Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-891/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
1S-129-891/2020
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00357-2006-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
P. Š.
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-129-891/2020
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00357-2006-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. Š. (P. Š.) gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria nuteistajam P. Š. subendrintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. Š. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232¹ straipsnio 5 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) laisvės atėmimu 8 metams su ½ dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43, 44 straipsnių nuostatomis, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalis ir P. Š. paskirta galutinė 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ dalies turto konfiskavimu.

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartimi atmestas prašymas dėl bausmės sušvelninimo, šia nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžio veika perkvalifikuota iš BK 232¹ straipsnio 5 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir P. Š. paskirta galutinė 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nevykdant turto konfiskavimo. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 28 d. nutartis pakeista ir P. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie šios bausmės prijungta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. nuosprendį neatlikta 3 mėnesių bausmės dalis ir P. Š. paskirta galutinė 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, patenkinus P. Š. prašymą, sušvelninta jam skirta bausmė ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, prie šios bausmės pridėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir P. Š. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktu, P. Š. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 1 mėnesio ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2004 m. gruodžio 15 d. nuteistasis lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų. 2005 m. sausio 3 d. P. Š. įrašytas į įskaitą Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje; iš įskaitos išbrauktas 2007 m. sausio 30 d.

5. Taip pat, P. Š. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės subendrintos ir P. Š. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, skirta 11 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2010 m. liepos 9 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., atliktos bausmės laikas nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendis pakeistas, P. Š. padaryta veika iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, BK 24 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Kita nuosprendžio dalis P. Š. atžvilgiu palikta nepakeista.

6. Marijampolės pataisos namai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, P. Š. paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. Š. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, kuria sušvelninta P. Š. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta bausmė ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 5 metai laisvės atėmimo, prie šios bausmės iš dalies pridedant 3 mėnesių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir P. Š. paskirta subendrinta bausmė – 14 metų 1 mėnuo laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės dalis, bei įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., ir atliktas bausmės laikas nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 9 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Šalies argumentai

8. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistojo P. Š. gynėjas advokatas E. Milašius pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir atmesti Marijampolės pataisos namų teikimą dėl nuosprendžių subendrinimo P. Š..

9. Nurodo, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais vadovavosi teismas nustatydamas galutinę subendrintą bausmę. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad P. Š. buvo teistas, tačiau, anot gynėjo, nuo jo paskutinio nuteisimo praėjo 9 metai 5 mėnesiai, neskaičiuojant 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio nagrinėjimo apeliacine tvarka 2011 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme, kas reiškia, kad aplinkybė apie P. Š. nuteisimą nebuvo aktuali tokia apimtimi, kokia skundžiamoje nutartyje pabrėžė teismas. Gynėjo manymu, teismas turėjo daugiau vertinti P. Š. dabartinę asmenybę, aplinkybes apie jo terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimą, jo asmenybės kaitą atliekant bausmę, nes nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nepertraukiamai atlikinėjo nuo 2007 m. birželio 29 d., tai yra ilgiau kaip 12 metų 5 mėnesius. Taip pat, anot gynėjo, teismas nevertino, kaip ilgi kalinimo metai paveikė nuteistąjį, jo mąstymą, vertybes ir elgesį, nes, akivaizdu, kad per tokį ilgą laikotarpį žmogaus asmenybė, dvasinė patirtis, elgesio motyvacija keitėsi – nuteistasis P. Š. tapo nebepavojingas visuomenei dėl ilgalaikio bausmės pobūdžio ir poveikio jam. Gynėjo įsitikinimu, vertinti P. Š. kadaise kaip nepilnamečio padarytas nusikalstamas veikas su dabartine jo ilgą laiką atliekančio terminuotos laisvės atėmimo bausmės nuteistojo asmenybe, nebuvo tikslu, pagrįsta ir teisinga. Gynėjas taip pat pažymi, kad P. Š. nebuvo išklausytas teisme. Skunde gynėjas teigia ir tai, kad apylinkės teismo išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu bei 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu P. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nėra objektyvi ir prieštarauja kitoms reikšmingoms bylos aplinkybėms. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu perkvalifikavo P. Š. padarytas nusikalstamas veikas, pašalindamas kaltinimą bendrininkavimu, taigi, gynėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas surado veikos pavojingumą mažinančių ir šalintinų iš nuosprendžio nusikaltimų formą kvalifikuojančių požymių.

10. Skunde gynėjas teigia, kad apylinkės teismas nutarė skirti bausmę dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), tai yra iš P. Š. likusios neatliktos 2 metų 1 mėnesio 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, nuo kurios atlikimo jis buvo lygtinai atleistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi, prie vėlesniu nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Anot gynėjo, teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis ir 64 straipsnio 1 dalis), nors, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, lengvinančių P. Š. padėtį bausmės parinkimo motyvų nutartyje nenurodė.

Šalies argumentai

11. Be to, gynėjas nurodo, kad P. Š. iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2007 m. sausio 30 d., tai yra, kaip sėkmingai užbaigęs lygtinį paleidimą, kas, anot gynėjo, reiškia, kad jam netaikytos 2006 m. kovo 2 d. arba naujo P. Š. atlikto nusikaltimo padarymo metu galiojusios BVK redakcijos 32 straipsnio 5 dalies ir 157 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir P. Š. nebuvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, dėl ko jis nebuvo sugrąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės dalies. Gynėjo manymu, atsižvelgiant į minėtą Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įrašą dėl sėkmingo lygtinio bausmės užbaigimo ne pataisos įstaigoje, skundžiama nutartis laikytina nuteistojo P. Š. teisinę padėtį sunkinančiu nuosprendžiu, griežtinančiu jam paskirtą bausmę. Anot gynėjo, nebuvo jokio antro neįvykdyto nuosprendžio, o skundžiama nutartimi P. Š. buvo iš naujo nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią jam jau 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu teismas skyrė bausmę, todėl šiuo atveju pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d) papunktis (redakcija, galiojusi 2006 m. kovo 2 d.), tai yra pritaikė nuteistojo atžvilgiu sunkinantį įstatymą, kuris jam neturėjo grįžtamosios galios.

12. Gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas padarė ir esminę klaidą nutardamas bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos, nes tai reiškia, kad P. Š. pagal skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį 14 metų 3 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas turi prasidėti 2019 m. gruodžio 6 d. ir baigtis 2034 m. kovo 6 d. Gynėjo teigimu, tokiu atveju apylinkės teismas P. Š. nuteisė iš esmės antrą kartą, nes neįskaitė jo nepertraukiamai atliktos bausmės nuo 2007 m. birželio 29 d. iki šio skundo surašymo ir sulaikymo laiko nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., tai yra iš viso šiai dienai 12 metų 10 mėnesių 2 dienų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis numato, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

15. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. Š., be kita ko, nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir jam paskirta subendrinta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ½ dalies turto konfiskavimu, kuri buvo keičiama vėlesnėmis teismų nutartimis ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi P. Š. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir 2004 m. gruodžio 15 d. nuteistasis lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų neatlikęs 2 metų 1 mėnesio ir 22 dienų jam skirtos 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. P. Š. iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2007 m. sausio 30 d. Taip pat, P. Š. vėliau nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, kuriuo jam skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, buvo subendrinta su anksčiau jo atžvilgiu priimtu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu, jam skirta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu P. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2006 m. kovo 2 d., tai yra dar lygtinio paleidimo laikotarpiu. Taigi nekyla abejonių, kad šios veikos buvo padarytos nuteistajam neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, skirta bausmė turėjo būti bendrinama ne tik su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, bet taip pat ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeista neatlikta bausmės dalimi, tai yra taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Kadangi minėtais nuosprendžiais skirtos bausmės nebuvo subendrintos, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jas subendrino taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas.

17. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pasunkino nuteistojo padėtį – P. Š. buvo nubaustas du kartus pagal tą patį – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendį, nes nuteistasis minėtu nuosprendžiu jam skirtą ir vėlesnėmis nutartimis pakeistą bausmę visiškai atliko 2007 m. sausio 30 d. (išbrauktas iš įskaitos). Tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. Š. iš jam 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeistos galutinės subendrintos 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs tik dalį bausmės ir neatlikta bausmės dalis sudaro 2 metus 1 mėnesį 22 dienas. Apie tai, kad nuteistasis būtų atlikęs kitą dalį bausmės, jokių duomenų byloje nėra, tokie duomenys nenurodyti ir skunde. Iš skundo galima suprasti, jog gynėjas bausmės atlikimą sieja su lygtinio paleidimo ir probacijos pabaiga. Tačiau su tokiu aiškinimu sutikti nėra pagrindo. Iš tikrųjų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad nuteistasis P. Š. 2007 m. sausio 30 d. buvo išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, ir iš skundo turinio galima padaryti išvadą, kad nuteistojo gynėjas sieja naujo nuosprendžio priėmimo datą su probacijos pabaigos data, t. y. tuo, jog 2010 m. liepos 9 d. nuosprendis priimtas po to, kai nuteistajam jau buvo pasibaigęs lygtinio paleidimo terminas ir joks bausmių bendrinimas negalimas. Tačiau iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Kaip jau buvo minėta, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių P. Š. buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, jis padarė 2006 m. kovo 2 d., tai yra neatlikęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirtos ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeistos bausmės ir dar iki pasibaigiant lygtinio paleidimo terminui. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai P. Š. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindu bendrino su ankstesniu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu ir jį keitusiomis nutartimis paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

19. Kita vertus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodęs, jog bendrina bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, tos pačios nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodo BK 63 straipsnį. Siekiant išvengti neaiškumų dėl tinkamo bausmių bendrinimo taisyklių taikymo bei neaiškumų vykdant skundžiamą nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis šioje dalyje keistina ir minėta klaida taisytina subendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas bausmes bendrina iš dalies sudėdamas, tai yra prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį, tai yra 1 metus 1 mėnesį, kas atitinka BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, o ne 1 ir 4, kaip skundžiamoje nutartyje nurodo teismas. Taigi šis neatitikimas taip pat taisytinas nurodant tinkamas BK 64 straipsnio dalis.

20. Iš pateikto skundo matyti, kad gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais teismas vadovavosi nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, skundžiamoje nutartyje nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų. Pirmiausia pažymėtina, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, skirtingai negu nurodyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, BK 64 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, o tik yra nurodyta taisyklė, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tačiau teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, bendrindamas bausmes ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas įvertino tiek P. Š. charakterizuojančius duomenis, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas ir konstatavo, kad bendrinant bausmes prie griežtesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina švelnesnė neatliktos bausmės dalis, tai yra nagrinėjamu atveju teismas prie griežtesnės 13 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 1 metus 1 mėnesį neatliktos 2 metų 1 mėnesio 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismo vertinimu, pridėta bausmės dalis yra pakankamai švelni ir ne per griežta, todėl ją dar labiau švelninti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Tai, kad gynėjo netenkina apylinkės teismo sprendimas ar kad jis kitaip vertina nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nereiškia, jog paskirta bausmė yra neteisinga ir nepagrįsta. Dėl gynėjo nurodomų argumentų, kad apylinkės teismas turėjo daugiau vertinti P. Š. dabartinę asmenybę, aplinkybes apie jo terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimą, jo asmenybės kaitą atliekant bausmę, jo mąstymą, vertybes ir elgesį, pabrėžtina, kad šios aplinkybės yra svarbios taikant kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o ne bendrinant nuteistajam skirtas bausmes.

21. Skunde gynėjas taip pat tvirtina, kad apylinkės teismas padarė esminę klaidą ir nutardamas bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos, nes, gynėjo teigimu, taip apylinkės teismas P. Š. nuteisė iš esmės antrą kartą, nes neįskaitė jo nepertraukiamai atliktos bausmės nuo 2007 m. birželio 29 d. iki šio skundo surašymo ir sulaikymo laiko nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d. Tokie gynėjo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nustatydamas subendrintos 14 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, apylinkės teismas į subendrintą bausmę įskaitė tiek P. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., tiek atliktą bausmės laiką nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 9 d., bei pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės dalį. Taigi apylinkės teismas į paskirtą bausmę įskaitė visą iki skundžiamos nutarties paskelbimo P. Š. atliktą bausmės laiką. Nagrinėjamu atveju tik pažymėtina, kad siekiant išvengti neaiškumų vykdant skundžiamą nutartį, ši nutarties dalis patikslintina nurodant, kad į subendrintą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės dalis nuo 2010 m. liepos 9 d. iki skundžiamos nutarties paskelbimo dienos, tai yra iki 2019 m. gruodžio 6 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. Š. (P. Š.) gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, P. Š. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeista 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu skirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu skirtos ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pakeistos bei neatliktos 2 metų 1 mėnesio 22 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 metus 1 mėnesį, ir P. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 14 (keturiolika) metų 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės dalį nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., taip pat laikino sulaikymo laiką nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., ir atliktą bausmės laiką nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 9 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys