- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 1-125-1140/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20067-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajai A. S. ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, įstatyminei atstovei D. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neįgali, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. gegužės 24 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2.07 prom. girtumas), išgertuvių metu įvykus konfliktui rankomis suėmusi už galvos plaukų savo mamai A. S. juos tempė, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš savo artimą giminaitį nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. S. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: 2021 m. gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, kilus konfliktui dėl dingusių raktų, sugriebusi savo mažametei dukrai K. M. (duomenys neskelbtini) už plaukų juos tempė, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš mažametę nukentėjusiąją K. M. sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamoji R. S. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamus kaltinimus kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės mėn. su mama A. S. apsižodžiavo ir kaltinamoji ją stumtelėjo. Mama prigėrusi labai mėgsta „kolioti“ žmones, tai daug kas gali paliudyti. Niekas jos nemušo. Ji prigėrusi dažnai kviečiasi policiją. Jos tik apsižodžiavo ir kaltinamoji nukentėjusiąją gal stumtelėjo, bet niekas jos nemušo ir nedraskė. Įvykio metu nebuvo blaivi, kiek išgėrė nepamena, bet viską atsimena. Tiksliai konflikto neatsimena, nes buvo labai seniai. Dėl kažko susiginčijo, kad nukentėjusioji kaltinamosios neaugino ir pan. Truputį stumtelėjo, bet ji nenugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, kad nukentėjusiąją pastūmė, bet jos nemušė, už plaukų gal ir patempė, nepamena, parodymai teisingi, su parodymais sutinka.
Kaltinamoji R. S. teisiamajame posėdyje dėl smurto prieš mažametę parodė, kad ryte atsikėlė, nes turėjo važiuoti į darbą, bet raktų nebuvo, o neužrakintų namų negali palikti. Tą dieną kaltinamoji buvo blaivi, namų raktus turi dvejus, abu buvo pas dukrą. Nuėjo pas tą draugę ir pasakė: „K., einam namo, kur yra raktai“, sako: „aš nežinau“. Kaltinamoji sakiusi: „kaip tai nežinai, tada eik į namus ir sėdėk, nes man reikia išvažiuoti dirbti“. Parsivedė ją į namus, plaukų jai nedraskė. Paliko ją namuose ir pasakė, kad užsirakintų duris. Vėliau, jau kaltinamajai renkant akmenis, paaiškėjo, kad tie raktai atsirado. Draugė atnešė juos ir atrakino duris. Dukra buvo pas draugę S., nes leido jai ten miegoti, adreso tikslaus nežino. Ryte, kai reikėjo išeiti, tada ir nubėgo ten. Kai nubėgo duris atidarė S. sesuo. Atrodo, kad buvo dar mama. Nelabai atsimena ir nelabai rūpėjo, kas dar ten buvo, nes rūpėjo kaip duris užrakinti. Gal ir buvo nervuota, nes reikėjo išvažiuoti. Ji sakiusi: „tai tada einam namo, užsirakink duris ir ten būk, nes man reikia išvažiuoti dirbti“. Dukra nenorėjo eiti. Sako: „neisiu“. Kaltinamoji: „eisi“. Paėmė už rankos ir parsivedė, pasakė: „eisi, nes manęs laukia žmogus“. Ji nenorėjo eiti, bet apsimovė batus ir išėjo. Dukrai yra 12 metų. Dukros niekas nemušė. Dukros plaukai buvo ilgesni, specialiai netempė, bet gali būti, kad užkliuvo. Mano, kad dukra turi blogų draugių, kurios prašo vogti pinigus ir išnešti maistą. Su dukra nesusitinka, nes ji yra pas globėją, bendrauja per ,,Facebook“, dukra minėjo, kad nori grįžti namo. Pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, gailisi dėl to, sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Šiuo metu gyvena viena, draugo nebeturi, gauna neįgalumo išmoką.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamoji nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, nukentėjusioji, nukentėjusiosios nepilnametės atstovė pagal įstatymą, įgaliotoji atstovė bei teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, R. S. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Dėl nusikalstamos veikos prieš K. M.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) butas; į buto vidų nepatekta (II t., b. l. 57-58).
Iš 2021 m. gegužės 23 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2021 m. gegužės 23 d., apie 16.32 val., Telšių AVPK Akmenės r. PK užregistruotas pranešimas, kad pranešėja šiuo metu yra su drauge S. S. prie Akmenės gimnazijos, mergaitei 11 metų. Pranešta, kad prieš kažkur 10-15 min galimai neblaivi mama R. S. ir patėvis I. M., prieš ją smurtavo, kaltino vagyste, tampė už plaukų, grasino, jei pareis namo – primuš. Mergaitė nurodė, kad tai kartojasi jau ilgai, ji nebenori su jais gyventi, prašo pagalbos. Šiuo metu smurtautojai yra pušyne, su būriu asmenų vartoja alkoholį. Gyvenama (duomenys neskelbtini). Mergaitė su drauge laukia prie mokyklos. Savo kontaktinio numerio negalėjo nurodyti, nes sugedęs telefonas. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) namo, lauke pastebėta S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Mažametė K. M. nurodė, kad 2021 m. gegužės 23 d., truputį po 15 val., būnant (duomenys neskelbtini) (pušyne) mama R. S., gim. (duomenys neskelbtini) sugriebė ją už kairės rankos žasto ir ją spaudė, bei sugriebė už plaukų ir tempė, taip sukeldama trumpalaikį fizinį skausmą jai. Taip pat K. M. nurodė, kad mamos sugyventinis I. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra ankščiau prieš ją smurtavęs. Ant kairės K. M. rankos buvo matyti nubrozdinimai, pasiteiravus iš kur jie, K. M., nurodė, kad maždaug prieš mėnesį ji pati susižalojo ranką, po to kai susipyko su mama. Adresu (duomenys neskelbtini), rasti neblaivūs sugyventiniai R. S. (girtumas 2,83 prom.) ir I. M. (girtumas 2,92 prom). Atvykusi Šiaulių greitosios medicinos pagalbos ekipažo „4417“ medicinos darbuotoja apžiūrėjo mažametę K. M., kuriai nustatė senesnius sužalojimus, naujų sužalojimų ant mergaitės kūno nerasta. Apžiūrint K. M. nurodytas vietas, kur jai buvo sukeltas fizinis skausmas, apžiūros metu fizinio skausmo K. M. nejautė. Medicinos darbuotojai apžiūros metu K. M. nurodė, kad ji fizinį skausmą juto trumpai, tik tuo metu, kai buvo suimta už kairės rankos žasto ir plaukų (I t., b. l. 106-108).
Iš ,,Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūros nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš ,,body“ kameros pavadinimu ,,2021_0523_165527_007“. Vaizdo įrašo pradžios laikas 2021 m. gegužės 23 d. 16:55 val. Nuo 16:56:38 val. matyti, kad pareigūnai atvyksta pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnei išlipus matomos dvi mažametės mergaitės. Viena K. M., kita S. S.. Pareigūnė paprašo mergaitės papasakoti kas nutiko. K. M. kažką sako, bet pradeda kalbėti S. S., kuri pasakoja ,,Anuos mama labai dažnai geria ir pradeda dažniausiai kaltint visokiais (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė paprašo K. M. papasakoti kas nutiko. ,,Anie mane visą laiką (dėl prasto garso nesuprantami žodžiai), kai mano mama pradėjo būti su tokiu I. M., mana mama pradėjo, nu galiu sakyt I. pradėjo amžinai grasinti aš tave pakarsiu, taip ir taip, tu būsi lavonas, jis man dar buvo trenkęs labai senai, į sieną buvo trenkęs. Dar pradėjo, mano mama man už plaukų tąsė“. Paklausus, o kas nutiko šiandieną: ,,Šiandien mano mama prie mano draugės pasiėmė man (parodo dešinės rankos žąstą) ir suspaudė“. S. S. pasakoja ,,Ir sakė kai dėsiu jums visoms trijoms į snukį, nepričiom“. K. M.: ,,Taip ir už plaukų laikė“. Pareigūnas paklausia, tai tau už rankos suėmė labai stipriai? K. M.: ,,Jo labai stipriai“. Paklausus už kurios rankos, K. M. rodo į kairės rankos žąstą. Pareigūnai paprašo atraityti megztuko rankovę, kad pažiūrėti ar liko žymių. Mergaitė atsako ,,Dabar tai nėra“. Atsmaukus rankovę ant mergaitės kairės rankos riešo matosi randai, pareigūnas klausia iš kur tai? Mergaitė nuleidžia akis ir atsako ,,Ai“. S. S. pasakoja ,,Tai dėl šeimos problemų, jai nepatinka tas I.“. Pareigūnas klausia mergaitės: Tu pati pasidarei? K. M. atsako ,,Taip“. Paklausus, kodėl mergaitė taip sau daro, ar dėl to, kad emocijas išlietų, ar dėl mamos pykčių ant jos, mergaitė atsako: ,,Dėl to“, iš mergaitės galvos linkčiojimo matyti, kad dėl to, jog mama pyksta ant jos. Nuo 16:58:13 val. tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 17:00:27 val. vaizdo įrašas baigiasi, pareigūnai prieina prie mergaitės prosenelių buto durų.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0523_170028_008“, jo pradžios laikas 17:00:30 val., patenkama pas K. M. prosenelius į butą. Pareigūnai močiutei pasako, kad mergaitė skundžiasi mamos smurtu. Močiutė pasakoja, kad ji šiandien net nebuvo nuėjusi, bei tęsia, kad pati mergaitė yra kalta, nes susidėjo su ta mergaite, pavogė iš jos 70 eurų, nebūna namuose, išeina ryte, vakare tik pareina. Pareigūnė paaiškina, kad smurtauti prieš vaiką negalima. Fone girdimas mergaitės balsas, lyg verkianti kažkam pasakotų, kad mama ją muša. Dar kartą pareigūnas pasako, kad R. S. muša savo dukrą, močiutė atsako ,,nesąmonė“, pareigūnas taip pat pasako močiutei, kad mergaitė iš streso pati sau susipjausčiusi ranką. Pareigūnas klausia močiutės su seneliu, ar jie sutiks, kol vaiko teisės atvyks pagloboti mergaitę. Senelis sako, kad mergaitė čia gimusi ir augusi, visada pas juos būna. Girdimas mergaitės balsas, kad ji čia nenori likti. 17:03:45 val. iš buto pareigūnai su mergaitėmis išeina. 17:05:25 val. vaizdo įrašas baigiamas.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2021_0523_170527_009“ pradžios laikas 17:05:25 val., nuo pradžios iki 17:09:38 val. tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 17:09:38 buto durys atidaromos, buto duris atidaro R. S. ir pareigūno klausia: ,,ko daužot duris“, pareigūnas atsako: „nedaužom, o beldžiam“, bei paprašo įsileisti į butą, R. S. klausia, ko jie atvyko. Pareigūnas paaiškina atvykimo priežastį, kad gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. R. S. atsako ,,Nesupratau, dėl ko?“ Pareigūnas paprašo praeiti giliau į butą, R. S. piktai atsako ,,atėjot čia pas mane į namus ir vadovaujat“. Patekus į butą R. S. klausia, ,,dėl kokio smurto, nelabai suprantu“. Paklausus R. S., ar ji blaivi, ji atsako ,,nu neblaivi, bet pas mus nieko čia ir nebuvo.“ I. M. sako: ,,Švenčiam gimtadienį, biški atsigėrėm, išgėrėm“. R. S.: ,,Muštynių čia nebuvo, prie ko čia tas smurtas?“. Pareigūnas paaiškina, kad gautas R. S. dukters skundas dėl smurto. 17:10:25 val. įrašas baigiasi.
Apžiūrimas įrašas pavadinimu 2021_0523_171026_010, jo pradžios laikas 17:10:25 val., įraše matyti, kad pareigūnai R. S. bute. R. S. atsako ,,Nesupratau...“, ,,Paskambink senučiui“, pareigūnas sako: „neskambinkit senučiui“, R. S.: ,,ne ne paskambinsim, paskambinsim“. Pareigūnas paaiškina, kad jau buvo pas senučius. R. S. sako: ,,Aš nelabai suprantu, kas pasiskundė? dukra?“ pareigūnė atsako, taip Jūsų dukra. R. S.: ,,Kad aš, ją dabar šiandien mušau?“, pareigūnas sako ,,Tampėt už plaukų“. Pareigūnas nustatinėja girtumą. R. S.: ,,Tampiau už plaukų?“, ,,tuoj aš išsikviesiu tą... nu (necenzūrinis žodis) snarglė (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas atsako, ne snarglė, o Jūsų dukra, vaikas. R. S. ,,Vaikas, bet aš jai nieko, net už rankos jai nepaėmiau“. Pareigūnas paaiškina, kad R. S. dukrai nepriskambins, nes dukra yra pas pareigūnus automobilyje.“ R. S.: ,,Pas Jumis mašinoj? Kodėl Jūs jos čia neatsivedat?“, pareigūnas paaiškina, kad atvažiuos vaikų teisės ir atsives. R. S.: ,,(necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) gluša kokia“. Nustatinėjamas R. S. girtumas. ,,Nieka, net už rankas nepaėmiau, (necenzūrinis žodis) aš anai...“, pareigūnas paaiškina, kad ant mergaitės rankų yra sužalojimai, kad mergaitė pati save žaloja. R. S. kartu su I. M. atsako ,,Tai mes jai aiškinam“, R. S.: ,,Aš mergaitės klausiau, iš kur pas tave yra tos drūžės“. Pareigūnas nustato 2.83 prom. girtumą R. S.. Pareigūnui paaiškinus R. S., kad jos dukra nori į globos namus, ji atsako: ,,Nu ir ačiū dievui, lai (necenzūrinis žodis), ramybė bus“. ,, (necenzūrinis žodis) pinigus iš namų vuog, iš senučių pinigus vuog, snarglie kažkokia, dara nesamones.“ ,,Rimtai aną nudaužt (necenzūrinis žodis) maža“. Pareigūnas ramina R. S.. R. S.: ,,Nu kaip kalbi, nu taip mama aš esu, taip aš savo vaiką myliu, aš nieko nesakau, anai atiduodu paskutinį centą jeigu turim“, ,,Aš nieka jos nemušau, nudaušiu rimtai pagavus, bet žinau, kad aš aną sutikus geriau apsikabinčiau, nieko nedaryčiau.“ R. S. vėl klausia, kas iškvietė policiją, I. M. atsako, kad pati juk. R. S.: ,,Nu (necenzūrinis žodis) gyvatė, lai ein pas tuos globėjus ir gyven, jei ana gyvate taip daro“. I. M. nustatytas girtumas 2.92 prom., pasako pareigūnas. R. S.: ,,Kokia nesveika, juk aš anai sakiau, kad ana prisiveiks reikalų, vuog iš namų pinigus, daiktus vuog, (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis) dabar bus“. „Iš tikrųjų dabar, I., ana prisišnekėjo, (necenzūrinis žodis), anuos nieks nepaliks“, „Jei ji yra pas Jus mašinoj, aš galiu nueit pas ją pašnekėt?“ Pareigūnė atsako, ne negalite dabar. R. S.: „Kodėl ne?“, I. M. atsako „Kol vaiko teisės neatvažiavo negalima“. R. S.: „O gal L. atvažiuos, ta (necenzūrinis žodis) net nekel ragelio, (necenzūrinis žodis) anai, nes ana realia suprant ką ana čia prisiveikė“. I. M.: „Pinigus pavogė, kaip niekur nieko“. R. S.: „(necenzūrinis žodis), vaikai kokie šiais laikais tur teises, bet pinigus vuog, prekes mana (necenzūrinis žodis) ima, kur aš turiu žmonėms išsiųsti, (necenzūrinis žodis), tegul tur atsakyti už tokias nesamones. (necenzūrinis žodis) lai ir veža, pagyvens žinuos, kas tas yra“ (I t., b. l. 113-116).
2021 m. gegužės 23 d. mažametė apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos ekipažo, prie bylos pridėtoje greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad apžiūros metu jokių naujų sužalojimų, kraujosruvų ar žaizdų nepastebėta. Ant abiejų dilbių stebima senų žaizdų randai. Skubios med. pagalbos mergaitei nereikia (I t., b. l. 137-138).
Iš 2021 m. gruodžio 6 d. Akmenės rajono paramos šeimai centro rašto matyti, kad K. M. paskirta laikinoji globa Akmenės rajono paramos šeimai centre. K. M. laikinai apgyvendinta pas laikinąją globėją šeimoje. Akmenės rajono paramos šeimai centras įgaliojo centro globos koordinatorę D. B. atstovauti mergaitės interesus (I t., b. l. 149-150).
Iš 2021 m. gruodžio 6 d. Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus nutarimo matyti, kad mažametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovu pagal įstatymą paskirta Akmenės rajono paramos šeimai centro globos koordinatorė D. B. (I t., b. l. 151-153).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja (nukentėjusiąja) mažametė K. M. parodė, kad su I. M., kai jis blaivus, nelabai sutaria. Jeigu pergeria, pradeda ant jos pulti, o kai nelabai – geras. Jis pradeda sakyti: tu tokia ir tokia, greičiau bėk, o gausi į „zūbus“. Kai būna per daug persigėręs, pradeda ant jos pulti, paima už rankos, sako: tu tokia ir tokia, kartais užtrenkia į veidą. Vieną kartą, kai ji miegojo pas mamą kambaryje, jis irgi miegojo, mama išėjo į balkoną ir jis jai praskėlė lūpą. Taip nutiko, kai ji mokėsi 5-oje klasėje – tiksliai neprisimena. Dabar eis į 6-tą klasę. Ji taip atsimena, kad tada buvo žiema, vakaras, 12 valanda nakties. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). Buvo pas mamą kambaryje. Ji tiesiog sėdėjo ant lovos, žiūrėjo savo telefoną, pradėjo ją „kolioti“, ji sakė: atstok, kas tau yra. Jis sakė: kaip tu čia šneki ir trenkė su ištiesta ranka (delnu), pataikė čia (parodo lūpą). Trenkė vieną kartą. Jai labai skaudėjo, pamatė, kad bėga kraujas. Daugiau nieko nedarė, ją užstojo mama. Daugiau niekas nematė, buvo tik ji. Mama buvo šiek tiek pergėrusi, kitą dieną nieko neatsiminė, sakė: nieko nebuvo, neprisigalvok. Jie jau buvo išsipagirioję, patėvis buvo tame pačiame kambaryje ir girdėjo, kai pasakojo mamai. Patėvis buvo labai girtas. Kai būna labai girtas, kreivai eina, net nepastovi ant kojų. Apie 10-15 minučių jai labai skaudėjo. Mama buvo atnešusi prisidėti leduką. Skausmą įvertintų 4 iš 10. Kitą dieną matėsi, kad yra praskelta lūpa. Neprisimena, kada užgijo. Kiti žmonės nematė, apie šį įvykį niekam nepasakojo. Jeigu kažkam pasakoja, tai tik savo tetai D.. Neprisimena, ar apie šį įvykį pasakojo savo tetai. Vieną kartą patėvis jai suėmė už rankos. Jis buvo labai girtas, gėrė su savo draugais, ji nenorėjo būti namuose ir pasakė, kad išeina pas senučius. Patėvis nenorėjo jos išleisti, suėmė už rankos, sakė: kur tu eisi tokiu laiku, būk namuose, eik į savo kambarį. Mama ją pasikvietė į kitą kambarį ir nuramino. Sakė, jeigu nori eiti, tada gali eiti. Išėjo, ją palydėjo mama. Neatsimena, kada įvyko šis įvykis. Taip buvo dar prieš tai, kai sutrenkė į lūpą, irgi toje pačioje 5-oje klasėje. Buvo apie 10 valanda vakaro. I. su ja kartais elgiasi normaliai. Jeigu mama pasako, kad mama ir ji eis į kavinę, tada jis niekur nenori eiti, o jeigu tik mama ir jis, tada nori eiti. Kai patėvis jai suėmė už virš riešo, nelabai ką pajuto, sakė, kad paleistų. Atėjo mama ir paleido. Žymės ant rankos neliko. Nieko neprisimena, ką yra padaręs I., kad jai nepatiktų. Kai jai praskėlė lūpą, bėgo kraujas, bet labai mažai. Prasiskėlė labiau viduje, išorėje nebuvo. Tuo metu, kai jai praskėlė lūpą, neatsimena, ar reikėjo eiti į mokyklą. Jai atrodo, kad reikėjo mokytis iš namų. Nelabai gerai prisimena. Apie įvykius dažniausia yra pasakojusi tokiai draugei S. S.. Ji matė, kai viskas įvyko. Kartu dar buvo tokia M. G. (jeigu neklysta). Jos matė. Patėvis grįžo girtas ir užsipuolė. Jis trenkė iš delno jai į veidą, ji nugriuvo, jos bėgo pakviesti jos mamą. Kai pabeldė, niekas neatidarė durų, tada ji pati išsilaisvino, nuėjo pas jos mamą, ji sakė: nu durnas yra, nieko nepadarysi. Jos yra jos buvusios draugės, bet nebeleidžia su jomis draugauti. Tiksliai neatsimena, šis įvykis buvo senai, mokėsi toje pačioje 5-oje klasėje, bet jai nereikėjo eiti į mokyklą, buvo kažkokios atostogos, bet ne vasaros. Buvo tuo pačiu adresu, jos namuose, 4-5 valandą po pietų. Ji su draugėmis buvo namuose, daugiau nieko nebuvo. Mama buvo išėjusi ir leido jai pabūti su draugėmis. Tada parėjo pergėręs I. ir pradėjo pulti ant jos draugių. Nemoka gerai paaiškinti, kaip jis puolė – sakė žodžius, bandė primušti jos draugę, bet ji užstojo ir jai trenkė. Jai pataikė į žandą, vieną kartą. Draugės nematė, kai jai sudavė, nes jos buvo išbėgusios pakviesti jos mamos. Jai šiek tiek skaudėjo, skausmą įvertintų 6 balais iš 10. Neatsimena, kiek laiko jai skaudėjo. Kai nuėjo pas mamą, jai nebeskaudėjo. Supranta, ką reiškia smurtas. Kiek prisimena, tada daugiau nesmurtavo. Kai patėvis norėjo trenkti jos draugėms, tai tiesiog už nieką. Tiesiog užplaukė ir norėjo trenkti. Grįžęs patėvis su jos draugėmis nieko nekalbėjo, tiesiog pradėjo pulti, „kolioti“. Draugės sakė, kad nekreiptume dėmesio. Ji šaukė, kad jis ramintųsi, kad yra jos draugių. Kai patėvis jai sudavė į veidą, jai nieko nenutiko. Jai sudavė, kai ji nukrito. Nukrito, nes jai skaudėjo ir ji paslydo. Turi tokį kilimą, ant kurio lengva paslysti. Krito ant nugaros, jai skaudėjo kojas ir nugarą. Kai nukrito, patėvis pasijuokė ir sakė: tau taip ir reikia. Jis išėjo į kambarį. Viskas įvyko koridoriuje. Kai nukrito, skausmą įvertintų 5 balais, skaudėjo, kol atsikėlė, jokių žymių neliko. Mama tą dieną gėrė, ji su drauge S. S. buvo pas save namuose ir kartu žaidė. Ji mamos paklausė, ar gali miegoti pas S., o mama leido. S. gyveno netoli jos esančiame bendrabutyje, gali būti, kad toje pačioje gatvėje. Ji išėjo į jos namus ir nepasiėmė savo namų raktų. Anksti ryte, apie 6-7 valandą, atėjo mama ir pradėjo belsti. Kažkas atidarė duris ir ji įsiveržė į vidų. Ji klausė, kur yra raktas, sakė: tu tokia ir tokia. Ji paėmė už plaukų, pradėjo stumdyti, jeigu nebūtų užsidengusi, būtų gavusi į veidą. Suprato, kad mama pyko dėl raktų, kurių ji neturėjo. Pirmiausia ją tempė už plaukų, stumdė, už plaukų išsitempė iš draugės namų. Ji buvo palaidais plaukais. Sakė gausi, eik namo, neišeisi į lauką, nieko nėra valgyti. Grįžusi namo ant stalo rado raktus, užrakino. Kelis kartus skambino mama, atsiprašė. Namo grįžo viena, o ji išėjo į darbą rinkti akmenų. Namuose ant stalo rado savo raktus. Užrakino duris, raktus pakišo po kilimėliu prie durų ir išėjo pas senelius – J. Ž. ir R. Ž.. Jiems papasakojo, jie sakė: „Jėzau, kaip taip gali elgtis“. Telefoną buvo palikusi pas draugę. Mama jai skambino, kai ji atsikėlė. Pas senelius miegojo, buvo apsiverkusi. Neatsimena, kaip paskambinusi mama sakė, bet atsimena, kad sakė: „atsiprašau, bet pati nusipelnei“. Kai iš draugės grįžo namo, durys buvo atrakintos, namuose nieko nebuvo. Įvykį, kai mama ją tempė už plaukų, matė S., nes ji buvo tame pačiame kambaryje. Nežino, ar dar kas nors matė. S. turi labai daug brolių ir seserų, dar namuose buvo S. mama. Nežino, kas mamai atidarė duris. Kai mama atėjo, ji miegojo. Kai pradėjo baladotis – atsikėlė. Ji miegojo su rūbais. Tada viskas buvo taip, kaip ji pasakojo. Kai mama taip elgėsi, ji nieko nesakė. Ji labai susinervino, pradėjo verkti, nes jai labai skaudėjo. Kambaryje, kuriame ji miegojo, daugiau niekas nemiegojo. S. miegojo kitame kambaryje. Ji miegojo ant virtuvės sofos. Pas S. iš viso yra 4 kambariai. Kai mama tempė už plaukų, nematė, ar kiti žmonės buvo atsikėlę. Kai jai tempė už plaukų, skausmą įvertintų 7 balais iš 10. Kai tempė, visur buvo raudona. Tai buvo pirmas kartas, kai mama prieš ją smurtavo. Daugiau nieko nėra buvę. Buvo Akmenės kultūros ir gamtos parke. Neprisimena, kas ten vyko. Ten irgi buvo su S. ir M.. Mama ir patėvis irgi buvo su savo draugais, jie gėrė. Daugiau nieko neatsimena. Parke buvo po miegojimo pas draugę. Kai miegojo pas draugę, praėjo kelios dienos, gal netgi daugiau, ir tada buvo parke. Būdama parke, kalbėjo su mama ir patėviu. Bendravo nedraugiškai. Prisimena, kad dėl 20 eurų. Jie abu ją kaltino, kad ji paėmė 20 eurų, nors ji jų nepaėmė. Neprisimena, kaip ją kaltino. Parke jos atžvilgiu smurtavo mama – nieko neprisimena. Kartu su ja buvo draugės S. ir M.. Jos visada buvo su ja. Parke buvo prieš visą tą – tą dieną, kai išsikvietė policiją, dienos neprisimena. Neprisimena, kada skambino policijai. Skambino iš draugės S. kiemo. Nieko neprisimena, ką sakė policijai. Policijai skambino todėl, kad jai atsibodo, kiek mama ir patėvis ją muša ir kiek geria. Tą dieną, kai kvietė policiją, prieš ją smurtavo mama. Nemoka papasakoti, kokioje vietoje ji smurtavo. Ten žmonės geria, kažkokiame pušyne. Pušynas yra tame pačiame parke. Kai kvietė policiją, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje pykosi dėl 20 eurų. Mama jai suėmė už rankos ir tempė už plaukų. Kai suėmė už rankos, jai beveik neskaudėjo. Kai tempė už plaukų – skaudėjo. Skausmą įvertintų 3 ir 10. Mama parke buvo neblaivi. Supranta, nes kai žiūri, supranta iš akių, vos ant kojų pastovėjo. Kai mama atėjo pas draugę ir ją tempė už plaukų, mama buvo blaivi. Mokykloje jai sekasi normaliai. Kai mama yra blaivi, sutaria gerai, o kai girta – kartais gerai, kartais blogai. Nežino, kodėl supyksta mama. Tiesiog, kai yra girta, ji yra „prikli“. Jeigu mama ir patėvis jos atsiprašytų, atsiprašymus priimtų iš abiejų. Norėtų gyventi pas mamą. Mano, kad jie gali gerai elgtis (I t., b. l. 170-174).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. vakare, apie 17.00 val., jai paskambino jos mama ir pasakė, kad K. M., t. y. jos krikšto dukra, išsikvietė policiją, nes jos mama R. S. yra neblaivi. Po kiek laiko sulaukė skambučio iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, kuri telefonu jai paaiškino situaciją ir prašė priimti K. kelioms dienoms į savo namus, bei ją prižiūrėti. Po maždaug pusės valandos atvyko vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie perdavė K. jos priežiūrai. Kai liko su savo krikšto dukra, ji su ja pradėjo kalbėti ir aiškintis aplinkybes, dėl kurių ją paėmė iš mamos ir pristatė pas ją. K. jai papasakojo, kad 2021 m. gegužės 23 d. su drauge buvo Akmenės pušyne, kur jos mama R. ir jos patėvis I. gėrė alkoholinius gėrimus. K. jai nurodė, kad Akmenės pušyne tarp jos ir mamos kilo konfliktas dėl pinigų. Konflikto metu R. jai stipriai paėmė už rankos, bei patempė už plaukų. Po to, K. su drauge pabėgo. Daugiau apie šį įvykį su ja nekalbėjo. Ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas nurodyti negali, ši jai nesiskundė. Jos manymu, K. atsibodo mamos nuolatinis alkoholio vartojimas ir iš jos kalbų suprato, kad ši norėtų į globos namus. K. jai yra užsiminusi, kad jos patėvis su ja elgiasi netinkamai t. y., būdamas išgėręs, ant jos šaukia, yra „priklus“. Apie tai, kad prieš ją mama ar patėvis būtų naudojęs smurtą duomenų neturi, K. jai nepasakojo. K. yra savo būdo, sunkiai kontroliuojama. Jos turimomis žiniomis su ja nei mama, nei seneliai nesusitvarko. K. turi auklėjimo spragų, jai trūksta tvarkingumo. K., būdama su ja, yra visai kitokia, ji su ja puikiai sutaria. Su savo pussesere R. bendrauja tik dėl K. (I t., b.l. 193-196).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad yra K. M. teta. Su K. M. pakankamai dažnai bendrauja. Apie tai, kad K. patiria smurtą, kad yra blogai pas mamą, ji nebuvo pasakojusi. K. jai tik vieną kartą pasakė, kad patyrė smurtą, kad mama prieš ją smurtavo. Tai buvo 2021 gegužės mėnuo, tiksliau nepasakys, ji sulaukė skambučio iš savo tėčio, tai yra K. prosenelio, ir jis jai pasakė, kad yra pareigūnai atvykę ir kad K. sėdi jų mašinoje. Tada ji atbėgo į įvykio vietą, ji kalbėjo su K., kuri sėdėjo pareigūnų automobilyje, ji jai sakė, kad ji buvo pušyne ir mama buvo girta, ir jai sudavė smūgį į rankos petį. Kaip K. tada buvo apsirengusi, dėmesio neatkreipė. Daugiau nedetalizavo įvykio aplinkybių. Po to, kai K. išvežė, kalbėjo su R. sugyventiniu I. ir jis sakė, kad nieko nebuvo, kad tik buvo suėmusi R. K. už rankos, ir po to, K. iškvietė policiją. Kiek suprato, kad K. su mama pykosi dėl pavogtų pinigų. Pati smurto fakto nėra mačiusi, ankščiau taip pat nėra niekada sakiusi, kad būtų mušama. Pati R. yra sakiusi, kad savo dukros nemuša, nes bijo, kad pasiskųs, nors ir neina susitvarkyti su dukra, nes yra neklausanti. K., kiek žino, yra sunkus vaikas, ji yra sunkaus charakterio mergaitė, kiek žino, yra buvusi susipykusi su I., kuris yra R. sugyventinis. Tačiau, kiek žino, tada I. uždarė ją į vonią, nes ji jam ant galvos užpylė kiaušinius. Kad būtų mušęs, nėra girdėjusi, K. to nėra sakiusi. Ant K. jokių sužalojimų taip pat nėra mačiusi, nors su K. bendraudavo, nors bendravo retai. Daugiau bendrauti pradėjo su K. nuo tos dienos, kai ji buvo paimta iš mamos. Tačiau, nors gana atvirai su K. bendrauja nuo tos dienos, tačiau apie daugiau smurto faktų nėra pasakojusi. R. S. ir jos sugyventinį galėtų apibūdinti kaip turinčius šiek tiek įgūdžių stokos vaiko auginimo atžvilgiu. R. po to, kai mergaitė pranešė policijai apie įvykį, nutolo nuo mergaitės, jie jai siūlo su mergaite susitikti, kuri dabar yra pas globėjus (duomenys neskelbtini), tačiau mama vengia to, yra pikta ant mergaitės, kad, jos žodžiais, ji pati išsikvietė policiją, tai tegul ir žinosi (I t., b. l. 199-200, II t., b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. Ž. parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo anūkę ir jo dukrą bei jos sugyventinį. R. S. yra jo anūkė, ji gyvena kartu su savo sugyventiniu I.. Ar I. ir R. vartoja alkoholį, jis nežino, gal kartais ir išgeria. R. turi mažametę dukrą K.. Su K., kol ji gyveno pas mamą, susitikdavo kone kiekvieną dieną. Ji buvo visą laiką laiminga ir niekada nebuvo skundusis, kad mama prieš ją naudotų smurtą, nei dėl mamos nei dėl I. nėra nieko sakiusi, kad smurtautų. Ant mergaitės niekada nėra pastebėjęs jokių smurto žymių. Žino, kad R. buvo gana sunku išlaikyti save ir vaiką, todėl jai vis pinigais padėdavo, kaip jos senelis, tačiau ji visada stengdavosi, kiek išgalėdama, savo dukrą aprengdavo ir ja rūpindavosi. 2021 metais, gegužės mėnesį, tikslaus laiko nepasakys, pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai kartu su jo proanūke K.. Atvykę pareigūnai paaiškino kad R. neva naudojo smurtą prieš savo dukrą Akmenės pušyne. Tada buvo ir jis, ir jo žmona šokiruoti, nes niekada ankščiau nebuvo girdėję, kad prieš K. būtų naudojamas smurtas. Jie sutiko, kad K. liktų pas juos, tačiau pati K. nenorėjo likti pas juos. Po įvykio pas jį namuose lankėsi vaiko teisių specialistai, jam buvo paskirta laikina vaiko globa, K. gyveno pas jį namuose. K. pas jį pragyveno 2,5 mėnesio. Bendraudavo su K., ji jam nieko apie patiriamą smurtą iš mamos ar iš I. nepasakojo. K. tik pasakojo, kad žodžiais R. keletą kartų ją buvo subarusi dėl netvarkos namuose, tačiau apie jokį smurtą nepasakojo. K. pas juos buvo lepinama, jis visada, kiek išgalėdamas, jai kiekvieną dieną duodavo pinigų, jos vaikiškiems pirkiniams. Jos mama R., kiek žino, ir po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, susitikusi K. gatvėje, jai duodavo pinigų. K. nebūdavo draudžiama beveik niekas, ji įprato gyventi be draudimų, gauti ir turėti ką nori, todėl mano, jei R. ją subarė, gal ji supykusi ir pamelavo, kad buvo mušama. Su R. bendravo po įvykio, ji sakė, kad ji prieš K. nesmurtavo, tik tą dieną pušyne suėmė jai už rankos ir subarė žodžiais. Daugiau nieko, pasak R., ji K. nedarė (II t., b. l. 5-8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad yra S. S. mama, ji yra draugė su K. M.. Pati nėra mačiusi, kad jos dukros S. draugė K. patirtų smurtą, tačiau iš dukros yra girdėjusi, kad jos draugė savo šeimoje patiria smurtą. Taip pat yra buvęs atvejis, kai K. šią vasarą buvo pasilikusi miegoti pas ją, kokia tai diena ir mėnuo buvo nepasakys, tačiau tai buvo sekmadienis, ankstus rytas, ir tai buvo kažkiek dienų iki policijos pareigūnų atvykimo. K. miegojo pas ją namuose. Kai ji jau buvo atsikėlusi ir ruošėsi eiti į darbą, į buto duris kažkas pabeldė, ir ji atidariusi duris pamatė K. mamą, ar ji buvo blaivi ar ne, nežino. Ji ją įsileido į butą, tada ji pradėjo garsiai keikti ir koneveikti visokiais žodžiais savo dukrą K., kuri buvo pas ją buto virtuvėje, ir, priėjusi prie K., jai ranka suėmė už plaukų ir papurtė mergaitę. Mergaitė po tokių motinos veiksmų jai pasirodė labai išsigandusi ir verkė. Po papurtymo už plaukų mergaitė iš karto pradėjo verkti. Mergaitė nesakė mamai, kad paleistų ar kad skauda, ji tiesiog tylėjo. Jau tik atėjus jos mamai ir kai ji ant jos rėkė, mergaitė buvo išsigandusi ir, sustingusi, tylėjo. Mama šaukė ant mergaitės ir reikalavo namų raktų, o mergaitė vis sakė, kad raktų neturi. Ji K. mamą pradėjo drausminti, kad taip elgtis negalima, kad ji atėjusi į jos namus nerėktų ir neskriaustų savo dukros, tačiau ji į tai nereagavo. Girdėjo, kad K. mama ant savo dukros šaukė žodžius kad ją užmuš, sakė žodžius: „Kad būtų jai namų raktai, o, jei ne, užmuš ją“. Mergaitė netrukus apsirengė ir kartu su mama išėjo. Tą dieną viskas taip ir baigėsi. Po to, taip pat yra buvę, kad jos dukra ir anksčiau yra jai sakiusi, kad pas K. namuose yra ne kartą girdėjusi, kaip jos mama ir patėvis ant K. šaukia. Taip pat yra sakiusi, kad K. patėvis yra šaukęs ir puolęs ir ant jos dukros S., tačiau paklausus, ar jai buvo suduoti smūgiai, ji atsakė, kad ne. Jei būtų prieš jos dukrą buvęs naudotas smurtas, tikrai būtų pati kreipusis į policiją. Kai pas jos dukrą K. ateidavo į svečius, ir jai ji yra pasakojusi, kad šeimoje patiria smurtą, kad mama vartoja alkoholį, o būdama girta prieš ją smurtauja ir ant jos rėkia, tačiau detalizavusi nėra buvusi, mėlynių rodžiusi taip pat nėra. Kai mergaitė jai apie tai pasakodavo, visada būdavo nusiminusi. Dažnai ji jai atrodydavo tokia užguita, mažai šypsenos matydavo jos veide. Apie įvykį įvykusį pušyne nepamena, ar dukra pasakojo jai. Daugiau apie K. galimai patiriamą smurtą žino jos dukra S., kurią leis apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (II t., b. l. 16-19).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja (nukentėjusiąja) mažametė S. S. parodė, kad jos su K. M. vieną kartą ieškojo jos mamos, nes jos nebuvo namuose. Neatsimena, prieš kiek laiko taip buvo – kažkur praeitais metais. Tai buvo, kai mokinosi 4-oje klasėje, o dabar mokosi 5-oje klasėje. Buvo apsirengusios su striukėmis, nebuvo labai šilta. (duomenys neskelbtini) yra pušynas, šaudykla. Ten ieškojo K. mamos ir tėčio. Pamatė, kaip jie gėrė. Ten buvo kokie 4 žmonės, bet dabar nebeatsimena. Tarp tų žmonių buvo K. mama R. ir patėvis I.. Jos nuėjo ir pamatė, kad jie yra, tada jie apkaltino, kad K. pavogė 20 eurų. Ten buvo kokį 10-20 minučių, pašnekėjo. K. buvo šiek tiek arčiau tėvų. Ją tiesiog apkaltino, sakė, kad: „pavogei 20 eurų“. K. sakė, kad nieko neėmė, ji vos neverkė. Taip K. sakė mama ir tėtis. Mama K. sakė, kad namuose būsi mėlyna. Tiksliai neatsimena, kaip sakė, bet, kad namuose užmuš. Taip sakė I.. K. sakė, kad ji nieko neėmė, nieko nedarė. K. atsitraukė arčiau prie jos ir jai mama suėmė už rankos (parodo tarp alkūnės ir peties). Atrodo, kad suėmė už kairės rankos. Nežino, kiek laiko laikė, gal porą sekundžių, nes K. greitai pasitraukė. Mama dar bandė K. patempti už plaukų, K. pasitraukė. K. mamai sakė, kad jie jai nieko nepadarys. Neatsimena, kaip ten sakė, bet jos pabėgo. K. šiek tiek atsitraukė link tokio kalniuko, o mama taip greitai ėjo link K., jos pabėgo. Jos šiek tiek pabėgo ir sustojo. Nežino, kiek žingsnių pabėgo. Tada ji sakė, kad ji pabėgs iš namų. Ji sakė, kad paprašys mamos, kad galėtų miegoti pas ją. Mama leido. Kai jos pabėgo, jos mama liko su draugais šaudykloje. Tuo momentu I. kalbėjosi su savo draugais. Sakė, kad K. pavogė pinigus, bet taip nebuvo, nes jos tuo momentu buvo lauke. I. nepalietė K., tik mama. Jos parėjo pas ją namo – (duomenys neskelbtini). Buvo dar viena draugė, bet jos ją palydėjo namo. Tuo metu jos mama buvo darbe. Ta draugė su jomis nebuvo parke, jos ją sutiko, kai ėjo namo. Tą naktį K. miegojo pas ją. Iš karto nėjo miegoti, ėjo dar pas vieną draugę M., pavardė iš G raidės. Tą dieną jos nuėjo į kiemą, K. iš savo telefono mamai iškvietė policiją. Jos vaikų teisių neiškvietė. Neatsimena, kiek laiko praėjo, kai K. paskambino policijai, gal mažiau nei viena valanda. Kai paskambino, sakė, kad ją muša. Ji kiekvieną dieną viską tvarkydavo už mamą, buvo kaip vergas. Jai taip sakė, kad būdavo taip, kad kartais abi šokdavo per linksmas muzikas. Tą dieną, kai išėjo iš parko, K. tėvų nesutiko. Policija pasiėmė K., ji buvo prie mokyklos. Ji kartu nevažiavo. Tą dieną K. buvo išvažiavusi su policija, nežino, ką darė. Tą dieną K. pas ją nemiegojo. K. pas ją miegojo anksčiau – prieš įvykį. Kai ji miegojo pas ją, ryte jos atėjo parsivesti mama, tada ant jos šaukė, klausė kur raktai. K. sakė, kad neturi tų raktų. Paskui jos juos rado parke. Mama šaukė, kur yra raktai ir tampė už plaukų. Tada jos mama išėjo iš kambario, nes reikėjo ruoštis į darbą. K. buvo neseniai atsikėlusi ir jos mama tampė jai už plaukų. Tiksliai nematė, kaip suėmė už plaukų. K. verkė, sakė, kad neturi tų raktų. Kaimynai irgi buvo išėję, nes girdėjo, kad šūkauja. Tik prisimina, kad tampė už plaukų ir šaukė, kur raktai. Mano, kad K. verkė, nes galvojo, kad pametė raktus. Kitą dieną, kai susitiko, K. sakė, kad jai skaudėjo, kai mama tempė už plaukų. Tą pačią dieną ji jai nunešė telefoną, bet K. neatidarė durų. Telefoną atidavė kitą dieną. Kai K. tempė už plaukų, namuose buvo jos brolis M. S., jam 14 metų, greit bus 15. Dar buvo draugas J., 13 metų, dar buvo sesės A., 13 metų, G., 16 metų. Jos miegojo, nematė, kai K. tempė už plaukų. Jos mama tuo metu ruošėsi į darbą. Mama matė, kažką sakė R., bet ji neatsimena ką. Nežino, kiek laiko tempė plaukus, bet nelabai ilgai. Jos mama sakė, maukis batus, einame namo. Ji apsimovė batus. Neatsimena, ar tada mama ją lietė. K. pati išėjo. Kai ėjo lauke, jos per langą matė, kaip ją pastūmė ir dar šaukė. Kai pastūmė, K. nenuvirto. Buvo išėjusi viena kaimynė, kuri gyvena šalia jų. Ji išėjo, nes girdėjo labai didelį triukšmą. Kai išėjo iš parko, tą dieną K. liko miegoti pas ją. Ji būtų likusi, bet bijojo, nes būtų atėjusi jos mama. Todėl paskambino policijai ir ją išsivežė. Nežino, kelintą valandą ją išsivežė, bet jau vakarėjo, buvo šviesu. Nežino, kur tą naktį miegojo K.. Kiek žino, ją savaitę, ar kiek, globojo senučiai. Jie gyvena kitoje pusėje gatvės. Parke, kai mama laikė K. už rankos, už plaukų nepatempė, o tik bandė, nes K. pasitraukė. K. sakė, kad po įvykio parke ji buvo labai išsigandusi. Sakė, kad jai skaudėjo, kai ją laikė už rankos. K. sakė, kad laikė kažkur toje vietoje (parodo ranką virš alkūnės). Ji nematė K. rankos be rūbų. Girdėjo, kai policijai sakė ir rodė visokius randus ant rankos, nes ji pjaustėsi dėl mamos ir patėvio. K. sakydavo, kad patėvis I. pakutendavo, pažaisdavo, jie pažvengdavo. Buvo dienų, kai jie sutardavo draugiškai. Būdavo visokių dienų. Nežino, kaip ten būdavo, būdavo, kad daug ko nepasako. Sakydavo, kad tėtis mušdavo. Sakė, kad patėvis muša, o mama sakydavo, „nelįsk prie mano vaiko, nedaužyk“. Nepasakojo, kaip ją mušė, tik sakė, kad mušdavo. Nė karto nesakė, kaip ją mušė I.. Vieną kartą jai rašė R. – grasino, „pamatysi, iškviesiu policiją, vaikų teises ir atsidursi vaikų teisėse“. Buvo nusifotografavusi tą žinutę. Žinutę rodė savo mamai ir sesei G.. Vieną kartą, kai buvo pas K., jos tėvai gėrė. Ten buvo jos mama ir tėtis. Jos žaidė. Tėtis, parėjęs girtas, daužė duris. K. sakė, nedaužyk durų. Jis norėjo daužti į veidą, bet K. jas užstojo. Kambario durims iškrito keli stiklai, nes I. stipriai užtrenkė duris. I. norėjo trenkti jai ir M., bet nespėjo, nes K. jas užstojo. K. kliuvo į veidą, šiek tiek prabrozdino. I. trenkė su savo ranka - delnu, neatsimena, su kuria. Pataikė čia (parodo dešinės pusės skruostą prie ausies) ir prabrozdino. Jos nematė, nes rišosi batus. K. sakė, kad neitų, nes jis nusiramins. Ji nematė, kad jai pataikė į skuostą, bet joms pasakė K.. Ant skuosto jokios žymės nematė. Kai jai trenkė, jos labai išsigando, basomis visos trys išbėgo ieškoti mamos. Mama buvo pas tokį draugą V.. Jos matė, kai K. pataikė į žandą, kai jas užstojo, o kai nubrozdino, jos nematė. Ji labai daug neatsimena, kaip ten buvo. Jai trenkė iš delno, vieną kartą. Jai buvo šiek tiek raudona, bet greitai praėjo. Ji matė tik tiek, kad jai trenkė, kai jas užstojo. Jos labai išsigando, vos neverkė, movėsi batus. K. sakė, kad jis tuoj nusiramins. Tada nusimovė batus, stovėjo koridoriuje prie batų. K. su juo kalbėjo, sakė, kad netrankytų durų. Daugiau neprisimena, kaip ten buvo. Paskui jau jos nubėgo pas jos mamą. K. tą patį kartą nuvirto, bet kai dar netrenkė. Paskui K. nukrito antrą kartą ir jos labai išsigando, nes I. buvo labai girtas. Kai K. miegojo, pas ją ir atėjo jos mama, buvo gal vasara, mokėsi 4-oje klasėje. Daugiau nieko neprisimena. Jos mama jai sakė, kad reikės čia atvažiuoti, su niekuo nekalbėjo, ką čia reikės sakyti (II t., b. l. 32-35).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja nepilnametė M. G. parodė, kad ji žino, kad jie muša K.. Ji yra mačiusi, kad jos „sky“ parke žiūrėjo kaip važinėjasi draugės. I. su draugais atėjo į „sky“ parką, prieš tai jis su draugais gėrė krepšinio aikštelėje. Jis K. liepė eiti namo. K. paprašė, kad ją palydėtų. Jos ją lydėjo ir I. pradėjo K. stumdyti, ant jos šaukė: „kodėl eini su draugėmis namo, negali pareiti viena, tau reikia palydos“. Kai pradėjo stumdyti, K. prašė jų, kad ją palydėtų, nes bijojo eiti viena su tuo savo tėvu. Jis pastūmė iš nugaros, kad greičiau eitų, o jos ėjo iš galo ir nenorėjo labai kištis. Ėjo ji, K. ir S. S.. Jos K. palydėjo iki pat namų – (duomenys neskelbtini). Kieme prie suoliuko jos palaukė, o K. su patėviu nuėjo į namus. Tą dieną dar susitiko su K.. K. išėjo, nes nenorėjo būti namuose, nes ten ant jos labai šaukia. Jos lauke girdėjo, kaip K. sucypė. Kai išėjo į lauką pasakojo, kad ant jos garsiai šaukė. Su K. išsiskyrė prie pušyno išėjimo. Tą dieną nebematė, kad I. skriaustų K.. Jai atrodo, kad viskas buvo 2020 m. vasarą. Neprisimena, ar mokinosi 3-oje ar 4-oje klasėje, dabar mokosi 5-oje klasėje. Buvo vasara, mėnesio nežino, jai atrodo, buvo K. gimtadienis. Nežino, kada jos gimtadienis. Yra mačiusi, kad R. tampė K. už plaukų, kai buvo pušyne. Taip buvo beveik tą pačią dieną, tik po kokių poros dienų po įvykio. Vieną dieną R. gėrė su draugais, jai dingo 20 eurų ir pradėjo kaltinti K., kad ji pavogė, bet ji nepavogė. Gal R. draugai pavogė. K. priėjo mamos ir sakė, kad ji nieko nevogė ir jos draugės nevogė. R. sakė: „nemeluok, tu tą vakarą buvai, tu pavogei“. Pradėjo ją tampyti už plaukų. Plaukai buvo surišti kaip jai – į uodegą. Paėmė už surištos plaukų uodegos ir pradėjo tampyti. K. sakė, kad paleistų. Kai paleido, K. pabėgo prie keliuko, kur reikia išeiti iš pušyno. Ji su S. stovėjo prie keliuko. Ten buvo I., R. ir daug I. draugų. K. priėjo prie jų ir sakė, kad eitų namo. Ji sakė: „einame iki manęs“. Ji pasiėmė kuprinę, įsidėjo keletą drabužių, megztinį, porą bandelių, nes norėjo pabėgti iš namų. K. norėjo pabėgti iš namų, nes I. prigąsdino, kad namuose vaikščiosi mėlyna, šunį išveš, „riedį“ parduos, ją pačią išveš į mišką ir jai gerai nesibaigs. Taip jai pušyne sakė I.. Jos su S. pasakė, kad niekur nebėgtų ir ji pasidėjo tuos daiktus. Išėjo į lauką, sakė, kad nusiramintų, kad I. tik pagąsdino. „Sky“ parke buvo iki vakaro. Jos palydėjo K. prie laiptinės, kad jai viskas būtų gerai. Ji su S. buvo prie laiptinės, o K. įėjo į vidų. Ji paprašė, kad eitų kartu, nes ją muš. Jos užlipo, įėjo į vidų, kad jai viskas būtų gerai. Girdėjo, kaip I. šaukė ant R., nes jie pykosi. K. sakė I.: nešauk ant mamos, ką ji tau padarė. I. sakė: „dink į savo kambarį“. K. išėjo į savo kambarį. Tada I. pasiėmė peilį, grasino R.. Ji viską matė. Tada K. sakė: „baik, negrasink mano mamai“. I. padėjo peilį ir atėjo pas K. į kambarį. Jos K. kambaryje sėdėjo ant lovos. I. sakė K.: „ko tu čia aiškini, snargle“. Tada pradėjo stumdyti K.. Stūmė už peties į spintą, po to – į sieną. Stūmė tik už vieno peties, iš dešinės pusės. Tada Jos su S. sakė: „baik, nestumdyk K.“. Tada K. apsiramino ir I. apsiramino ir išėjo iš kambario. Tą vakarą daugiau nieko nebuvo, jos išėjo namo. Kai mama pušyne tampė už plaukų, K. sakė: baik, netampyk. Ji išsigando, apsiverkė. Visi I. draugai šaukė: „vagilė“. Kai mama ją tampė už plaukų, daugiau nieko nedarė, tik sakė: tu pavogei pinigus. Tuo metu I. pušyne nieko nedarė K.. Tiesiog jai grasino. Kitą dieną dar buvo, kad K. norėjo paskambinti vaikų teisėms, nes nori, kad ją pasiimtų. Draugė, kuri yra suaugusi, patarė, kad geriau skambinti policijai. Ji parėjo namo ir paskambino. Taip buvo, kai po įvykio parke buvo praėjusi viena diena. Kai K. išsikvietė policiją, jos su S. jau buvo namuose. Dar yra mačiusi, kad R. labai šaukdavo ant K.. K. nėra pas ją nakvojusi. Pažįsta M. S., jis yra S. brolis. Kai I. atėjo į kambarį, sakė: „ko kišiesi, snargle ir pastūmė į sieną“. Daugiau nieko nedarė. Kai pastūmė K., ji tiesiog atsitrenkė – nebuvo nukritusi. Pas K. užeidavo, kai ją sutikdavo. Būdavo, kad pas K. užeidavo kiekvieną savaitgalį ir dar kartais kokią savaitės dieną. Ji tik žino, kad jos draugės buvo ji ir S.. Turėjo dar dvi drauges, bet ji jų nežino. Jos su K. ėjo į tą pačią mokyklą, bet į skirtingas klases. Per pertraukas susitikdavo. K. niekam nepasakodavo, tik joms vienintelėms – jai ir S.. Ji sakė, kad jos patikimiausios jos draugės. Jai mama sakė, kad reikės čia atvažiuoti ir kalbėti apie K., kaip buvo su R. ir I. (II t., b. l. 46-49).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytoju nepilnametis M. S. parodė, kad jo sesė bendraudavo su K., kai ji eidavo į lauką. Kartais K. būdavo su nubrozdintais keliais, mėlynėmis. Sakydavo, kad taip padarė tėvai. Jis pats nėra matęs, jam sakė sesė. Jis miegojo savo lovoje, bet atsikėlė, nes kažkas barškino į duris. K. visą naktį miegojo pas juos, jai vis skambino mama ir prašė kažkokių raktų, bet ji jokių raktų neturėjo. R. barškino į duris, mama atidarė duris, buvo R. ir paprašė pakviesti K.. Virtuvėje buvo jis, K., sesė ir mama. Tada įėjo R., pradėjo K. skriausti, tampyti už plaukų, prašė kažkokių raktų. K. pradėjo verkti, sakė, kad neturi raktų. K. pradėjo tampyti už plaukų, už tos vietos (parodo pakaušį). Jos plaukai buvo pasileidę. Pagal jį, plaukus tempė stipriai, nes K. atlenkė atgal galvą. K. verkė. Kaip jos mama sakė – dėl kažkokių raktų. K. sakė, kad neturi, jo mama irgi sakė, kad neturi, K. atsistojo už jų – jo ir jo mamos. Tada K. mama išėjo iš buto, o K. pasiliko. Tą dieną daugiau nieko nematė. Tiksliai negali pasakyti, kada viskas nutiko. Jam atrodo, kad šios vasaros rugpjūčio mėnesį. Į mokyklą dar nėjo, viskas buvo iš ryto. Kai K. mama išėjo, K. pas juos buvo dar kokią 1,5 val. Ji apsimovė batus, pasiėmė telefoną ir išėjo. Atrodo, kad išėjo namo. Jai skambinėjo, kad pareitų namo, duotų raktus ir ji išėjo. K. skambinėjo mama. Nežino, kodėl K. neišsivedė mama, kai buvo atėjusi. Lygtai, K. bandė išsivesti. Neatsimena, ar kas nors sutrukdė išsivesti. Iš po to įvykio pats nieko nėra matęs, tik yra girdėję apie K., mamą ir patėvį. Be to, kad mama tempė K. už plaukų, daugiau jai nieko nedarė. K. bandė pasipriešinti mamai – ji lenkėsi į priekį, kad nepeštų už plaukų. Tiksliai negali pasakyti, kaip atrodė R.. Ji buvo normaliai apsirengusi, atrodė, kaip pagirios. Nelabai atsimena, kodėl ji taip atrodė. Neatsimena, kaip į šį įvykį reagavo jo mama. Lygtai sakė, kad „nebepešk už plaukų, ji neturi jokių raktų“. K. iš pradžių verkė, o paskui nebeverkė, viskas buvo normaliai ir buvo prie telefono. Tiksliai neatsimena, bet K. į namus išėjo nejaukiai. Atrodė, kad buvo nejauku, nelabai norėjo eiti. Jis pabudo, nes barškino į duris. Barškinimas buvo normalus. Kiti asmenys nesureagavo dėl to įvykio – niekas nebuvo atėję. K. nelabai dažnai pas juos miegodavo, bet dažnai būdavo dienomis. Lygtai, kad jo sesė S. su K. skiriasi viena klase. Per vasarą dažnai būdavo, šią vasarą daugiausia bendravo. Kartais K. papasakodavo, kad prieš ją naudodavo smurtą, nes ant K. būdavo įbrėžimų, mėlynių. Yra matęs mėlynių, įbrėžimų ant rankų. Vieną kartą matė mėlynę ant veido (parodo žandą, arčiau ausies, kairėje pusėje). Dažniausia būdavo mėlynės ar įbrėžimai ant rankų, kai paimdavo už rankų ir suspausdavo, likdavo žymės. Ji jam tiksliai nepasakojo, kas ir kaip ką daro. Jis matydavo ant kūno įbrėžimus ir paklausdavo. Ji sakydavo, kad I. arba R., bet ką tiksliai darydavo – nesakydavo. Mėlynę ant K. skruosto matė maždaug rugpjūčio pradžioje. Ji nesakė, kaip jai atsirado, tik sakė, kad ją mušė. Jam mama pasakė, kad reikės čia atvažiuoti, kad jį tiesiog apklaus ir jam reikės pasakyti ką jis žino (II t., b. l. 54-56)
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. M. parodė, kad K. M. gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sugyventinės R. S. dukra. Su K. jo santykiai normalūs. Jis ją myli kaip savo dukrą, kai jos gimtadienis buvo norėjo šuns, nupirko šunį, norėjo kompiuterio, gavo kompiuterį, norėjo „riedžio“ gavo „riedį“. Jis niekada nėra naudojęs smurto prieš K.. Žodžiais ne kartą už blogus darbus ir neklausymą, yra ją subaręs, tačiau niekada nenaudojo jokio smurto. Kodėl mergaitė sako, kad yra prieš ją smurtavęs negali atsakyti, nes tikrai nei karto to nėra daręs. Žodinių konfliktų metu, barant mergaitę ji jam ne kartą yra sakiusi, kad „(necenzūrinis žodis), nes jis jai ne tėvas ir neturi teisės jai aiškinti“, tačiau nei karto už tokius jos išsakytus žodžius jo atžvilgiu nėra jai nieko daręs, tokiu atveju į konfliktą įsikiša R. ir sudrausmina mergaitę. K. tada dažniausiai atsako, kad jai „Dzin“, ir sėdi nuleidusi galvą. K. yra tokia, kad ji elgiasi taip, kaip ji nori, jai neegzistuoja taisyklės ir ji nemėgsta klausyti nei mamos, nei jo, nei kiek žino ir senelio, kuris šiuo metu ją ir prižiūri. Dėl 2021 m. gegužės 23 d. gali paaiškinti, kad jie su R. kartu nuėjo į Akmenės pušyne esančią vadinamą „Šaudyklą“ ten buvo nuošalesnėje vietoje, atsisėdę ant suolelio abu dviese vartojo alkoholį, gėrė alų. Jis išgėrė 6 skardines alaus, R. – gal 4 skardines. Stipriai girtas nesijautė, tačiau apsvaigęs buvo. Jau einant iš alkoholio vartojimo vietos susitiko pažįstamą asmenį ir pradėjo su juo kalbėtis, kai tuo tarpu R. pamatė einančią savo dukrą su draugėmis ir nuėjo link jos. Jis nematė, kas tarp R. ir jos dukros vyko, tik iš karto, tik nuėjo R. link dukros, o K. žiūri jau bėga. Po to, priėjęs prie R., paklausė, kas nutiko ir ji pasakė, kad ji paėmė dukrai už rankos, pareikalavo grąžinti pinigus, kurie buvo pavogti iš jos ir iš senelio, o dukra pabėgo. Po to, grįžus į namus dar išgėrė alaus ir atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijos pareigūnams daugiau su K. nebuvo jų keliai susikirtę tą dieną (II t., b. l. 90-93). Papildomai apklaustas I. M. įtariamuoju parodė, kad kai būna neblaivus, savo atliktų veiksmų esmę supranta ir atsimena, ką būdamas neblaivus darė. Tikrai nėra buvę tokio atvejo, kad būtų smurtavęs prieš K. M.. Nežino, kodėl yra sakoma, kad jis jai sudavė delnu į veidą, nes nėra mušęs jos niekada. Kaip ir minėjo, prieš tai apklausoje yra buvę, kad susipyksta, pasibara, tačiau smurto nedrįstų naudoti, nes žino, kokia už tai yra atsakomybė. Neprisipažįsta padaręs nusikalstamos veikos, nes nemato dėl ko prisipažinti, kai to nėra padaręs. Asmenys, su kuriais kalbėjo įvykio pušyne dieną, nėra jo draugai, tik pažįsta juos iš matymo. Jų vardų pavardžių nežino, kur gyvena nežino. Tai tokie pažįstami su kuriais gatvėje pasisveikina ir tiek (II t., b. l. 101-103).
2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas I. M. atžvilgiu, taip pat nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos R. S. atžvilgiu (II t., b. l. 137-145).
Dėl 2020 m. gegužės 24 d. įvykdytos nusikalstamos veikos prieš A. S.
2021 m. gruodžio 2 d. R. S. atžvilgiu atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl veikos numatytos BK 140 str. 2 d., kuriame buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai ir kaltininkei susitaikius, R. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (I t., b. l. 84-87).
Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo matyti, kad nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-16971-21, 01-1-20067-20 bendram tyrimui, paliekant pagrindiniu ikiteisminio tyrimo numerį Nr. 01-1-20067-20 (I t., b. l. 92-93).
Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą iš Šiaurės pusės. Įėjus į namą yra prieškambaris, iš kurio dešinėje yra durys į virtuvę. Virtuvės viduryje matosi apverstas stalas, ant grindų išmėtyti stalo įrankiai. Virtuvėje pagal sienas stovi virtuviniai baldai, krosnis. Iš virtuvės yra durys pro kurias patenkama į kambarį. Kambaryje stovi lova, staliukas, spintos (I t., b. l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji A. S. parodė, kad R. S. yra jos dukra, ji yra pilnametė ir kartu su ja negyvena. 2020 m. gegužės 24 d. vakaro metu, tikslaus laiko negali pasakyti jos dukra atėjo pas ją į svečius. Jos abi vartojo alkoholį, gėrė alų, išgėrė daug, tačiau kiek tikslai negali pasakyti. Alkoholį vartojo lauke, prie durų. Tarp jos ir dukros prasidėjo žodinis konfliktas, po ko, jai nuėjus į namo vidų, į virtuvę, atėjo R. ir, suėmusi jai rankomis už plaukų, pradėjo juos pešti, taip jai sukeldama skausmą. Plaukų neišpešė, tačiau sukėlė skausmą, smūgių nesudavė. Dėl sukelto skausmo nesikreipė į medikus, civilinio ieškinio nereikš, žala nepadaryta. Su dukra nori taikytis. Daugiau niekas minėto įvykio nematė (I t., b. l. 20-22).
2020 m. gegužės 24 d. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM - 0240 nustatyta, kad įvykio metu R. S. buvo neblaivi, jai nustatytas 2.07 prom. girtumas (I t., b. l. 31-33).
2021 m. gruodžio 28 d. R. S. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d. (II t., b. l. 160-161).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios R. S. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiųjų K. M., A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie R. S. prieš jas panaudotą fizinį smurtą, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejų, įvykio vietos apžiūros protokolai, bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. S. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku smurtaudama sukėlė mažametei nukentėjusiajai dukrai K. M. fizinį skausmą; be to, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narui – mamai A. S.. Kaltinamoji, atlikdama smurtinius veiksmus mamos ir mažametės dukros atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). R. S. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją A. S. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o R. S. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš mažametę K. M. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti BK 140 straipsnio 3 dalį.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajai bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdama neteista (II t., b. l. 104-113). Praeityje bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (II t., b. l. 104-113), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota (II t., b. l. 104-113), neįgali. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nenustatyta. Nors ir kaltinamoji teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl smurto prieš mažametę dukrą), tačiau teismas nepripažįsta šios atsakomybės kaip lengvinančios, kadangi kad šia aplinkybę konstatuoti teismas nenustatė antros būtinosios sąlygos – kaltininkės nuoširdaus gailėjimosi.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą parenkant artimą BK 48 straipsnio dalyje numatytam šios bausmės minimumui, paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskiriant baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme R. S. išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 24 d. 22.10 val. iki 2020 m. gegužės 25 d. 14.26 val. (I t., b. l. 73-45, 65-66) (viena para), ir laikytina ją atlikus dalį laisvės apribojimo bausmės, 2 laisvės apribojimo bausmės dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Atsižvelgiant į tai, kad R. S. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.
Ikiteisminio tyrimo metu Akmenės rajono paramos šeimai centras (įstatyminis atstovas) ir įgaliotoji atstovė Kristina Adomavičienė, atstovaudami mažametę nukentėjusiąją K. M., pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. M. naudai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog K. M. atžvilgiu be jokios svarios priežasties smurtavo jos artimiausias žmogus, t. y. mama R. S., nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas; mergaitė patyrė šoką, išsigando dėl savo sveikatos, jautė pažeminimą, nesaugumo jausmą, prarado pasitikėjimą artimaisiais, tokie neadekvatūs kaltinamosios veiksmai nukentėjusiajai buvo netikėti ir nesuvokiami (I t., b. l. 186-188).
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje nustatyta, jog teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad mažametė nukentėjusioji K. M. dėl kaltinamosios R. S. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl biologinės mažametės K. M. motinos panaudoto fizinio smurto patirti išgyvenimai itin atsiliepia mažametės nukentėjusiosios fizinei ir psichinei sveikatai. Mažametė jautė pažeminimą, nesaugumo jausmą, patyrė šoką. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti mažametės parodymai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad mažametė nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai.
Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios atliktų veiksmų intensyvumą, įvykio aplinkybes, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui), sprendžia, kad teisinga kompensacija už mažametės nukentėjusiosios K. M. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 Eur, todėl šiuo atveju priteistina suma nelaikytina aiškiai per maža ar akivaizdžiai neteisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamosios 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, bei išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas išdėstyti civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimą. Faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad R. S. galimybės iš karto atlyginti civiliniu ieškiniu priteistą piniginę sumą mažametei nukentėjusiajai K. M. apsunkintos. Iš bylos duomenų matyti, jog R. S. šiuo metu nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, yra neįgali. Teismas vertina, jog R. S. nėra finansiškai pajėgi nedelsiant sumokėti civiliniu ieškiniu priteistą sumą, jai tai būtų išties didelė ar nepakeliama finansinė našta. Teismo įsitikinimu, išdėsčius civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimą, teisėti civilinės ieškovės interesai nebus pažeisti, R. S. geranoriškai sutinka su civiliniu ieškiniu. Manytina, jog per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 100 Eur per mėnesį, kaltinamoji turės realią galimybę atlyginti priteistą žalą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas iš kaltinamosios R. S. civilinei ieškovei mažametei K. M. civiliniu ieškiniu priteistos sumos, t. y. 500 Eur mokėjimą išdėsto, įpareigojant R. S. atlyginti priteistą neturtinę žalą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant po 100 Eur per mėnesį.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius teismui pateikė 2022 m. vasario 21 d. pažymą Nr. APD-2022-00899, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai mažametei K. M. sudaro 319,35 Eur.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusiosios mažametės teises buvo būtina (atstovauti) ginti teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, į tai, jog ji nedirba, gauna tik piniginę išmoką neįgaliesiems, patirtos išlaidos nepriteistinos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 124-126), iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: keturios kompaktinės plokštelės su liudytojų, nukentėjusiųjų apklausų įrašais ir Body kamerų vaizdo ir garso įrašu, esančios prie bylos II-ojo tomo galinio viršelio, paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jai 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą, ją įpareigojant sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir R. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, ir 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme R. S. išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 24 d. 22.10 val. iki 2020 m. gegužės 25 d. 14.26 val. (I t., b. l. 73-45, 65-66) (vieną parą), ir laikyti ją atlikus dalį laisvės apribojimo bausmės, 2 laisvės apribojimo bausmės dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Akmenės rajono paramos šeimai centro, atstovaujančio pagal įstatymą nukentėjusiąją mažametę K. M., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. S. nukentėjusiajai mažametei K. M. priteisti 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant R. S. per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 100 Eur, atlyginti priteistą neturtinę žalą.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (319,35 Eur dydžio advokatės Kristinos Adomavičienės užmokestis) priteisimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: keturias kompaktines plokšteles su liudytojų, nukentėjusiųjų apklausų įrašais ir Body kamerų vaizdo ir garso įrašu, esančias prie bylos II-ojo tomo galinio viršelio, palikti prie bylos.
Išaiškinti R. S., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. S., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendžio priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Išaiškinti R. S., jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistosios sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.