Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. M., nukentejusiojo ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinius skundus del Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. trejiems metams laisves atemimo.

Pritaikius BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas trejiems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo termino pradžia skaiciuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirta G. M. baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti keliu transporto priemones) trims metams.

Iš dalies patenkintas nukentejusiojo V. S. civilinis ieškinys ir priteista iš kaltinamojo G. M. nukentejusiajam V. S. 639, 35 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, žala atlygintina per penkis menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo.

Priteista iš kaltinamojo nukentejusiajam V. S. 2500 Lt turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.

Patenkintas nukentejusiosios G. L. civilinis ieškinys ir priteista iš kaltinamojo G. M. nukentejusiajai G. L. 4941 Lt turtinei žalai atlyginti, žala atlygintina per du menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo.

Nuosprendžiui isiteisejus, daiktiniai irodymai: automobilis F. F., v/n (duomenys neskelbtini) gražintinas G. L.; automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) gražintas G. M.. Laikinas G. M. nuosavybes teisiu apribojimas- kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas 80639,35 Lt sumai, paliktas nepakeistas iki nuosprendžio ivykdymo.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 9 d., apie 16 val. 20 min., pažeisdamas Keliu eismo taisykliu, patvirtintu 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1950, 68 punkta, draudžianti vairuoti transporto priemone neblaiviam (girtam), neblaivus vairavo automobili VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kelio Širvintos-Juodiškiai-Giedraiciai 1 km, Širvintu rajone, ir pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 53 punkto, nurodancio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, 164 punkto, nurodancio, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir 171 punkto, nurodancio, kad vairuotojas privalo palikti toki tarpa iš šono, kad eismas butu saugus, reikalavimus, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu ir kele pavoju kitu eismo dalyviu, ju turto saugumui, nevažiavo kuo arciau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir priešpriešinio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iš šono, kad eismas butu saugus, del ko ivyko keliu eismo ivykis, t.y. priešpriešinio prasilenkimo metu išvažiaves i priešingos krypties eismo juosta, susidure su V. S. vairuojamu automobiliu F. F., v/n (duomenys neskelbtini), priklausanciu G. L., del ko nežymiai sutrikdyta kartu automobilyje VW Passat važiavusios keleives G. M. sveikata (jai nustatyti odos nubrozdinimai veide ir muštine žaizda dešines akies apatiniame voke), sunkiai sutrikdyta V. S. sveikata (jam padaryta muštine žaizda kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kaktoje, veide, dešineje plaštakoje, kairio blauzdikaulio viršutinio galo persanarinis lužis, kaires girneles raišcio plyšimas, kairio šlaunikaulio endoprotezo išnirimas, dešinio šlaunikaulio kuno apatinio trecdalio sanarinis lužis su išsivysciusiu dešinio kelio sanario nejudrumu), taip pat del sudaužyto automobilio F. F., v/n (duomenys neskelbtini), G. L. padaryta didele - 30 000 Lt turtine žala.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. spalio 23 d. nuosprendi jo atžvilgiu, kadangi 2007-04-09 nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinetus. Apelianto manymu, nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisetas, nepilnai pagristas teisme ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis del jo dalyvavimo 2007-04-09 eismo ivykyje, todel jo atžvilgiu naikintinas del sekanciu argumentu:

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas be pagrindo sumažino neturtines žalos atlyginima iki 50 000Lt. Nuteistasis nepripažino kaltes ir todel nemato prasmes atlyginti ieškinyje keliamus reikalavimus. Apeliantas sutinka su teismo motyvu, kad G. M. per visa bylos tyrimo ir nagrinejimo laika niekaip neišreiške, nesidomejo jo nusikalstama veika padarytomis pasekmemis, neatsipraše nukentejusiojo, materialiai nepareme. Tai, kad jam yra išmoketos sumos yra jo veiklos, apdairumo apsidraudžiant rezultatas, nes visa ši laika apeliantas buvo nedarbingas, gydymo metu išnaudojo 6 menesius ankstesniu metu atostogas, kuriomis nebuvo pasinaudojes, o nusikaltimo pasekmes nurodytos ieškinyje išliko iki šiol. Apeliantas taip pat nurodo, jog be pašaliniu asmenu priežiuros negali savimi tinkamai pasirupinti, prižiureti, savarankiškai vaikšcioti, kas lemia bendravima su aplinkiniais, galimybe pilnavercio gyvenimo, o del jo amžiaus ir padarytu sužalojimu apimties iki ivykio buvusi sveikata neatstatoma.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis bei jo atstovas praše ju skunda tenkinti, o nuteistojo skunda atmesti. Nuteistasis ir jo gynejas praše ju apeliacini skunda patenkinti, nukentejusiojo skunda atmesti. Prokuroras praše apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. ir nukentejusiojo V. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Del nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentu

Nuteistasis apeliaciniu skundu gincija pirmosios instancijos teismo irodymu vertinima. Jo manymu teismas neteisingai ivertino nukentejusiuju G. M. ir V. S., liudytoju L. V., J. K., V. S., J. Ž., I. M. ir J. J. parodymus ir jais remdamasis nepagristai pripažino ji kaltu pagal BK 281 str. 4 d. Apeliantas nurodo, kad ju parodymai buvo prieštaringi, nekonkretus nuo pat tyrimo pradžios. Taciau teismas šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagristus, nes juos paneigia byloje esantys irodymai.

Nors nuteistasis savo kaltes del padaryto nusikaltimo nepripažino ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, jog neprisimena kas vairavo, taciau byloje esanciais irodymais negincytinai nustatyta, jog jis 2007 m. balandžio 9 d., apie 16 val. 20 min., pažeisdamas Keliu eismo taisykles, neblaivus vairavo automobili VW Passat, ir priešpriešinio prasilenkimo metu išvažiaves i priešingos krypties eismo juosta susidure su V. S. vairuojamu automobiliu, ko pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta kartu automobilyje VW Passat važiavusios keleives G. M. sveikata, o V. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nuteistojo parodymus apie tai, jog neatsimena kas vairavo automobili, nes jis tuo metu sedejo keleivio sedyneje ir miegojo, paneigia nukentejusiuju G. M. ir V. S., liudytoju L. V., J. K. parodymai, del kuriu patikimumo teismui abejoniu nekilo, be to, šie parodymai yra patvirtinti kitais byloje esanciais duomenimis: automobilio VW Passat apžiuros protokolais (1 t., b.l. 15-16; 20), akistatos su nuteistuoju protokolais (1 t., b.l. 58-59; 91-92), parodymu patikrinimo vietos protokolu (2 t., b.l. 151-155), specialistu išvadomis (1 t., b.l. 29-30, 33-34; 2 t. b.l. 121-124), liudytoju V. S., J. Ž., ir J. J. S. M., parodymais. Juolab, kad nukentejusiuju ir liudytoju parodymai apie ivykio aplinkybes esminese detalese sutapo, jie buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu. Duomenu, kad nukentejusysis V. S. bei liudytojai L. V. ir J. K. turetu tiksla apkalbeti nuteistaji G. M., byloje nera.

Teiseju kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad byloje pažeistos BPK 301 str. 1 d., 20 str. 5 d. nustatytos irodymu vertinimo taisykles, nes nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje, o nesant tiesioginiu eismo ivykio liudininku, byloje surinkti irodymai turejo buti vertinami išsamiai ir nešališkai (turejo buti vertinamas irodymu, ištirtu teisiamajame posedyje visetas, o ne atskiri, realiame gyvenime nepatikrinami, duomenys). Šiuos skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus. Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo, liudytoju, nukentejusiuju parodymus, irodymu vertinimo taisykliu nepažeide. Baudžiamojo proceso teorija ir teismu praktika leidžia, nesant tiesioginiu irodymu, asmens kalte pagristi esamu duomenu viseto analizes, ju lyginimo ir vertinimo rezultatu. Teismo išvadu apie irodymu vertinima pateikimas nuosprendyje negali buti laikomas samprotavimais ir prielaidomis vien del to, kad turimi irodymai byloje nera tiesioginiai. Ne visada nusikaltimo aplinkybes ir veika padariusio asmens kalte yra nustatoma tiesioginiais irodymais.

Pagal BPK 20 str. prasme, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai, jie laikytini irodymais. Irodinejimas netiesioginiais irodymais yra sudetingesnis, taciau jais taip pat gali buti grindžiama kalte, jei tais irodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Remiantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, pagrista baudžiamojo proceso teorija, jog tiesioginiai irodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra irodinejimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taciau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Todel tai, jog apeliacines instancijos teismas toliau šiame nuosprendyje desto ir vadovaujasi tokiais netiesiogiai G. M. kalte irodanciais duomenimis (paties nuteistojo, nukentejusiuju, liudytoju parodymais, automobilio apžiuros ir ivykio vietos patikrinimo protokolais, specialisto išvadomis), nera baudžiamojo proceso istatymo, taip pat ir BPK 20 str. 5 d. numatytu reikalavimu pažeidimas.

Visiškai nepagristi apelianto argumentai, kad byloje nebuvo atsižvelgta i subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, ir i tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nuosekliai ir sažiningai parode, jog savo automobilio ivykio metu nevairavo, nes neblaivus sedejo priekineje keleivio sedyneje ir kietai miegojo. Pažymetina, kad teismas nuteistojo parodymus ivertino, tinkamai išanalizavo palyginant su nukentejusiuju ir liudytoju parodymais, ekspertu išvadomis bei kita bylos medžiaga. Nuteistojo parodymus teismas motyvuotai atmete kaip prieštaringus, neitikinamus. Nuteistojo parodymu nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Todel teismas turejo pagrinda jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvuotai ivertino ir kita bylos medžiaga, tarp ju nukentejusiuju, liudytoju, nuteistojo parodymus. Liudytoju L. V., J. K., V. S., J. Ž., J. J., S. M. bei nukentejusiuju G. M. ir V. S. parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklus, jie papildo vienas kita ir sutampa tarpusavyje iš esmes. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 dalis irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Akivaizdu, kad liudytoju L. V., J. K., V. S., J. Ž., J. J., S. M. bei nukentejusiuju G. M. ir V. S. parodymai, kuriuos gincija nuteistasis, atitinka istatymo keliamus reikalavimus irodymams, taip pat ir irodymu sasajumo bei leistinumo salygas. Teismas jais pagristai vadovavosi ir vertino, lygindamas su kitais bylos faktiniais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyre esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nera kaltas del inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti irodymai, kuriuos teismas ivertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisykliu. Teismo nuosprendis pagristas irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del G. M. kaltes irodytumo. Vertinant irodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nors G. M. viso proceso metu kaltu neprisipažino, jo kalte irodo byloje surinktu bei ištirtu irodymu visuma. Pripažindamas G. M. kaltu pagal BK 281 str. 4 d. teismas pagristai remesi nukentejusiuju G. M. ir V. S., liudytoju L. V., J. K., V. S., J. Ž., I. M. ir J. J. parodymais. Nuteistojo G. M. parodymai, kad jis nepadares jam inkriminuojamo nusikaltimo, ir 2007-04-09 d. 16.20 val. automobilio VW Passat nevairavo, o sedejo keleivio puseje, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybes bei prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Tokie G. M. parodymai neabejotinai paneigti nukentejusiuju G. M. ir V. S., liudytoju L. V., J. K., V. S., J. Ž., I. M., J. J. parodymais, specialistu išvadomis bei kita bylos medžiaga.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusioji G. M. parode, kad 2007-04-09 švenciant Velykas, apie 13-14 val. pas ja i namus buvo atejes iš vaikystes pažistamas G. M.. Maždaug po pusvalandžio jai reikejo važiuoti i Širvintas pasiimti kibinu ir G. M. pasiule pavežti. Automobili vairavo G. M., kuris automobili pastate kavines vidiniame kieme. Bare "Lelija" su bendradarbemis ir G. M. išgere alkoholio. Maždaug po 20 min. kartu išejo iš baro, ji rankose nešesi dubeni su kibinais, kuris buvo aptrauktas celofanu. Už automobilio vairo sedo G. M., o ji atsisedo ant priekines keleivio sedynes. Važiuojant ties Paširvincio kapinemis, G. M. vairuojama automobili sumete ir ivyko susidurimas su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Kaip ivyko pats susidurimas, nepamena. Ji pati vairuoti automobilio nemoka. Nurode, kad prieš 14-15 metu laike vairavimo teorija ir kelis kartus su instruktoriumi buvo bandžiusi važiuoti, taciau vairuoti neišmoko, nes bijojo, todel prieš pat eismo ivyki buvo užsirašiusi i vairavimo mokymo kursus. Nurode, kad G. M. nepraše leisti pavairuoti.

Ta aplinkybe, kuria nurode G. M., jog ligonines palatoje bendravo su atvykusiais policijos pareigunais ir jiems sake, jog ji vairavo automobili, nepamena, nustatyta ne tik remiantis nukentejusiosios parodymais, kurie nuoseklus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Šia aplinkybe patvirtino taip pat ir liudytojos V. V., V. S., J. Ž., I. M., J. J., kurios parode, jog G. M. po avarijos buvo šoke, kalbejo nesamones, nesiorientavo. Be to, patys pareigunai V. Ž. ir A. G. parode, jog G. M. sunkiai kalbejo, verke, paklausti, kodel nesuraše G. M. apklausos protokolo, atsake, jog tai nebuvo padaryta atsižvelgiant i G. M. busena. Tai, kad G. M. ligonineje V. Ž. ir A. G. dave tokius pirminius parodymus reikia tureti omenyje ir tai, kad ji buvo neblaivi ir galejo aiškinti netikrus dalykus. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai nesireme G. M. pirminiais parodymais bei liudytoju V. Ž. bei A. G. parodymais, kad 2007-04-09 iš karto po eismo ivykio ligonineje apklausta G. M. jiems pasake, jog automobili VW Passat vairavo ji.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nuosprendi grinde iš esmes nekonkreciais, labai abstrakciais ir prieštaringais nukentejusiuju V. S., G. M., liudytojos L. V. parodymais. Apeliantas, teigdamas, kad liudytoju parodymai buvo nekonkretus, prieštaringi, nenurode, kuo pasireiške ju nekonkretumas ir prieštaringumas. Todel tokie skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvus ir nesudaro pagrindo teismui abejoti liudytoju parodymu nuoseklumu ir patikimumu. Priešingai, G. M. teiginius, kad ivykio metu jis automobilio nevairavo, nes miegojo priekineje automobilio keleivio sedyneje, paneigtas nuosekliais ir neprieštaringais, atitinkanciais faktinems bylos aplinkybems liudytoju V. S., G. M., L. V., J. K. parodymais. Teiseju kolegija šiu liudytoju parodymus vertina kaip neprieštaringais, nuosekliais, ir laiko itikinamais, nes jie neprieštarauja nustatytiems faktinems byloms aplinkybems ir objektyviems bylos irodymams. Teismas, aptardamas šiu liudytoju ir nukentejusiuju V. S., G. M. parodymus del G. M. vairavimo išsamiai išanalizavo ju turini, objektyviai vertino aprašytas aplinkybes, ju parodymus vertino ir išsamiai analizavo kartu su G. M., liudytoju A. S., V. Ž., A. G. ir D. J. parodymais bei kitais byloje esanciais irodymais, ir motyvuotai nurode, kodel butent remiasi vienais, o ne kitais parodymais.

Liudytoja L. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu duotu savo parodymu teisinguma ir patikslindamas juos parode, kad 2007-04-09, nuo 9 val. dirbo kavines "Lelija" virtuveje. Apie 15 val. i virtuve užejo G. M. su nepažistamu vyriškiu, vardu Gediminas. G. M. buvo prašiusi iškepti kibinu ir atvažiavo ju paimti. Atsidekodama už kibinus, Gražina buvo atsivežusi buteli degtines. Visi išgere po stikliuka. Gere ir Gediminas. Kai G. M. paskambino brolis, jie susiruoše važiuoti atgal. Ji kibinus sudejo i dubeni, uždejo maišeliu ir atidave G. M.. Ju automobilis stovejo kieme prie pat virtuves langu, jis buvo paliktas atrakintas, vienos dureles buvo paliktos atviros. Gediminas sedo už vairo, o Gražina, kuri nešesi rankose kibinus, turejo apeiti mašina, paslydo, atsireme i mašina ir tik tada atsisedo i priekine keleivio sedyne, nes mašina buvo pastatyta priekiu i virtuves langus. Jie iš karto išvažiavo. Pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi šios liudytojos parodymais irodinejant nuteistojo kaltuma, nes jie pilnai atitiko nukentejusiosios G. M. parodymams.

N. V. S. gi po autoivykio prisimine, jog tikrai mate, kad automobili, su kuriuo susidure, vairavo neaukštas vyras, atrodantis kaip plikas, su nedaug trumpai kirptu plauku, šalia jo keleivio puseje irgi kažkas sedejo. Nurode, kad kaltinamasis yra panašus i automobilio VW Passat vairuotoja.

Liudytojos L. V. bei nukentejusiojo V. S. parodymus, jog G. M. sedejo vairuotojo puseje, patvirtino ir liudytojas J. K.. Jis parode, kad 2007-04-09 stovejo prie Paširvincio degalines ir išgirdo trenksma, atsisuko ir pamate susidurusias mašinas. Privažiaves pamate, kad iš vieno automobilio buvo iškrite vyras ir moteris, ju galvos buvo i automobilio puse, moteris keleivio puseje toliau automobilio, o vyras keleivio puseje arciau. Jie abu iškrito pro keleivio puse. Pagal ju gulejima jis sprende, kad už vairo buvo vyras, o keleivio puseje moteris. Po to vyras atsikele ir atsisedo keleivio puseje, veliau bande vaikšcioti, o atvažiavus greitajai pagalbai, priešinosi, nenorejo važiuoti i ligonine. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi nuosekliais šio liudytojo parodymais, kurie sutapo su liudytoju L. V., V. S. ir nukentejusiosios G. M. parodymais, ir pagristai grinde G. M. kalte.

Be to, aplinkybe, kad automobili vairavo G. M., netiesiogiai patvirtina ir automobilio apžiuros metu fiksuoti duomenys, t.y. maisto trupiniu bei G. M. šlepetes buvimas keleivio puseje. Apie tai, kad G. M. ivykio diena buvo su šlepetemis patvirtino pati nukentejusioji bei liudytoja J. Ž., kuri atvykusi i ivykio vieta ir pribegusi prie tos mašinos, kur važiavo G. M., pamate keleivio puseje plastmasini dubeni, kibinus ir G. M. margas šlepetes. Šias nukentejusiosios šlepetes netgi mate po ivykio nesaugomame G. M. automobilyje

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi šiu nukentejusiuju ir liudytoju parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Šie liudytojai L. V., J. K. ir J. Ž. bei nukentejusysis V. S. kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Aptariant bylos irodymus – t.y. minetu liudytoju ir nukentejusiuju parodymus, del G. M. sužalojimo mechanizmo, kad butent nuteistasis sedejo automobilio vairuotojo sedyneje, kartu vertinami ir specialistu išvados, kurios nustate , kad sužalojimai pagal ju pobudi nuteistajam galejo buti padaryti sedejimo už vairo, ir kurios iš esmes patvirtino V. S., G. M., L. V., J. K. parodymus. Tai, kad vairavo G. M., tokia išvada, nors ir tiketina, dave kompleksine teismo medicinos-eismo ivykio ekspertize atlike ekspertai bei specialistai, atlike objektu tyrimus. Apklaustas ekspertas Vidas Leipus parode, kad 2008-03-27 su eksperte G.Krochiniene suraše išvada pagal pateikta bylos medžiaga. Išvada dave tiketina, nes buvo mažai informatyviu duomenu ir tik pagal G. M. galvos sužalojimus bei ivertinus susidurimo pobudi, priejo išvados, kad tiketina, jog už vairo sedejo G. M.. Paaiškino, kad automobiliai susidure dešiniu šonu, smugis buvo i priekine dešine puse ir turejo judeti i dešine link smugio vietos, todel keleivis, sedejes dešineje, turejo atsitrenkti i dureles, o vairuotojas turejo judeti i prieki link keleivio, trenktis i keleivio dešines puses stikla, todel stiklo duženomis jam buvo padarytos muštai pjautos žaizdeles specialisto išvadoje Nr. G2149/07(01) ivardintos kaip odos nubrozdinimai G. M. galvoje. Paaiškino, kad jei G. M. ir G. M. po susidurimo iškrito iš automobilio ir išsideste taip, kaip nurode liudytojas J. K., tai tokiu atveju, G. M. turejo buti priekineje keleivio sedyneje ir iškristi pirmiau nei vairuotojas. Nurode, kad jeigu keleivio puseje buvo valgoma, toje puseje turejo likti maisto trupiniai. Be to, Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialistai pateiktoje išvadoje nurode, kad ant automobilio VW Passat, stiklo dalies rasti kraujo pedsakai, kurie sutampa su G. M. DNR profiliu su 99,999 procentu tikimybe. Tai kad, vairuotojo sedyneje G. M. nesedejo, patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistu išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktu 3 lipniu juostu su mikrodalelemis nuo automobilio VW PASSAT, vairuotojo sedynes nera pluoštu iš G. M. sportiniu kelniu ir džemperio. Taigi, sugretinus nukentejusiuju V. S., G. M. bei liudytoju L. V., J. K. parodymus su ekspertu išvadomis seka, kad ivykio metu automobilio vairuotojo sedyneje sedejo G. M..

Taigi, kolegijos nuomone, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip irodymu šaltinis, gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso istatymo nustatyta tvarka. Ju patikimumas BPK numatytomis priemonemis patikrintas (BPK 20 str. 4 d.). Pagal baudžiamojo proceso istatyma irodymai yra istatymu nustatyta tvarka teisetai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes baudžiamajai bylai teisingai išspresti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisejas irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Pažymetina, jog duomenu pripažinimas irodymais ir irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva. Nuteistajam nepriimtinos teismu išvados del irodymu vertinimo, bylos faktiniu aplinkybiu nustatymo savaime negali buti laikomos prieštaraujancios istatymui. Butinumas vertinti visus irodymus nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginiu kalte patvirtinanciu irodymu, ar ju nera, aptartas Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartyje (byla Nr. 2K-597/2005), iš kurios matyti, kad tiesioginiai irodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra irodinejimo proceso elementai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyres ir ivertines byloje esancius irodymus, t.y. nuteistojo parodymus, nukentejusiuju bei liudytoju parodymus, specialisto išvadas ir kitus faktinius duomenis, padare pagrista išvada, jog G. M. pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. padare nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 4 d. Ivertintina ir tai, kad nuteistojo parodymai apie ivykio aplinkybes tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje nebuvo nuoseklus, neitikinami, jie nera patvirtinti kitais bylos duomenimis, kai tuo tarpu tarp nukentejusiuju ir liudytoju parodymu prieštaravimu nustatyta nebuvo, juolab, kad jie yra patikrinti ir patvirtinti kitais bylos duomenimis.

Visiškai nepagristi skundo argumentai, jog nuosprendyje neleistinai nutylimi ir nevertinami svarbus bylos duomenys, t.y. V. Ž., A. G. ir D. J. teisme duoti parodymai apie tai, kad automobili vairavo nukentejusioji G. M., ir teismas šiuos parodymus paprasciausiai ignoravo. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ivertino liudytoju V. Ž., A. G. ir D. J. parodymus ir nuosprendyje del ju pasisake. Teismas nuosprendyje nurode, kad liudytoju V. Ž. bei A. G. parodymais, kad 2007-04-09 iš karto po eismo ivykio ligonineje apklausta G. M. jiems pasake, jog automobili VW Passat vairavo ji, nesiremia del to, kad pati G. M. šiu aplinkybiu neprisimena, liudytojos V. V., V. S., J. Ž., I. M., J. J. parode, jog G. M. po avarijos buvo šoke, kalbejo nesamones, nesiorientavo. Be to, patys pareigunai V. Ž. ir A. G. parode, jog G. M. sunkiai kalbejo, verke, paklausti, kodel nesuraše G. M. apklausos protokolo, atsake, jog tai nebuvo padaryta atsižvelgiant i G. M. busena. Todel 2007-06-28 ikiteisminis tyrimas dalyje prieš G. M. buvo nutrauktas.

Skundo argumentas, jog teismas taip ir nepaneige liudytojo A. S. pateiktu faktu, kad nukentejusioji G. M., jau prieš 15 metu puikiai vairuodavo lengvaji automobili, taip pat atmestinas kaip nepagristas. Kaip matyti iš liudytojo parodymu, pirmoje apklausoje jis parode, kad G. M. pažista nuo vaikystes ir kad 2007-04-09, apie 16 val. važiavo iš Motiejunu kaimo i Vilniu ir ties Kabalda, tarp koloneles ir Musninku sankryžos, prasilenke su juodos spalvos VW Passat automobiliu, už kurio vairo sedejo G. M., su kuria jis taip pat pažistamas nuo vaikystes ir kuria paskutini karta buvo mates prieš 2-3 metus. Taip pat paaiškino, kad po naujuju metu atsitiktinai Vilniuje susitiko G. M., išsikalbejo, pastarasis papasakojo, kad ji bando apkaltinti vairavus automobili ir padarius avarija, tada jis ir papasakojo, ka buvo mates. Papildomai apklaustas liudytojas A. S. nurode ir tai, kad prieš 15 metu kartu su G. M. išgerdavo, o ji, išgerusius vyrus išvežiodavo su dabar jau mirusio draugo S. K. mašina. Parode, kad G. M. vyrus netgi „apgerdavo“ ir sesdavo už vairo, ji budavo paimama i kompanija kaip vairuotoja, nes buvo „patikimesne vairuotoja“. Teiseju kolegijos nuomone, teismas pagristai nesivadovavo kaip patikimu irodymu liudytojo A. S. parodymais ir juos vertino kritiškai. Visu pirma, šis liudytojas atsirado ne iš karto, o tik nagrinejant byla teisiamajame posedyje. Pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu apie ši liudytoja nebuvo užsiminta, prašymu apklausti ši liudytoja pateikta nebuvo. Antra, kaip patvirtino pats liudytojas A. S., G. M. pažista nuo vaikystes ir atsitiktinai Vilniuje sutikus G. M., pastarasis papasakojo apie ši ivyki, todel jis apklaustas liudytoju nuteistojo iniciatyva. Teismas šio liudytojo parodymus laiko nepatikimais, kadangi jie diametraliai prieštarauja paminetu liudytoju Slapcinskienes, J. Ž., I. M., J. J. parodymams, jog G. M. nemoka vairuoti ir nera vairavusi. Pažymetina, kad liudytojo A. S. parodymus paneigia pati nukentejusioji G. M., nurodžiusi, kad paskutini karta A. S. mate pravažiuojanti kaimu prieš 4 metus, o paskutini karta su juo bendravo, kai jis dar buvo nevedes. Savo parodymus, jog ivykio diena nemate A. S., taip pat, kad nemoka vairuoti, G. M. patvirtino ir akistatos su A. S. metu. Be to, jo parodymai paneigti ir liudytojos L. V. parodymais, kuri pro savo darbo langa maciusi, kad už vairo sedo G. M., o G. M., laikydama rankose dubeni su kibinais, dar turejo apeiti automobili ir atsisedo i keleivio sedyne. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas J. K., kuris pats pirmas atvykes i ivykio vieta ir nurodes, kaip gulejo iš automobilio iškrite G. M. ir G. M.. Taigi, teismas nuosprendyje išsamiai aptare liudytojo A. S. duotus parodymus, del ju pasisake ir motyvuotai juos atmete kaip nepatikimus.

Apelianto nuomone, teismas pažeide BPK 7 straipsnyje deklaruota rungimosi principa bei BPK 10 straipsnyje itvirtinta teise i gynyba, kadangi jo ir gynejos prašymai sukonkretinti jam pareikštus kaltinimus del automobilio vairavimo buvo paprasciausia ignoruojami ir atmetami, del ko jam nebuvo leista objektyviai bei pilnai realizuoti jam LR Konstitucijoje itvirtintu gynybos teisiu ir negarantuota procesine pusiausvyra tarp jo konstitucines teises i gynyba ir nekaltuma bei valstybes pareigos nubausti kaltus asmenis. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip visiškai nepagristi. Apeliantas nenurodo jokiu konkreciu motyvu, kurie pagristu išvardytu normu reikalavimu pažeidimu esme. Apelianto nurodytos BPK normos pažeidimas pasireiškia tuo, kad jam neaišku kokiu budu teismas nustate, jog jis miegodamas keleivio sedineje vairavo automobili. Taciau tai yra irodymu vertinimo dalykas ir negali buti traktuojamas kaip BPK 7 str. pažeidimas. Teiseju kolegija pažymi, del to, kad nesurinkus visu irodymu, neapklausus visu liudytoju, neatlikus reikalingu ekspertiziu, nebuvo galimybes vienareikšmiškai nustatyti kas vairavo automobili, taciau irodymu visuma leidžia teigti, kad už vairo ivykio metu sedejo G. M.. Jau pirminiame pateiktame teismui kaltinamajame akte G. M. buvo pareikšti konkretus ir aiškus kaltinimai del jo vairavimo ivykio metu. Nusikalstamos veikos kvalifikacija iš LR BK 281 straipsnio 2 dalies i BK 281 straipsnio 4 dali buvo pakeista atlikus papildomas medicinines ekspertizes nustatant nukentejusiajam V. S. padarytu sužalojimu sveikatos sutrikdymo masta pagal naujai pateiktus dokumentus, taciau aiškus ir konkretus kaltinimas del G. M. vairavimo ivykio metu nepasikeite. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad nei G. M., nei jo gyneja nereiške prašymo sukonkretinti pateiktus kaltinimus, o ju prašymas išreikalauti duomenis iš Vilniaus automokyklos apie G. M. vairavimo kursus buvo teismo išsprestas ir motyvuotai atmestas.

Del nukentejusiojo V. S. apeliacinio skundo argumentu

Apeliantas apylinkes teismo nuosprendi gincija dviem aspektais. Pirma, apeliantas skunde nesutinka su teismo paskirtos bausmes atidejimo motyvais, teigdamas, kad jie yra prieštaringi. Antra, teigia, jog teismas be pagrindo sumažino neturtines žalos atlyginima iki 50 000Lt.

Nepagristas apelianto skundo argumentas, jog teismo paskirtos bausmes atidejimo motyvais prieštaringi. Nuteistajai paskirta bausme atitinka BK 54 str. bausmiu skyrimo pagrindus. Skiriant bausme atsižvelgta i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni – nusikaltimas sukele sunkias pasekmes, kaltes forma – neatsargus nusikaltimas, nuteistojo asmenybe – anksciau neteistas, nors administracine tvarka baustas daug katru, taciau už tokio pobudžio pažeidimus nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai. Teismas taip pat ivertino ir tai, kad nera jo atsakomybe švelninanciu bei sunkinanciu aplinkybiu. Apylinkes teismas paskirdamas G. M. terminuoto laisves atemimo bausme, nors jos vykdyma ir atidejo, taciau kartu taike ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise-trejus metus vairuoti transporto priemones. Kolegijos nuomone, skiriant bausme bei atidedant paskirtos laisves atemimo bausme, pirmosios instancijos teismas nepažeide 54 str., bei 55 str., kuriame numatyta, jog asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusia bausme, reikalavimus. Vien ta aplinkybe, kad nuteistasis G. M. administracine tvarka buvo baustas daug kartu, kas rodo kaltinamojo polinki nepaisyti viešosios tvarkos, negali buti pagrindu neskirti paskirtos bausmes atidejimo, kadangi nuobaudos pagrinde buvo skiriamos už greicio viršijima, bei vertinant ir ta fakta, jog nuteistasis dirba vadybininku ir jo darbo pobudis susijes su kasdieniniu vairavimu.

Kolegija, nagrinedama nukentejusiojo skunda del bausmes vykdymo atidejimo panaikinimo, atkreipia demesi i tai, kad paskirus realia laisves atemimo bausme, gali pasunketi turtines ir neturtines žalos atliginimas, kadangi šiuo atveju nuteistasis prarastu pajamas, del ko faktiškai pasunketu galimybe atliginti priteista žala. Todel ivertinus konkrecias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltes forma, asmenybe charakterizuojancius duomenis, teiseju kolegija daro išvada, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmes tikslai gali buti pasiekti ir be realaus laisves atemimo bausme vykdymo, todel vadovaujantis LR BK 75 str. G. M. skirtos bausmes vykdymas atidetas pagristai.

Priteisdamas neturtine žala teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiuju patirta fizini, dvasini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Bendrieji neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti i jos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylos aplinkybes, taip pat i protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus.

Teiseju kolegija sutinka, kad del aukšciau paminetu kaltinamojo veiksmu nukentejusiajam buvo padaryta neturtine žala – jis prarado 35 procentus bendro darbingumo, patyre fizini skausma, jam buvo atliktos 6 operacijos, šiuo metu dar jaucia skausma, patyre nepatogumus – teko nemažai laiko praleisti gydymo ir reabilitacijos istaigose, kas sukelia papildomu fiziniu, organizaciniu ir materialiniu pasekmiu, patyre išgyvenima kaip susirupinima busimomis pasekmemis – kaip sužalojimas paveiks sveikata ateityje. Teiseju kolegija vertina ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jog visa ši laika buvo nedarbingas, gydymo metu išnaudojo 6 menesius ankstesniu metu atostogas, kuriomis nebuvo pasinaudojes, taip pat be pašaliniu asmenu priežiuros negali savimi tinkamai pasirupinti, prižiureti, savarankiškai vaikšcioti, kas lemia bendravima su aplinkiniais, galimybe pilnavercio gyvenimo, o del jo amžiaus ir padarytu sužalojimu apimties iki ivykio buvusi sveikata neatstatoma. Taciau teiseju kolegijos manymu, apylinkes teismas išsamiai ivertino neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, aptariamus apeliaciniame skunde, t.y. pakankamai isigilino i žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

Taciau nežiurint to, neturines žalos dydis negali buti begalinis. Teismui nustatant jos dydi, butina atsižvelgti i istatymo nurodytu kriteriju visuma, taip pat ir i kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, nes kriteriju sarašas nera baigtinis. Byloje nera nustatytas nežmoniškas kaltinamojo G. M. elgesys su nukentejusiuoju. Jo kalte, nustatyta pirmos instancijos teismo, pasireiške neatsargia forma, nes G. M. nenumate, kad del jo veikimo (transporto priemones vairavimo pažeidžiant Keliu eismo taisykles) gali atsirasti sunkus padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti. Teiseju kolegija sutinka, kad G. M. kalte pasireiške kaip nusikalstamas pasitikejimas, t.y. jis numate, kad del jo neveikimo (automobilio greicio nesuletinimo, nevažiavimo arciau dešines važiuojamos kelio dalies puses) gali atsirasti baudžiamajame istatyme numatyti padariniai (ivykti eismo ivykis, kurio metu susižalotu žmones ar butu sugadintas turtas), taciau lengvabudiškai tikejosi ju išvengti. Taciau ir ši kaltes forma negali buti pagrindas visiškai tenkinti nukentejusiojo V. S. ieškini. Byloje butina atsižvelgti i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, vertintina ir i tai, kad UAB „IF draudimas“ nukentejusiajam V. S. atlygino 1726,40 Lt neturtines žalos (500 euru), išmokejo 33916,46 Lt už paskirta ligos pašalpa. Taip pat atsižvelgtina ir i tai, kad autoivykio metu už nukentejusiajai G. L. sugadinta automobili UAB „If draudimas“ jai išmokejo 25356 Lt draudimo išmoka. Regreso tvarka ši išmoketa suma bus išieškota iš nuteistojo G. M.. Be to, iš nuteistojo už nukentejusiajai G. L. sugadinta automobili priteista ir 4941 Lt likutines vertes. Todel atsižvelgiant i šias aplinkybes, kad priteisus iš nuteistojo 80 000 Lt, nukentetu jo šeima, jis negaletu tinkamai jos išlaikyti. Ivertinus istatymo numatytus kriterijus, bylos aplinkybes, labiausiai šiuos principus atitinkanti suma, užtikrinanti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda bei balansa tarp padarytos veikos ir jos sukeltu padariniu bus pasiekta nukentejusiajam V. S. teismo priteista 50 000 Lt neturtines žalos suma.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistojo G. M., nukentejusiojo ir civilinio ieškovo V. S. apeliacinius skundus atmesti.