Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2016 m. vasario 20 d. patirtą neturtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. K. Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. buvo išvykęs etapu (b. l. 34).

Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad iš jo per daiktų svėrimą 2016 m. birželio mėn. atimtas „Lamos“ patalynės komplektas.

Remiantis LR Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų "Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų" (toliau – Aprūpinimo normos) (ginčui aktuali redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, patalynė, pagalvė, antklodė ir kiti įsakyme numatyti daiktai. Į bylą pateikta Alytaus PN Aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelė (b. l. 37-38) patvirtina, kad pareiškėjui minkštasis inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė, du užvalkalai pagalvei bei dvi paklodės) buvo išduotas iš valstybės biudžeto jam tik atvykus į Alytaus PN, t. y. 2016 m. vasario 19 d. bei 2016 m. lapkričio 11 d. grįžus etapu iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi iš valstybės biudžeto skirtu minkštuoju inventoriumi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęsis savo asmenine patalyne, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. vasaio 21 d. buvo atleistas iš darbo neteisėtai, kad sulaužė kranus nuo pisuarų.

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas R. K. Alytaus PN santechniku dirbo nuo 2016 m. gruodžio 23 d. (b. l. 41). 2017 m. vasario 21 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-174 „Dėl nuteistųjų paskyrimo“ pareiškėjas buvo perkeltas iš 19 būrio į 18 būrį, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remdamasis Nuteistųjų skirstymo komisijos 2017 m. vasario 21 d. protokolu Nr.36 (b. l. 39-40). Nuteistųjų skirstymo komisija įvertino 2017 m. vasario 17 d. gautą Kriminalinės žvalgybos skyrius tarnybinį pranešimą Nr.260/455, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėją būtina laikinai, kol atliekamas tyrimas, nušalinti nuo santechniko pareigų ir paskirti į kitą lokalinį sektorių, kad nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems bei netrukdytų tyrimui (b. l. 41). Atliktus tyrimą, 2017 m. kovo 28 d. surašyta tyrimo išvada Nr. 16-218 „Dėl nuteistojo R. K. netinkamo pavestų darbų atlikimo“, kurioje nurodyta, kad nesurinkus pakankamai įrodymų dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pateiktas siūlymas tyrimą nutraukti ir grąžinti R. K. į santechniko pareigas (b. l. 54-55). Pateikta informacija, kad 2017 m. kovo 28 d. atlikus tyrimą Nr.16-218, pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. grąžintas į darbą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad iš santechniko pareigų buvo atleistas be pagrindo yra hipotetinio pobūdžio, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo tik laikinai nušalintas nuo santechniko pareigų, o tyrimui pasibaigus į jas grąžintas. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, kad pareigūnai būtų siekę pakenkti pareiškėjui. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis buvo nušalintas nuo santechniko pareigų be pagrindo, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl atimto tabako, kadangi 2017 m. vasario 7 d. ar kitu laikotarpiu nėra užfiksuota tokių duomenų, kurie yra registruojami tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre Nr.7.39.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad pareigūnas M. P. naudojo prieš jį smurtą, dėdamas antrankius nuplėšė laikrodį „Festino“, kurio negrąžino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 21 d. 10.25 val. į kontrolės ir praleidimo postą Nr. 3 (toliau – KPP 3) užėjo nuteistasis R. K.. Pateikta 2017 m. kovo 14 d. tyrimo išvada Nr. 16-160 dėl nuteistojo R. K. neteisėtų veiksmų patvirtina, kad pareiškėjas nepakluso pareigūno M. P. nurodymams (b. l. 47-48). Ši bei byloje esanti Alytaus PN 2017 m. kovo 14 d. tyrimo išvada Nr. 16-159 dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. (b.l. 52-53) patvirtina, kad pareiškėjas užėjęs į KPP 3 pradėjo garsiai šaukti, grasino susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius. Liepus nusiraminti, nuteistasis nepakluso bei ranka sugriebė už striukės rankovės pareigūną, pareikalavus paleisti, reikalavimams nepakluso, todėl prieš nuteistąjį buvo panaudotos specialiosios priemonės, t.y. Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorius M. P. nuteistajam užvedė kairę ranką už nugaros, prispaudė nuteistąjį krūtine prie žemės, užvedė dešinę ranką už nugaros ir uždėjo antrankius. Dedant antrankius nuteistasis priešinosi jėga, grasino pareigūnams. Po įvykio nuteistasis su antrankiais nuvestas į uždarąją zoną, apie 11 val. jam nusiraminus antrankiai buvo nuimti. Tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes patvirtina pareigūnų M. P., M. Ž., I. N. parodymai išdėstyti 2017 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. M-2-03-00163-17 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 42-46). Po specialiųjų priemonių panaudojimo, pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje, 2017 m. vasario 21 d. mediciniame pažymėjime Nr. 50-53 nurodyta, kad nuteistajam sužalojimų nenustatyta.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (ginčui aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 121, 122, 123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika. BVK 120 straipsnyje nurodyta, jog specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių; prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami; specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina; apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. To paties kodekso 121 straipsnyje nurodoma, jog Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais: 1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; 2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; 3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; 4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: 1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; 2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; 3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; 4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis; 5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Alytaus PN prieš nuteistąjį R. K. 2017 m. vasario 21 d. buvo panaudotos specialiosios priemonės – kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai, kad sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį asmenį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojų reikalavimų ir priešinasi jėga. Pareigūnas nutraukė specialiųjų priemonių naudojimą išnykus panaudojimo pagrindui, t.y. po to, kai nuteistasis nusiramino. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo atžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje, pareiškėjui jokių sužalojimų nenustatyta.

Kaip jau buvo paminėta, neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN prieš jį buvo panaudotas smurtas. Teismas pažymi, jog nors byloje nustatytos aplinkybės dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, tačiau smurto faktas nenustatytas (neįrodytas), todėl apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas ir pačios žalos atsiradimas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, kas eliminuoja ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę (CK 6.246; 6.250 str.).

Pareiškėjo argumentai dėl nuplėšto laikrodžio specialiųjų priemonių panaudojimo metu atmetami, kadangi atlikus tyrimą, apklausus liudytojus bei įvertinus visą byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad naudojant R. K. atžvilgiu specialiąsias priemones - antrankius, nukritusį ant grindų laikrodį R. K. pasiėmė pats, tai patvirtina 2017 m. balandžio 4 d. apžiūros metu pas R. K. rastas rankinis laikrodis be apyrankės. 2017 m. balandžio 4 d. 19 būrio 3 miegamajame Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai atlikę dalinę asmens apžiūrą nuteistajam R. K., kelnių kišenėje rado rankinį laikrodį „Omax“ be apyrankės. Apklausoje R. K. nurodė, kad jokių patvirtinančių dokumentų, apie turėtą rankinį laikrodį, neturi. Byloje tai pat nėra jokių duomenų apie laikrodį „Festino“, pats pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokį laikrodį apskritai turėjo, teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklartyviai nurodė, kad ginčas kyla dėl kito laikrodžio.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 8 d. 17.25 val buvo užpultas trijų nuteistųjų, tačiau pareigūnai nereagavo.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre 2018 m. sausio 8 d. nėra užfiksuota pranešimų, susijusių su pareiškėjo užpuolimu ir smurto naudojimu jo atžvilgiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2017 m. gruodžio 18 d. buvo atliktas tyrimas Nr. 16-829, gavus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimą Nr. 7.10-172/17008, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d., 17.30 val., į KPP-4 atėjo nuteistasis R. K., 190 brg., ir pareiškė, kad jį miegamojo nuteistieji kaltina vagyste. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas. Apžiūrėjus Sveikatos priežiūros tarnyboje nuteistąjį R. K., sumušimo žymių nepastebėta, tai pat negauta duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. Siekiant išvengti galimų konfliktų tarp nuteistųjų, Nuteistųjų skirstymo komisijai siūlyta perkelti nuteistąjį R. K. iš 19 būrio 3 miegamojo į 2 miegamąjį (b. l. 49-50).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad su pareiškėju buvo realiai bandoma susidoroti, o Alytaus PN administracija nesiėmė veiksmų sustabdyti psichologinį smurtą. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad Alytaus PN administracija nedelsiant reaguodavo į pareiškėjo skundus, sudarytos komisijos siūdydavo perkelti pareiškėją į vis kitas gyvenamąsias patalpas.

Atmestini ir kiti pareiškėjo argumentai, kad dėl kitų nuteistųjų nuteikinėjimo prieš jį, jis negalėjo pavalgyti valgykloje prie bendro stalo ir likdavo alkanas, nors buvo sunkiai fiziškai dirbantis. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus PN kalintys nuteistieji būtų nusistatę pareiškėjo atžvilgiu priešiškai, dėl ko jis negalėtų valgyti prie bendro stalo. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad negali pavalgyti valgykloje prie bendro stalo, dėl ko lieka alkanas. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis negali pavalgyti prie bendro stalo su kitais nuteistaisiais, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą Alytaus PN pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, ar dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai (sužalojimus ar pan.). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas nevykdė administracijos nurodymų ir nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Iš Alytaus PN pareigūnų tarnybinių pranešimų bei Alytaus PN 2018 m. gegužės 31 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 36), matyti, kad pats pareiškėjas buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, kad vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną, pažeidinėjo tvarką, nevykdė administracijos nurodymų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pažymi, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai apie Alytaus PN pareigūnų netinkamą elgesį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Alytaus PN pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, Alytaus PN neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.