Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB ,,Gjensidige“ pareikštą ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Jis apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad transporto priemonė A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2015-08-17) buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudėjas R. Ž.. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK pažymos apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 17 d., vairuotojas važiuodamas atbuline eiga automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A., automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja S. P.. Eismo įvykio kaltininkas A. A. nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 130 str. 1 d., ir 127 str. 2 d.. Pateikta iš IF P&C INSURANCE AS filialas žalos samata, kur nurodyta bendra suma 294,23 Eur. IF P&C INSURANCE AS filialas pranešė UAB DK ,,PZU Lietuva“, kad nukentėjusiajam išmokėta 294,23 Eur suma. UAB DK ,,PZU Lietuva“, pranešė, kad nukentėjusiosios draudikui bus išmokėta 294,23 Eur. Ši suma pervesta draudikui IF P&C INSURANCE AS filialas. A. A. 2016-01-04 siųsta pretenzija dėl sumokėtos žalos grąžinimo regreso tvarka, 294,23 Eur sumoje. Pinigus prašyta pervesti iki 2016-01-22. Duomenų, kad žala būtų grąžinta byloje nepateikiama. Ieškovas sumokėjęs 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6. 263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.270 str. reglamentuoja atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų naudojimas ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi pagal šią normą atsakomybė didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus.

Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo taisykles.

Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos jo sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykio, įvykusio 2015-08-17 kaltininku pripažintas A. A., transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Kadangi po eismo įvykio buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos, A. A. vairavo transporto priemonę, jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 1 d. Tuo pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į transporto priemonės valdytoją vadovaujantis LR CK 2.270 straipsnio pagrindu. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs asmuo neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir Kelių eismo taisyklių numatytais atvejais turi pareigą nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę tiek draudėjui pasišalinus iš įvykio vietos, tiek jam nepranešus policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė jam imperatyviai nustatytų pareigų, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos, Darytina išvada, kad atsakovui pažeidus jam nustatytas pareigas priteistina 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų sumokėjęs 294,23 Eur išmokėtos žalos atlyginimo. Ieškovo prašoma priteisti 294,23 Eur žalos atlyginimo suma, priteistina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo ADB ,,Gjensidige“ (ankstesnis pavadinimas UAB DK "PZU Lietuva"), įmonės kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a. s. Nr. LT50 7044 0600 0109 6656, AB SEB bankas, naudai 294,23 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 23 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.