Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je L. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9 klasių iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. liepos 13 d., apie 8.00 val., bute (duomenys neskelbtini), kaltinamasis L. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti jam svetimą turtą - pinigus, priėjęs prie mamos E. K., pastarajai stipriai suspaudė abejomis rankomis dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai stiprų fizinį skausmą, ir, atimdamas galimybę priešintis, iš rankos išplėšė piniginę, iš kurios pagrobė E. K. ir V. K. priklausančius 200 eurų grynųjų pinigų.

Kaltinamasis L. R. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tada su broliu S. buvo atėję aplankyti mamos į jos vyro K. butą, ten jie gėrė ir nakvojo. Iš ryto dar būdamas kažkiek girtas, pamatęs piniginę ją išplėšė iš mamos rankų, nes reikėjo pinigų alkoholiui. Teisme pagarsintus įtariamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis juos pripažino teisingais. Pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, atlyginti žalą, labai gailėjosi, pageidavo nutraukti byla susitaikus.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai).

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal V. K. pareiškimą policijai (T. 1., b. l. 15).

Iš duomenų nukentėjusiojo V. K. apklausos protokole matyti, kad jis yra visiškai aklas, sunkiai vaikščioja, blogai girdi. 2021-07-12 ryte jis grįžo iš Plungės ligoninės slaugos skyriaus, kur buvo gydomas. Tą pačią dieną, tikslaus laiko nepasakys, pas juos į svečius atėjo E. sūnūs L. R. ir M. S.. Jie atsinešė alaus ir gėrė. Jis juos varė eiti namo, bet jie niekur nėjo ir liko nakvoti. Ryte, liepos 13 d., apie 8.00 val., atsikėlęs E. sūnus L. pradėjo reikalauti pinigų, kurių ieškojo po visą kambarį. Lovoje, kurioje jis miegojo tą naktį su E., po pagalve E. buvo pasidėjusi savo piniginę, kurioje buvo jų bendri pinigai, iš viso apie 300 eurų. Kiek tiksliai buvo pinigų, geriau žino jo žmona E.. Pajuto, kaip L. priėjęs prie jų lovos, išgrobė E. iš rankų piniginę. Kaip viskas vyko, jis nematė, tik girdėjo, kaip E. sakėsi, kad L. suko jai rankas ir iš jos išplėšė piniginę, iš kurios paėmė 200 eurų. Ką tuo metu darė M., jis nematė, bet mano, kad dar miegojo arba apsimetė miegantis. Kai L. pasiėmė iš savo mamos atimtus pinigus, abu su M. išėjo į savo namus. Įvykio metu nei L., nei M. jam nieko nedarė, tik L. pagrobė jų su E. bendrus 200 eurų. Prie to paties nori parodyti, kad prieš 2-3 savaites, tai galėjo būti 2021-06-17, apie 16:00-17:00 val., pas juos į svečius buvo atėję E. sūnūs L. ir M.. Tą kartą jiedu turėjo su savimi alaus ir jį gėrė jų namuose. L. su M. pradėjo rūkyti balkone, o tai nepatinka jų kaimynams. Tai jis atsikėlęs nuo fotelio priėjo arti balkono ir pasakė, kad eitų rūkyti į lauką. Tada M. priėjęs prie jo pradėjo šaukti, koneveikti visokiais žodžiais, po to sugriebęs stipriai jam už rūbų, ties krūtine, pradėjo jį mušti, suduodamas ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Du smūgius sudavė kumščiu į veidą, kitus į krūtinės ir pilvo sritis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ar nuo smūgių nukrito, to pasakyti nebegali, žmona sako, kad jis sėdėjo fotelyje, tuo metu kaip jį M. mušė. Iš skausmo nuėjo atsigulti į savo lovą, jam nueiti padėjo žmona E., kuri viską matė. Ji geriau gali papasakoti apie šį įvykį. Jie dar kurį laiką buvo jų namuose, po to išėjo. Į klausimą, kodėl nekvietė policijos, atsako, kad jis yra aklas, o jo žmona nežinojo kaip ją išsikviesti, kokiu numeriu skambinti. Su E. sūnumis iš pat pradžių gerai sutarė, buvo geri santykiai. Dažnai ateidavo. Atėję prašydavo pinigų, kuriuos iš pradžių E. duodavo po kelis eurus. Pastaruoju metu jie ateidavo nešini po 5-10 butelių alaus, kurį gerdavo ir prisigėrę nebe prašydavo pinigų, o jų reikalaudavo, kai 2021-06-17 pirmą kartą prieš jį pakėlė ranką. Su E. yra susituokęs 2015-10-17 ir nuo tada gyvena jo bute, (duomenys neskelbtini). E. vaikai L. su M. gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini). Jis daugiau nebenori, kad E. vaikai lankytųsi jų namuose ir smurtautų tiek prieš E., tiek prieš jį. Į klausimą, kaip jis atpažįsta E. vaikus, atsako, kad vienas yra piktasis, kurio vardas yra M., o kitas yra jaunesnis, kurio vardas yra L., kuris kalba tyliau. Tai juos atpažįsta pagal balsus. Dėl jam 2021-06-17 sukelto fizinio skausmo jis nori, kad būtų pradėtas tyrimas ir kaltininkai būtų nubausti ir, kad būtų gražinti jų pinigai (b. l. 15, 56-59).

Iš duomenų nukentėjusiosios E. K.apklausos protokole matyti, kad dėl jos vyro V. K. vardu rašyto 2021-07-16 pareiškimo nori paaiškinti, kad šį pareiškimą surašė jo giminaitė J. D., jų prašymų, dėl to, kad 2021-07-12, apie 16.30 val., į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos sūnūs L. R. ir M. S., atsinešė 5-6 butelius alaus, kuriuos abu ir išgėrė, prisigėrę abu liko nakvoti jų bute. Liepos 13 d. rytą, apie 8.00 val., atsikėlęs sūnus L. pradėjo jos reikalauti pinigų, kurių ieškojo po visą kambarį. Lovoje, kurioje ji miega su vyru, po pagalve laikė savo piniginę, kurioje buvo apie 300 eurų. L. priėjęs prie jų lovos ir atkėlęs pagalvę pamatė jos piniginę. Ji piniginę spėjo pasiimti į rankas, kurią L. jėga atėmė iš jos, prieš tai savo abiem rankomis suspaudęs jos dešinę ranką, kurioje laikė piniginę. Iš skausmo ranką atleido ir L. piniginę iš jos atėmė. Iš piniginės ištraukęs 200 eurų, piniginę su likusiu 100 eurų atidavė. 200 eurų buvo vienoje kupiūroje. Tuo metu, kai L. iš jos jėga atėmė pinigus, jos sūnus M. sėdėjo ant lovos ir nieko nesakė, L. nedrausmino. L. pagrobus iš jos pinigus, abu su M. išėjo iš jų namų. Tą dieną policijos nekvietė, nes nežinojo kokiu telefono numeriu reikia skambinti. Kadangi jos vyras yra senyvo amžiaus, aklas ir vaikšto tik ribotai, tai atėjus giminaitei J. D., jos paprašė pagalbos, kad parašytų pareiškimą. Tą kartą jos sūnus L., pagrobdamas iš jos 200 eurų, sukėlė jai fizinį skausmą, dar ir dabar dešinės rankos pirštai yra skaudantys, bet dėl to į medikus nesikreipė. Įvykio metu nei L., nei M. prieš jos vyrą V. K. fizinio smurto nenaudojo. Nori parodyti, kad prieš 2-3 savaites, tai galėjo būti 2021-06-17, apie 16:00-17:00 val., pas juos į svečius buvo atėję jos sūnūs L. su M.. Ir tą kartą jiedu turėjo su savimi alaus, kurį gėrė jų namuose. Ji jiems neleidžia gerti, tačiau jie jos neklauso. Tą kartą M. išėjo į balkoną parūkyti, o jos vyras V. K. jo paprašė, kad bute nerūkytų, o eitų į lauką. Tada M., būdamas apsvaigęs nuo alaus, supyko ir priėjo prie V., sėdinčio fotelyje, sugriebė rankomis už krūtinės, ir sudavė 2 smūgius kumščiu V. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir padarydamas dešiniajame paakyje kraujosruvą. Tuo metu, ji ir jos sūnus L., buvo kambaryje, ir viską matė. Ji sakė, kad M. ramintus, bet jis jos neklausė. L. sėdėjo ant lovos ir tylėjo. Dėl to policijos taip pat nekvietė, nes nežinojo, kaip tai padaryti. Dėl M. smūgių sudavimo V. buvo sumuštas dešinys paakys, padaryta kraujosruva, bet dėl to į medikus V. nesikreipė. Jos sūnūs pas jas ateina dažnai, nes jie niekur nedirba. Atėję prašo pinigų. Duodavo jiems po 1-10 eurų. Ankščiau nei prieš ją, nei prieš jos vyrą jos sūnūs nesmurtaudavo. Ji ir jos vyras, yra neįgalūs, turi II grupės neįgalumą, dėl to juos abu prižiūri (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotoja J., kuri kartais parūpina jiems maisto, sutvarko kambarius. Prašo policijos pagalbos, kad uždraustų jos sūnums L. ir M. smurtauti prieš jį, bei jos neįgalų vyrą V. K.(T. 1., b. l. 34-37).

Iš duomenų asmens apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad ant nukentėjusiosios E. K. dešinės rankos plaštakos vidurinio piršto vidinėje dalyje matosi nedidelis įdrėskimas, kitų sužalojimų nesimato (T. 1., b. l. 74-79).

Iš duomenų įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 25-31).

Iš duomenų liudytojos I. J. D. apklausos protokole matyti, kad ji yra V. K. I-os kartos pusseserė. V. nuo liepos 2 d. iki liepos 12 d. dėl sutinusių kojų buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugos skyriuje. Į ligoninę su greitosios pagalbos automobiliu iš namų lydėjo ji, nes galėjo važiuoti tik vienas lydintis asmuo. Iš ligoninės V. parvežė į namus jo dukra L., kurios nei vardo, nei gimimo datos nežino. Žino tik, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jau yra išvykusi į namus. Po poros dienų, kai V. grįžo iš ligoninės, ji jam paskambino telefonu pasiteirauti, kaip sveikata. Telefonu V. pradėjo guostis, kad juos skriaudžia E. sūnūs, prašė jos pagelbėti, parašyti pareiškimą policijai. Prieš rašant pareiškimą ji turėjo žinoti visas smulkmenas, tai kitą dieną po pokalbio telefonu su V., nuėjo pas juos į namus. Tada V. jam pasakė, kad jam grįžus iš ligoninės atėjo E. sūnūs, kurie atsinešė alaus, kurį išgėrė vieni patys. V. sakė, kad juos varė eiti į savo namus, tačiau jie niekus nėjo ir liko nakvoti pas juos. E. sakė, kad ji tą naktį miegojo su V. ir po pagalve turėjo pasidėjusi savo piniginę. V. jai sakėsi, kad tą naktį, kai liko E. sūnūs nakvoti, jautė, kaip kažkuris iš sūnų, jį gulintį lovoje apčiupinėjo, matomai ieškojo pinginės. Kai V. paklausė ko ieško, tada liovėsi čiupinėjęs. V. jam pasakė, kad ryte E. sūnus, tik kuris, ji to nesuprato, reikalavo duoti pinigų ir jų ieškojo po pagalvėmis. E. spėjus pasiimti tą piniginę, sūnus L. jėga sukdamas jai ranką pagrobė iš jos piniginę. Kiek piniginėje buvo pinigų ji nežino, jai sakė, kad iš jos ištraukė 200 eurų ir jai negrąžino. E. vaikų ji nepažįsta, tik pagal V. ir E. pasakojimą, L. yra jaunesnis, tylesnis, o M. yra piktasis, "ryžais" plaukais. Tai V. jai sakė, kad tas piktasis jam suėmęs už rankos reikalavo duoti pinigų ir sudavė V. per galvą. Su kuo ir kiek kartų V. sudavė per galvą, to V. nesakė. Kadangi V. pats ausimis blogai girdi ir pats garsiai kalba, tai jis tik jam sakė, kad jam "davė, davė per galvą". Kaip buvo, to ji pati tiksliai nežino, tik pasakoja, tai, kaip suprato iš V. ir E. pasakojimo. Dėl to, kad V. yra aklas, o E. lėto būdo, jos manymu - ne pilno mąstymo, tai jie nemokėjo išsikviesti policijos. dėl to prašė, kad V. vardu surašytų pareiškimą policijai (T. 1., b. l. 49-50).

Iš duomenų įtariamojo L. R. apklausos protokole matyti, kad jis psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje registruotas nėra, galvos traumų turėjęs nėra, turi priklausomybę alkoholiui, nuolat jį vartoja. Šia priklausomybę alkoholiui turi ir jo brolis M. S., su kuriuo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su mama E. K. jis ir jo brolis bendrauja retai. 2021 m. liepos 12 d. jis kartu su broliu M. S. nutarė aplankyti senai matytą mamą, abu nuėjo į svečius (duomenys neskelbtini). Tą dieną namuose visi žiūrėjo televizorių. Jokių pykčių ar konfliktų tarp jų nebuvo. Jis su broliu gėrė alų, mama ir V. alaus negėrė. Vakarop su broliu nutarė pasilikti miegoti pas mamą. Kitos dienos rytą, apie 8:00 val., jam atsikėlus ir paprašius mamos pinigų alkoholiui, ji pinigų nedavė. Pamatęs, kad ji rankose laiko piniginę, nutarė pinigus paimti iš jos piniginės. Tada jis priėjo prie mamos ir suspaudęs jai dešinę ranką, pagrobė iš jos rankų piniginę. Piniginėje kiek buvo pinigų nežino, neskaičiavo, tiesiog paėmė 200 eurų kupiūrą iš piniginės, o piniginę numetė ant lovos. Tada nieko nesakęs kartu su broliu išėjo iš mamos namų. Brolis nematė kaip jis paėmė piniginę ir išėmė pinigus. Gali pasakyti, jog pinigus vogė tam, kad galėtų nusipirkti alkoholio. Šiuo metu visus pinigus yra išleidęs. Taip pasielgė, kadangi buvo girtas ir savo veiksmų nekontroliavo. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, jo veiksmai nepateisinami, savo mamos atsiprašys, bandys jai atlyginti padarytą žalą (T. 1., b. l. 137-140).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo L. R. kaltę, kad jis panaudojęs smurtą prieš E. K. pagrobė pinigus – 200 Eur, ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo bausmės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo padaręs tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies punktuose išvardytų sąlygų visuma: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi įrodymais pagrįsti visas šias aplinkybes bei konstatuoti jų buvimą.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuria pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas, turėjęs įtakos nusikalsti.

Kaltinamasis nusikalto anksčiau neteistas, nuosprendžio priėmimo dienai neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padarytas tyčinis nusikaltimas apysunkis (BK 11 str.).

Su nukentėjusiąja kaltinamasis susitaikė, žalos atlyginimo klausimas išspręstas pasirašius jos atlyginimo sutartį, nukentėjusioji neprieštarauja dėl kaltinamojo atleidimo nuo bausmės jiems susitaikius.

Yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją E. K. (BK 38 str. 1 d.), baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BPK 235 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovės E. K. civilinis ieškinys pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, ieškinį kaltinamasis pripažįsta visiškai, yra pagrindas ieškinio patenkinimui.

Kadangi ieškovė su kaltinamuoju pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais ir tvarka, todėl ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 2 dalies, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, teismui priėmus ieškovės atsisakymą.

Dėl gynybos išlaidų

Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalies nuostatas, kaltinamasis, be kita ko, turi teisę gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Šioje byloje teismo nutartimi kaltinamajam buvo paskirta prievartos priemonė – areštas, pagal BPK 51 str. 1 d. 7 p. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), kuri kaltinamajam parinko gynėją advokatę J. Piekienę, kuri gynė kaltinamąjį teisme.

Byloje gautos VGTPT Klaipėdos skyriaus pažymos su prašymu valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo 123,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą, 638,53 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. K..

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi kaltinamajam galimybės pasirūpinti gynyba savarankiškai buvo apribotos, jis nedirba, pajamų negauna, o valstybės pareiga yra užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl VGTPT Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas už jo gynybą, netenkintinas. Tais pačiais motyvais netenkintinas ir prašymas priteisti išlaidas, dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai E. K.. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja E. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priimti ieškovės E. K. atsakymą savo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš L. R., ieškinio nagrinėjimo procesą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 2 dalies, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

Patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokatės Virginijos Pargaliauskienės, kaltinamojo ir civilinio atsakovo L. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pasirašytą susitarimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-404/2022:

1. L. R. įsipareigoja E. K. iki 2023 m. vasario 28 d. sumokėti 200 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo paskelbimo dienos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą.