- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- eII-13-1143/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00194-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Advokatai
- Paulius Škėrys
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Pauliui Škėriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. S. atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 31 d. nutarimo ROIK: 23228158335 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) Vyresniojo tyrėjo 2025 m. liepos 31 d. nutarimu ROIK: 23228158335 (toliau – ir nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 ir 518 straipsnius dėl to, kad A. T. savavališkai pjovė medžius, sulaužė metalinį trosą su kodine spyna, išlaužė sodinukus, sugadino veją (ROIK 0123000740826). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. T. veiksmai atitiktų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 ir 518 straipsniuose, požymius.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo J. S. atstovas advokatas Paulius Škėrys pateikė skundą, kuriuo prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinka, nes nutarimas motyvuotas tuo, jog pasak A. T. norėdamas išvažiuoti iš žemės sklypo atsuko važtą, nuėmė nuo stulpelio trosą ir pravažiavo, A. T. teigimu J. S. neteisėtai pastatė tvorą, pasodino medžius ir įrengė šiltnamį, o traktorius pravažiuoti kito kelio neturėjo, todėl įvykyje nėra nusižengimo. Taip pat, nurodoma, jog nebuvo gauta duomenų apie patirtą žalą, todėl J. S. nepripažintas nukentėjusiuoju. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. gruodžio 9 d. Policijos registruojamų įvykių registre įregistruotas J. S. pranešimas (R0IK0123000740826), kad (duomenys neskelbtini), savavališkai, be jo žinios ir leidimo, A. T. nusamdyta žemės ūkio technika važinėjo per jam nuosavybės teise priklausančius sklypus, išlaužė jo teritorijoje esančio įvažiavimo metalinį trosą su kodine spyna, sugadino naujai padarytą kelią, pasėlius, veją, sulaužė sodinukus. Dėl šio įvykio 2023 m. gruodžio 18 d. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo manymu, nutarime padaromos klaidingos išvados dėl žalos nebuvimo ir duomenų nepateikimo. 2025 m. kovo 27 d. buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0288, kuri patvirtina, jog padaryta žala siekia 3 630 Eur, taip pat tuo pačiu prašymu buvo prašoma pripažinti J. S. nukentėjusiuoju, todėl nutarimas šioje dalyje nėra paremtas objektyviais duomenimis ir yra neteisėtas. Pateikti įrodymai leidžia suprasti, jog buvo padarytas akivaizdus svetimo turto sugadinimo pažeidimas, kadangi visi administracinio nusižengimo elementai buvo nustatyti. Nagrinėjamu atveju padaryta žala buvo didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, kas lemia, jog tyrėjas privalėjo inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį. Antra, nutarime nepagrįstai tikima nusižengimą padariusio asmens versiją, jog jis neva važiavo per servitutinį kelią, o medžiai ir šiltnamis yra neteisėti. Byloje pateikti vaizdo įrašai leidžia suprasti, jog A. T. savavališkai neturėdamas jokio leidimo ar sutikimo su traktoriumi išvažinėjo kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą, taip pat nupjovė medžius, kurie nepriklausė A. T. A. T. į savo žemės sklypą įvažiavo per savo žemės sklypo įvažiavimą, todėl nepaaiškinama, kokiu būdu jis sugalvojo su traktoriumi išvažinėti J. S. priklausantį žemės sklypą, sulaužyti trosą ir spyną. Nutarime neteikiamos jokios išvados, kodėl A. T. veiksmai yra pateisinami ir jam leidžiama gadinti kito asmens turtą. Nėra duomenų ir apie tai, jog J. S. būtų įregistravęs viešpataujantį servitutą savo žemės sklype, todėl nutarime daromos neobjektyvios išvados. Išvadose paprasčiausiai atkartojama A. T. niekuo nepagrįsta versija, kuria jis bando išvengti atsakomybės. Šiuo atveju visiškai nėra suprantama, kokiais konkrečiais motyvais A. T. veiksmai buvo pateisinti, nutarime pateikiami deklaratyvūs teiginiai, kurie neturi jokio objektyvaus paaiškinimo. Taigi, bylos medžiaga ir nutarime nurodytos aplinkybės yra nesusietos, nenustatyta jokių objektyvių įrodymų dėl padarytų išvadų, t. y. nėra jokių objektyvių įrodymų, jog A. T. veiksmuose nėra nusižengimo požymių, taip pat nėra duomenų, jog buvo važinėjama per valstybei priklausantį žemės sklypą ar važinėta servitutiniu keliu. Skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2025-07-31 nutarimą ROIK 23228158335; pripažinti J. S. nukentėjusiuoju šioje administracinio nusižengimo byloje; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas J. S. naudai.
Atsiliepimas
3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą prašo skundo nepriimti nagrinėti. Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis ANK 578 straipsniu Pranešėjas, administracinio nusižengimo byloje ROIK 23228158335, nepripažintas nukentėjusiuoju nes pranešant apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nepateikė jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių, jog dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pranešėjas nepripažintas nukentėjusiuoju, nes pastarasis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo. Tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymas. Pažymėtina, kad ANK 621 straipsnis reglamentuoja teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje t. y. „<... nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucija mano, kad skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, nes administracinio nusižengimo byloje ROIK 23228158335 Pranešėjas neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašo panaikinti nutarimą, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad VPK nepasiekė jų prašymas pripažinti J. S. nukentėjusiuoju ir nurodyta patirta materialinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
6. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
7. 2025 m. liepos 31 d. Vilniaus r. PK pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ROIK 23228158335, kurioje administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra matoma, kad 2023 m. gruodžio 9 d. J. S. pats užtvėrė pravažiavimą, o traktoriaus vairuotojas kito kelio išvažiuoti neturėjo, todėl šiame įvykyje nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio požymių. J. S. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl to pačio įvykio jau buvo priimtas sprendimas – J. S. buvo surašytas AN protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 518 straipsnį (ANR 24229565551). Tiriant šią medžiagą nebuvo gauta jokių dokumentų, patvirtinančių tai, jog J. S. 2023 m. gruodžio 9 d. patyrė materialinę žalą. Dėl žios priežasties jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir ANB teisena pagal ANK 115 straipsnį nutraukiama.
8. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs pareiškėjo J. S. atstovo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas formaliai, kruopščiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinkus visų galimų byloje įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti ar veika (ne)turi administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Visų pirma pažymėtina, kad Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. T. pagal ANK 115 ir 518 straipsnius, motyvavo tik A. T. paaiškinimais apie tai, kad jis, norėdamas išvažiuoti iš žemės sklypo, atsuko važtą, nuėmė nuo stulpelio trosą ir pravažiavo, A. T. teigimu J. S. neteisėtai pastatė tvorą, pasodino medžius ir įrengė šiltnamį, o traktorius pravažiuoti kito kelio neturėjo, todėl įvykyje nėra nusižengimo. Taip pat nutarime nurodoma, jog nebuvo gauta duomenų apie patirtą žalą, todėl dėl šios priežasties J. S. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.
10. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucija išsamiai netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl J. S. nurodytų A. T. veiksmų (ne)teisėtumo, t. y. dėl to, kad jis be J. S. žinios ir leidimo, nusamdyta žemės ūkio technika važinėjo per kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį sklypą su sunkiąja technika ir tokiu būdu sugadino naujai padarytą kelią, pasėlius, veją, sulaužė sodinukus. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad VPK buvo pateiktas J. S. prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir nurodyta patirta materialinė žala, tačiau tai vertinta nebuvo, nors situacija galimai turi visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies požymius: buvo sugadintas svetimas turtas, veiksmai buvo padaryti tyčia (sąmoningai leidžiant kilti pasekmėms), ir padaryta žala yra pakankamo dydžio.
11. Institucijos nutarime taip pat nurodoma, jog buvo nustatyta, kad traktoriaus vairuotojas neturėjo galimybės (kito kelio) išvažiuoti iš A. T. sklypo, nes servitutiniame kelyje J. S. neteisėtai buvo pastatęs tvorą, pasodinęs medžius ir įrengęs šiltnamį. Jis buvo įpareigotas nugriauti viską, pagal 2024-07-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. 2D-14960. 2023-12-09 J. S. pats užtvėrė pravažiavimą, o traktoriaus vairuotojas kito kelio išvažiuoti neturėjo, todėl šiame įvykyje nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio požymių. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. T. būtų tyčia apgadinęs pareiškėjui priklausantį turtą ar kad būtų supratęs, jog veikia sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus.
12. Ši išvada, teismo manymu, taip pat padaryta formaliai, skubotai. ANK 518 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia, ir iš nutarimo visiškai neaišku, kodėl Institucija nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, susijusių su A. T. galimai netiesiogine tyčia atliekant veiksmus, kuriais, be kita ko, gadinamas kito asmens turtas. Apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne tik iš paties asmens paaiškinimų, bet ir iš kitų aplinkybių, galinčių patvirtinti arba paneigti asmens suvokimą, elgiantis neteisėtai: atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant. Tiriant bylą nenustatyta, kokio pobūdžio servitutas nustatytas, neatlikta įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, galimai sugadintų daiktų apžiūra ir pan., kurie leistų įvertinti A.T. parodymų patikimumą, patvirtinti arba paneigti jo nurodomas aplinkybes ir spręsti dėl jo tyčios turinio, galimai padarius administracinį (-ius) nusižengimą (-us).
13. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 1, 2 dalių ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tik atlikus konkrečius papildomus tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, įvertinus byloje jau esančius įrodymus ir juos sugretinus tarpusavyje bei su naujai gautais įrodymais, galima spręsti apie A. T. veiksmų (ne)teisėtumą, juolab vertinant tą aplinkybę, kad J. S. vis tik pateikė prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir galimai padarytos žalos apskaičiavimą (atstatymo darbų sąskaitą-faktūrą).
14. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.
15. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys pareigūnai yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“ ar savo priimamus sprendimus pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių, kas ir nulemia netinkamą įrodymų vertinimą.
16. Atsižvelgiant į visa tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 31 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas dėl atsakomybėn traukiamo asmens. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimą panaikinus ir bylą grąžinus Institucijai, šioje proceso stadijoje galutinis sprendimas dėl galimų A. T. veiksmų nėra priimamas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Proceso išlaidų priteisimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atstovo advokato Pauliaus Škėrio skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. liepos 31 d. nutarimą ROIK: 23228158335 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. T. panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjo J. S. atstovo advokato Pauliaus Škėrio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.