- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- I-5028-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07929-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2013-12-18 kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 1) nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. pareiškėjo motina R. V. išsiuntė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikytam pareiškėjui smulkųjį paketą su spauda. Laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2013-11-22 pareiškėjas buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių ir minėtas siuntinys grąžintas siuntėjai. Laikotarpiu nuo 2013-11-22 iki 2013-11-27 pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, nuo 2013-11-27 buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių. 2013-11-21 R. V. išsiuntė pareiškėjui smulkųjį paketą į Lukiškių TI-K, tačiau jis vėl buvo jai grąžintas. Šis atveju nepasižymėjo Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių iš pašto įstaigų pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami. Taip pat Lukiškių TI-K nepagrįstai nesivadovavo šių taisyklių nuostata, pagal kurią smulkieji paketai su spauda suimtiesiems, kurie turi teisę juos gauti, tačiau yra perkelti į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, priimami, bet neatidaromi, netikrinami ir tuoj pat persiunčiami į suimtųjų perkėlimo vietą tardymo izoliatoriaus sąskaita. Dėl to pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą paaiškinti kodėl jam atsiųstas paketas buvo grąžintas, į kurį 2013-12-16 pareigūnas atsakė žodžiu – nurodė, kad Lukiškių TI-K neturėjo lėšų persiųsti smulkųjį paketą. Abu kartus gražintas smulkusis paketas su spauda R. V. kainavo 40 Lt. Nesilaikydamas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatų, Lukiškių TI-K padarė pažeidimą, kuris sukėlė psichologinį stresą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu į skundą (b. l. 15-16) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl pašto siuntinio ar smulkaus paketo į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkus nesikreipė. Pagal gautų registruotų pašto siuntinių apskaitos žurnalą, pareiškėjui adresuotų siuntinių ar smulkiųjų paketų skundžiamu laikotarpiu nebuvo gauta. Pašto siuntiniai ir smulkieji paketai į Lukiškių TI-K siunčiami per AB „Lietuvos paštas“. Atsakydamas į Lukiškių TI-K kreipimąsi, AB „Lietuvos paštas“ 2014-02-07 raštu nurodė, kad skundžiamuoju laikotarpiu pareiškėjo vardu buvo gauta vienintelė registruota pašto korespondencijos siunta, kurios siuntėju buvo nurodytas Tauragės rajono apylinkės teismas. Todėl pareiškėjo skunde minimi teiginiai, aplinkybės ir visa kita, kas buvo išdėstyta, neatitinka tikrovės. Atitinkamai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 ir 6.271 str., atsakovas neįvykdė jokių neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjui nebuvo sukelta žala, kuri yra būtina 6.271 str. įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlyga, pareiškėjo skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl smulkiojo paketo su spauda neperdavimo.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad realios neturtinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas. Pagal Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkų 2014-01-30 pažymą Nr. 24-383 (b. l. 17), 2014-01-31 pažymą Nr. 24-405 (b. l. 18), laikotarpiu nuo 2013-10-24, iki 2013-11-27 pareiškėjas į būrių viršininkus dėl pašto siuntinio ar smulkiojo paketo žodžiu ar raštu nesikreipė. Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l. 19) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-10-23, iki 2013-12-11 Lukiškių TI-K pareiškėjui adresuotų smulkiųjų paketų ir pašto siuntinių nebuvo gauta. Taip pat AB „Lietuvos pašto“ 2014-02-07 rašte Nr. 3-893 (b. l. 21) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-11-01, iki 2013-12-01 pareiškėjo vardu buvo gauta viena registruota pašto siunta, kurios siuntėjas buvo Tauragės rajono apylinkės teismas (b. l. 22-23). Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, kad jo motina R. V. siuntė jam į Lukiškių TI-K smulkųjį paketą su spauda ir, kad jis buvo grąžintas.
Sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimo klausimą, lemiamą reikšmę turi tai, ar buvo atlikti institucijos kalti ir neteisėti veiksmai, kuriais pareiškėjui galėjo būti sukelta žala. Nesant šių sąlygų bei priežastinio ryšio tarp institucijos kaltų ir neteisėtų veiksmų bei žalos, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
Neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 57 str. išvardija faktinių duomenų nustatymo priemones ir įpareigoja teismą gauti įrodymus, juos ištirti įstatymo nustatyta tvarka, įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi.
CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d., draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 str., kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/08, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalą, amžių ir sveikatos būklę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007), pareiškėjo elgesį ginčo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės teismų praktikoje nėra pripažintinos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimas ar kt. Taip pat pareiškėjas nepateikė konkrečių paaiškinimų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp jo nurodomų faktinių aplinkybių ir patirtų dvasinių išgyvenimų, kaip jie yra apibrėžti minėtose Konstitucijos, Konvencijos, CK, ir kitų teisės aktų nuostatose.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visetą, išdėstytas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė jo nurodytos neturtinės žalos, pareiškėjo įvardijamos aplinkybės nesuponuoja civilinei atsakomybei būtino priežastinio ryšio, taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus ir kaltus veiksmus. Nenustačius šių atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.