- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 2SA-52-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Vilniaus skyrius
Teisėja Raimonda Vansevičienė Procesinio sprendimo kategorija 98.; 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 13 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/03/09232D-4, nušalinti antstolę Virginiją Meškauskienę nuo išieškojimo iš K. S. piniginių lėšų, įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę įteikti pareiškėjui K. S. patvirtintą 2009-07-02 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0015/03/09232D-4 nuorašą bei išreikalauti iš antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomąją bylą Nr. 0015/03/09332D-4. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, jam nepranešusi, priėmė 2009-07-02 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir jį pateikė VSDFV Vilniaus miesto skyriui. Šio patvarkymo nuorašą gavo tik 2009-08-05 atvykęs į antstolės kontorą. Tačiau nurodė, kad šis patvarkymas negali būti laikomas juridinę galią turinčiu dokumentu, kadangi nepatvirtintas Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad iki šiol nėra gavęs raginimo įvykdyti sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-10-15 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino. Vykdomojoje byloje Nr. 0015/03/09232 antstolės Virginijos Meškauskienės atliktus visus vykdymo veiksmus, tame tarpe ir 2009-07-02 patvarkymą Nr. 0015/03/09232D-4 pripažino neteisėtais ir panaikino. Teismas nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 str. 1 d.). Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, kad raginimas (tiek 2003-10-27, tiek 2005-05-16) nepasirašytas antstolės, kas daro šį antstolės veiksmą neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad be antstolio, procesinius dokumentus (tame tarpe ir raginimus) jo vardu gali pasirašyti ir antstolio padėjėjas arba atstovas, kurie privalo turėti rašytinį antstolio įgaliojimą (Antstolio įstatymas 30 str., 35 str.). Tuo tarpu raginimai yra pasirašyti juristo. Teismas nesutiko su antstolės pozicija, kad raginimas CPK 124 str. 2 d. pagrindu laikytinas įteiktu, kadangi raginime nėra žymos apie atsisakymą priimti raginimą ar pasirašyti apie raginimo gavimą. Teismo nuomone, atsisakymas pasirašyti turi būti aiškus, konkretus, tuo tarpu įrašas apie atsisakymą pasirašyti turto arešto akte, neįrodo, kad skolininkas (pareiškėjas) atsisakė pasirašyti apie raginimo gavimą arba atsisakymą jį priimti (CPK 124 str. 2 d.). Nustatytos aplinkybės pagrindu, vadovaujantis CPK 594 str. 1 d., numatančia, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas, teismas pripažino, kad visi antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmai šioje byloje atlikti neteisėtai, nes nebuvo laikytasi imperatyvaus įstatymų leidėjo nurodymo tinkamai įteikti raginimą skolininkui. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, neteisėtu ir nepagrįstu pripažino ir pareiškėjo nurodytą skundžiamą 2009-07-02 patvarkymą Nr. 0015/03/09232D-4. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas (skolininkas) 2009-08-27 įteikė antstolei pareiškimą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės nušalinimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė nusišalintų nuo vykdomosios bylos ar perduotų vykdomąją bylą su pareiškimu apylinkės teismo teisėjui, todėl sprendė, kad antstolė pažeidė CPK 636 str., reglamentuojančio nušalinimo tvarką, reikalavimus.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolė Virginija Meškauskienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - K. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino CPK 124 str. 2 d. turinį. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybės ir byloje esančius rašytinius įrodymus ir tik formaliai taikė CPK 124 str. 2 d. normą. Įstatymo leidėjas CPK 124 str. 2 d. aiškiai pasisako, kad atsisakymas priimti arba pasirašyti procesinius dokumentus prilyginamas jų įteikimui; žymą apie atsisakymą priimti procesinius dokumentus ir atsisakymo priežastis padaro įteikiantysis asmuo. Iš byloje esamų duomenų matyti, jog atvykus 2005-05-17 skolininkui į antstolių kontorą antstolė Virginija Meškauskienė jam asmeniškai įteikinėjo procesinius dokumentus: 2003-10-27 raginimą įvykdyti sprendimą, kuris CPK 657 str. tvarka buvo siųstas registruotu paštu vykdomajame dokumente nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas, bei 2003-11-26 turto arešto aktą, kuris taip pat buvo siųstas registruotu paštu, bet grįžo neįteiktas, tačiau skolininkas K. S. atsisakė priimti minėtus procesinius dokumentus ir parašyti apie atsisakymą. Nurodė, kad CPK 124 str. 2 d. nustatyta tvarka antstolė padarė žymą (patvirtino savo parašu ir antspaudu) apie atsisakymą priimti procesinius dokumentus. Skolininkas K. S. buvo supažindintas su bylos medžiaga - tai įrodo K. S. 2005-05-17 pareiškimas, kuriame jis pats pažymi, kad 2005-05-17 dieną atvyko į antstolės kontorą pasiaiškinti dėl veiksmų (vykd. b.l. 29-30). Susipažinus su byloje esančia medžiaga, galima teigti, kad faktas, jog raginimas įvykdyti sprendimą pasirašytas juristo, nekeičia visos bylos kaip vykdymo visumos esmės. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog visi jos veiksmai šioje byloje atlikti neteisėtai, nes nebuvo laikytasi imperatyvaus įstatymų leidėjo nurodymo tinkamai įteikti raginimą skolininkui, todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu neteisėtu ir nepagrįstu pripažintinas ir pareiškėjo skundžiamas 2009-07-02 patvarkymas Nr. 0015/03/09232D-4. Vykdymo veiksmai buvo atlikti teisėtai, todėl remiantis CPK 613 str., 733 str., 2009-07-02 priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 0015/03/09232D-4 taip pat yra teisėtas.
Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog antstolė pažeidė CPK 636 str. reikalavimus dėl nušalinimo tvarkos. Iš byloje pateiktos medžiagos ir rašytinių įrodymų akivaizdu, jog skolininkas bet kokiais veiksmais bando sutrukdyti išieškojimo eigai, kreipdamasis į įvairias institucijas su pareiškimais ir prašymais, neturinčiais realaus pagrindo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina vykdymo eigą. CPK 644 str. 1 d. įstatymo leidėjas aiškiai pasisako, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Remiantis protingumo ir proceso ekonomiškumo principu bei žiūrint į visos vykdomosios bylos medžiagą bei rašytinius įrodymus kaip visumą, taip pat skolininko 2009-08-27 pareiškimą dėl antstolės nušalinimo (vykd. b.l. 64-66), kuriame nėra nei vieno CPK 65 str. nurodyto nušalinimo pagrindo, galima teigti, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo imtis veiksmų dėl pareikšto nušalinimo išsprendimo, numatytų CPK 636 str., kadangi skolininko K. S. 2009-08-27 pareiškimas dėl antstolės nušalinimo gautas antstolių kontoroje, kai byla 2009-07-02 CPK 632 str. 5 p. tvarka, t.y. vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko socialinio draudimo įstaigą, buvo baigta (vykd. b.l. 57).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su pareikštu antstolės Virginijos Meškauskienės atskirtuoju skundu dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-15 nutarties. Nurodo, kad atsižvelgiant į 2004-12-01 K. S. prašymą sustabdyti išieškojimą, kuriame buvo nurodyta, jog vyksta ginčai teisme su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-388-06, VSDFV Vilniaus skyrius 2005-01-05 raštu Nr. 3-301 paprašė antstolės sustabdyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. VSDFV Vilniaus skyriui gavus informaciją, kad ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje nutrauktas, antstolei Virginijai Meškauskienei 2009-05-26 išsiuntė raštą Nr. (9.1) 3-38048 su prašymu atnaujinti sprendimo vykdymą. Iš aukščiau pateiktos informacijos ir duomenų antstolės skunde, darytina išvada, kad K. S. apie įsiskolinimą VSDF biudžetui ir, kad sprendimas dėl skolos išieškojimo perduotas antstolei Virginijai Meškauskienei, žinojo.
Pareiškėjas K. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-15 nutartį palikti nepakeistą, o antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pritaikė CPK 124 str. 2 d., kadangi antstolė Virginija Meškauskienė raginimų nėra pasirašiusi, o apie atsisakymą priimti raginimus nėra juose žymų. Atsisakymas priimti bet kokį procesinį dokumentą ar laišką turi būti tinkamai įformintas. Žymoje apie tai turi būti bent vieno nesuinteresuoto asmens patvirtinimas parašu. Skunde niekuo nepagrįstas motyvas, kad raginimas pasirašytas ne antstolės, o juristo nekeičia bylos esmės, kadangi visi procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti to pareigūno, kurio vardu jie yra surašomi, juolab, kad byloje nėra antstolės Virginijos Meškauskienės įgaliojimo, suteikiančio teisę už ją pasirašyti procesinius dokumentus kitam asmeniui, juristui. Taip pat nepagrįstas skundo motyvas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės nenusišalinimo. Faktiškai ji nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo jai 2009-08-27 pateikto pareiškimo dėl nušalinimo. Be to vykdomoji byla nebuvo užbaigta ir po pareiškėjo pareiškimo dėl antstolės nušalinimo pateikimo, nes antstolė šioje vykdomojoje byloje atlikinėjo veiksmus, priėmė 2009-09-02 ir 2009-09-10 patvarkymus. Antstolės nurodytas motyvas, kad ji neturi galimybės nusišalinti yra nepagrįstas, šiuo atveju antstolė pažeidė CPK 636 str. 3 d. ir kitą dieną neperdavė vykdomosios bylos teismui. Antstolė bylą perdavė teismui tik tuomet, kai teismas nutartimi paskyrė jai baudą, kurią ji sumokėjo, tokiais savo veiksmais pripažindama savo veiksmų neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-10-24 priverstiniam vykdymui buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus vykdomasis dokumentas – 2003-10-01 sprendimas Nr. 1285 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Biotechninė sauga K. S. mokslinės laboratorijos išieškotojo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus naudai (vykd. b.l. 1-2). 2003-10-27 buvo parengtas ir registruotu paštu (su įteikimu) išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, raginimo įteikti nepavyko (vykd. b.l. 3). 2005-05-16 raginimas išsiųstas pakartotinai, tačiau nebuvo įteiktas (vykd. b.l. 24).
Antstolė atskirajame skunde nurodo, kad raginimas laikytinas įteiktu, kadangi pareiškėjas, atvykęs susipažinti su vykdomąja byla, atsisakė pasirašyti dėl raginimo bei kitų procesinių dokumentų gavimo, neįteiktas raginimas su kitais dokumentais išsiųstas faksu. Patikrinus vykdomojoje byloje esantį raginimą ( vykdomosios b.l. 3) matyti, jog jame nurodyta, kad K. S. buvo atvykęs į antstolių kontorą ir pasirašyti atsisakė. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar jis atsisakė priimti raginimą, ar jam buvo siūloma priimti raginimą ir apie gavimą pasirašyti. Raginime nėra pažymėta, jog jis būtų atsisakęs priimti raginimą, teigiama, kad jis atsisakė pasirašyti. Vykdomojoje byloje (b.l. 3,14) antstolės ranka įrašyti įrašai, jog 2005-05-17 p. K. S. 11⁴⁵ val. buvo atvykęs į antstolių kontorą, pasirašyti atsisakė, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas atsisakė priimti konkrečius procesinius dokumentus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog raginime nėra konkrečios žymos apie atsisakymą priimti raginimą ar pasirašyti apie raginimo gavimą, todėl prilyginti, kad šiuo atveju dokumentai buvo tinkamai įteikti, nėra jokio pagrindo. Antstolė, nepavykus įteikti skolininkui raginimą registruotu paštu, turėjo galimybę, tačiau nepasinaudojo CPK 660 str. 1 d. numatyta galimybe raginimą įvykdyti sprendimą paskelbti vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje. Tokiu atveju raginimo paskelbimo leidinyje diena būtų laikoma raginimo įteikimo diena.
Tuo atveju, jei būtų galima daryti išvadą, kad skolininkas atsisakė priimti raginimą, nors jam buvo siūloma jį priimti, būtų pagrindas pripažinti, kad raginimas buvo įteiktas, tačiau antstolė nepateikia pakankamų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Antstolė nepagrįstai nurodo, kad raginimo įteikimą reglamentuoja teisės normos, numatytos LR CPK 124 straipsnyje. Ši teisės norma reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą, o procesiniais dokumentais yra dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai (LR CPK 110 str. ) ir teismo procesiniai dokumentai ( LR CPK 116 str.). Raginimo įteikimo tvarką reglamentuoja LR CPK 657 straipsnis, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 124 straipsnio nuostatų, atliekant tokį veiksmą kaip raginimo įteikimas. Antstolei įteikiant raginimą skolininkui, ji turėjo pasiūlyti jam pasirašyti vykdomajame dokumente ir patvirtinti, kad raginimas jam įteiktas asmeniškai. Tokią raginimo įteikimo tvarką numato CPK 657 straipsnio 3 dalis ir antstolė turėjo laikytis šios tvarkos. Bet kokie antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas funkcijas, veiksmai, atlikti ne pagal norminių aktų reikalavimus, turi būti aiškinami asmens, kurio atžvilgiu jis atlieka vykdymo veiksmus, naudai. Pripažinus, kad byloje nepateikta duomenų, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui buvo įteikiamas pagal civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, antstolės veiksmai, priimant 2009-07-02 patvarkymą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, pagrįstai pripažinti neteisėtais.
Atskirajame skunde taip pat niekuo nepagrįstas apeliantės motyvas, kad raginimas pasirašytas ne antstolės, o juristo, nekeičia bylos esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi antstolio surašyti dokumentai turi būti pasirašyti to pareigūno, kurio vardu jie yra surašomi. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra antstolės Virginijos Meškauskienės įgaliojimo, suteikiančio teisę už ją pasirašyti procesinius dokumentus kitam asmeniui, šiuo atveju juristui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad be antstolio dokumentus (tame tarpe ir raginimus) jo vardu gali pasirašyti tik antstolio padėjėjas arba atstovas, kurie privalo turėti rašytinį antstolio įgaliojimą. Šiuo konkrečiu atveju juristas neturėjo jokios teisės pasirašyti raginime antstolės vardu.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas K. S. 2009-08-27 įteikė antstolei pareiškimą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės nušalinimo (vykd. b.l. 64-66). Antstolė atskirajame skunde nurodo, kad pateiktame pareiškime dėl nušalinimo nėra nei vieno CPK 65 str. nurodyto nušalinimo pagrindo, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo imtis veiksmų dėl pareikšto nušalinimo išsprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 636 str. 3 d. nustatyta tvarka, jog antstoliui nenusišalinus, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla turi būti perduotas teisėjui, kad šis išspręstų nušalinimo klausimą. Šiuo atveju antstolė nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl nušalinimo. Vykdomojoje byloje nėra jokio antstolės rašto pareiškėjui, kuriame būtų nurodyti atsisakymo nusišalinti motyvai, taip pat nėra duomenų, kad byla būtų buvusi perduota teisėjui, jog šis išspręstų antstolės nušalinimo klausimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolė Virginija Meškauskienė pažeidė CPK 636 straipsnio, reglamentuojantį nušalinimo tvarką, reikalavimus.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl antstolės Virginijos Meškauskienės atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus antstolės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš antstolės į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti antstolės Virginijos Meškauskienės (adr. J.Baltrušaičio g. 11-118, Vilnius) į valstybės biudžetą 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.