Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Taikytas BK 64¹ straipsnis, D. G. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „5“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytas D. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2018-07-05 iki 2018-09-05, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. G. bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, bendrininkaudamas su D. M. bei nepilnamečiu J. B. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į saugomą teritoriją, o būtent: 2017 m. rugsėjo 11 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į aptvertą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini) ir bendrai slapta pagrobė 37 vnt. polistireno putplasčio pakus bendros 424,10 euro vertės, tuo bendrai įsibraunant į saugomą teritoriją slapta pagrobė svetimo turto už 424,10 euro.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo nesutinkama tik su nuteistajam D. G. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašant atidėti jos vykdymą, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. G. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. buvo nepilnametis, pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, jog skirdamas bausmę D. G., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, jog nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis, buvo baustas administracine tvarka, jo šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Buvo įvertinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas daugiau neigiamai. Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D. G. atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta apysunkė nusikalstama veika, veika baigta), kaltės formą (veika padaryta tyčia), teismas taip pat nurodė, kad įvertina padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir nors pirmosios instancijos teismas plačiau aukščiau nurodytų aplinkybių neaptarė, tačiau sprendė, kad tinkama bausmė D. G. yra laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant žemesnę nei įstatymo nustatytas vidurkis.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. iš tiesų mokyklos charakterizuojamas daugiau neigiamai, kaip nelankantis mokyklos be priežasties, neklausiantis globėjos, valkataujantis. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis – ankščiau jis buvo teistas du kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (teistas 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 d. (trys veikos), 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 1, 2 dalis). D. G. ankščiau buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės skiriant įpareigojimus, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, net ir vieną kartą atmetus Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, teismo skirtų įpareigojimų ir toliau nevykdė, probacijos sąlygų nesilaikė, darė kitus teisės pažeidimus, todėl D. G. laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. D. G. nusikalto laisvės apribojimo, t. y. švelnesnės bausmės vykdymo metu. Toks nuteistojo elgesys, įvertinus dar ir tai, kad tiek ankstesniais, tiek skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laisvės atėmimo bausmė yra tinkama bausmė D. G.. Su tokia pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos terminu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Nuteistojo D. G. apeliacinio skundo argumentas, jog jis jau yra buvęs laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir nebenori į ją grįžti, nėra pakankamas teigti, kad jo elgesys pasikeitė ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės ar jos vykdymą atidėjus. Ankstesni teistumai, kurie susiję su nusikaltimais nuosavybei, parodo D. G. polinkį nusikalsti, o tai, kad jis, būdamas du kartus teistas ir švelnesne bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimo bausme, nesugebėjo susitaikyti su jo priežiūra, nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, nesilaikė probacijos sąlygų, darė teisės pažeidimus ir vėl nusikalto, leidžia daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais neskirta reali laisvės atėmimo bausmė nepadėjo nuteistajam padaryti tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir dėl jo galinčių kilti pasekmių, dėl ko daroma išvada, jog bausmės tikslai vertinamu atveju bus geriausiai pasiekti taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. G. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam net ir įvertinus jo labiau neigiamai charakterizuojamą asmenybę, ankstesnius teistumus, tai, kad buvo nustatyta viena lengvinanti, viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, buvo paskirta gerokai mažesnė nei vidurkis, artima minimaliai, laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismo argumentus, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuoja, jog ši bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, D. G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, dar labiau ją švelninti ar kitaip švelninti jo padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimą) nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninant D. G. teisinę padėtį būtų nepagrįstai aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškelti asmeniniai nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesai.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.