Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko po pietų apie 16 val., buvo Joninės, prie parduotuvės Domeikavoje, Kauno rajone. Buvo su draugais: V. L., G. D., D. S.. Visi gėrė alkoholį. Prie parduotuvės gerti negalime, todėl ir kilo konfliktas, jie triukšmavo. Pardavėja L. pradėjo vyti nuo parduotuvės, neatsimena ką ji sakė.

Vadovaujantis BPK 276 str. teisiamajame posėdyje teismas balsu perskaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2012-06-25 apie 17 val. kartu su savo draugais G. D., D. S. ir su V. L. lankėsi maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ten su draugais pirko alkoholio. Tą dieną jis su draugais jau kelias dienas iš eilės girtavo, todėl jis ir jo draugai buvo labai smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Dėl girtumo tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad prie parduotuvės su draugais norėjo atsigerti alaus, tačiau juos pradėjo vyti pardavėja L. R.. Pastaroji paaiškino, kad prie parduotuvės negalima girtauti. Jam ir jo draugams tai nepatiko, jie pasipiktino, niekur nėjo, triukšmavo ir gėrė parduotuvės kieme. Jis iškeikė L. R. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nepastebėjo, kad D. S. konfliktuotų su pardavėja, ją įžeidinėtų, rodytų jai lytinius organus. Vėliau prie parduotuvės privažiavo šios parduotuvės šeimininkas A. A. G., kuris taip pat pradėjo varyti juos iš kiemo, drausti jiems gerti alų parduotuvės kieme. Jie tuo pasipiktino, nes A.A. G. pradėjo juos gąsdinti policija, sakydamas, kad jei jie nenustos triukšmauti, neišeis iš parduotuvės kiemo, jis iškvies policiją. Jis kartu su D. S. išvadino A.A. G. įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Nepamena, kad jis, ar kuris iš jo draugų būtų grasinęs A.A. G. ar kam kitam susidorojimu, padegti ar susprogdinti jo namus ir parduotuvę. Tačiau pripažįsta, kad įniršęs jis galėjo nesusivaldyti ir išsakyti kokius nors grasinimus, tačiau tikrai neketino jų vykdyti. Tuoj po šio žodinio konflikto jis kartu su draugais išėjo iš parduotuvės kiemo, pratęsė išgertuves prie savo namų. Pripažįsta, kad šio nusikaltimo padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, blaivas taip nepadarytų, (b.l. 20). Šiuos parodymus kaltinamasis teisme pilnai patvirtino, taip pat papildomai paaiškino, jog neatsimena vartotų necenzūrinių žodžių, jų visokių buvo, ir rusiškų, ir lietuviškų keiksmažodžių.

Kaltinamasis D. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko prie parduotuvės, smulkmenų neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 str. teisiamajame posėdyje teismas balsu perskaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2012-06-25 apie 16 vai. kartu su savo draugais G. D., V. L. ir G. G., lankėsi maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje jis susiginčijo su pardavėja L. R.. Ji neleido jiems gerti nupirktus alkoholinius gėrimus parduotuvės kieme, reikalavo išeiti, jie niekur nenorėjo eiti, todėl jis išplūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nurodytą dieną jis gėrė kelias dienas iš eilės, buvo labai smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nesusivaldė ir išplūdo ją, be to nusimovęs kelnes rodė jai savo lytinius organus ir sėdmenis. Kodėl taip pasielgė, ko tokiu elgesiu norėjo pasiekti, nežino. Dėl savo girtumo jis tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių. Vėliau į parduotuvę atvažiavo jos savininkas A. A. G., kuris taip pat vijo juos iš parduotuvės kiemo. Todėl jis išplūdo A.A. G. įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, taip pat rodė jam savo lytinius organus ir sėdmenis, vaikščiodamas gatvėje. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, blaivas taip nepasielgtų. Nepamena, kad būtų grasinęs A.A. G. su juo susidoroti, jį sumušti, padegti ar susprogdinti jo namus ir parduotuvę, tačiau pripažįsta, kad būdamas girtas galėjo ką nors pasakyti, tačiau tikrai neketino jam niekaip keršyti. Vėliau su draugais išėjo iš parduotuvės kiemo.(b.1. 36). Šiuos parodymus kaltinamasis teisme pilnai patvirtino, taip pat papildomai paaiškino, jog keikėsi negražiai žodžiais, jų teisme nekartos, nes bus labai negražu. Daugiausiai keiksmažodžiai buvo rusiški, buvo ir lietuviškų.

Be G. G. ir D. S. parodymų, jų abiejų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjęs A.A. G. teisme parodė, kad iki šio įvykio jokių pykčių su kaltinamaisiais nebuvo. Viskas vyko po Joninių, birželio 25 d.po pietų, jis ruošėsi važiuoti į miestą. Jam į namus paskambino ir pasakė važiuoti pažiūrėti į parduotuvę, nes negali ateiti ir išeiti žmonės. Kai atvyko į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), abu kaltinamieji ten buvo ir dar kieme prie gatvės buvo L.. Jie turėjo alų ar dar ką iš alkoholio, tiksliai neatsimena, ką.. Pasakė jiems, kad eitų, nes negražu, jie buvo neblaivus. Moteris su vaiku norėjo eiti į parduotuvę, bet jai tai padaryti nepavyko, nes vaikinai buvo agresyvus ir neblaivūs, todėl ta moteris išsigando. Gal tikslo jie neturėjo įvykdyti išsakytų grasinimų, bet tai pasakė, pagrasino. Neatsimena, kokiais žodžiais išvadino, abu kaltinamieji keikėsi. S. ant gatvės būdamas nusimovė kelnes, rodė lytinius organus ir sėdmenis. S. prie žmonių rodėsi nusimovęs kelines, tikriausiai alkoholis buvo kaltas. Po to nukentėjęs dar nuvažiavo pas kitą asmenį, su kuriuo nuėjo prie daugiabučių, pamatė, kad ir vėl S. ten demonstravosi. Vėliau iškvietė policiją. Tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Nukentėjusioji L. R. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais pykčių neturi, jie įvykio dieną atėjo pirkti į parduotuvę būdami jau neblaivūs. Tą dieną ji prekiavo viduje, neatsimenu kuris pirko alkoholio ar alaus, jų lauke buvo daugiau. Sakiau jiems, kad reikia skirstytis, nes čia negalima vartoti alkoholio, bet jie nepakluso, pradėjo triukšmauti, todėl pradėjo skųstis žmonės. Atvyko savininkas ir policija. Jie tyčiojosi ir keikėsi, įvykio metu buvo nesmagu. G. buvo labai energingas, neblaivaus žmogaus kalbos buvo, tai tuo tarpu viską negražaus išsakė, buvo ir grasinimų. S. paklausė, ar aš noriu pažiūrėti kaip atrodo tikras vyras, jei nebūtų agresijos, tai būtų juokinga. S. nusimovė kelnes ir prie parduotuvės rodė savo lytinius organus ir sėdynę. Jie patys pasakė, kad kviesčiau policininkus, sakė, kad jie neišeis. Vėliau su savininku buvo kivirčas, tada ir iškvietė policiją. Kai G. grasino, ji buvo viduje ir negirdėjo to. Visko tiksliai jau neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 str. teisiamajame posėdyje teismas balsu perskaitė nukentėjusiosios L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2012-06-25 dirbo maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. į parduotuvę atėjo jaunimo kompanija, kurių tarpe buvo V. L., D. S., G. G., G. D.. Iš jaunuolių kalbų sužinojo, kad V. L. ruošėsi išvykti į užsienį, jis visus vaišino, tie patys jaunuoliai girtavo jau nebe pirmą dieną. Nusipirkę alkoholinių gėrimų jaunuoliai išėjo į parduotuvės kiemą. Netrukus išgirdo garsiai dainuojantį G. G., suprato, kad jaunuoliai nutarė girtauti prie parduotuvės, kur neleidžiama. Išėjusi į kiemą, sudrausmino G. G., paprašė jo nedainuoti ir visiems eiti iš parduotuvės kiemo. Į tai G. G. sureagavo labai agresyviai, pradėjo jai grasinti, kad jis padarys tvarką, uždarys šitą „lavkę“, reikia suprasti parduotuvę, plūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, visu savo elgesiu leido jai suprasti, kad jis nepatenkintas, kad jam ir jo draugams neleidžiama girtauti prie pat parduotuvės. Jai stovint prie parduotuvės lauko durų, laukiant kol jaunuoliai išeis iš kiemo, staiga D. S. išėjo į priekį ir pareiškęs jai, ar ji nori pamatyti, koks turi būti vyro lytinis organas, demonstratyviai vidury kiemo nusimovė šortus ir apatinius, taip demonstravo jai ir savo draugams savo lytinį organą ir sėdmenis. Jaunuolius toks D. S. elgesys labai pralinksmino, jie pradėjo garsiai juoktis. Jai paprašius apsirengti ir išeiti D. S. į tai nereagavo, demonstratyviai dar kelis kartus nusimovė kelnes ir rodė jai savo lytinį organą. Apie šį incidentą telefonu pranešė A. A. G., kad jis atvyktų ir su jais išsiaiškintų. Netrukus atvykus A.A. G., girdėjo, kaip jis skambino į policiją. Kaip A.A. G. bendravo su jaunuoliais, negirdėjo ir nematė. Tik iš A.A. G. žodžių žino, kad D. S. ir jam rodė savo genitalijas, o vėliau kartu su G. G. pagrasino jam susidorojimu. Atvykus policijos pareigūnams šių jaunuolių prie parduotuvės jau nebebuvo (b.l. 8). Šiuos parodymus teisme nukentėjusioji patvirtino pilnai, papildomai dar paaiškino, jog viskas su G. G. įvyko birželio 25 dieną, o S. dar ir birželio 26 dieną rodėsi. Viskas buvo dvi dienas. Birželio 25 d. G. atvykęs buvo, o kitą dieną – birželio 26 d. po pietų vėl atėjo S. su L., tada S. buvo agresyvus, šaipėsi, sakydamas, kad nieko nepadarėm. Tada vėl grasino, bet L. suvaldė S. ir išsivedė. Neatsimena, ar birželio 26 dieną buvo kviesta policija. Pareiškimą policijai rašė vieną kartą. Įvykis buvo vienas, tik birželio 25 dieną, tą dieną ir rašė pareiškimą.

2013-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 59-62).

2013-02-22 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatytos analogiškos teisme apklaustų proceso dalyvių nurodytoms aplinkybės dėl 2012-06-25 įvykio (b.l.4).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-06-25 įvykis kilo viešoje vietoje - tiek parduotuvės kieme, tiek prie parduotuvės esančioje (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sutrikdytas normalus parduotuvės darbas, kadangi tuo metu parduotuvėje dirbusi pardavėja L. R. turėjo skambinti savininkui, kad šis atvyktų ir išvarytų neblaivius jaunuolius – kaltinamuosius G. G. ir D. S., taip pat ji ir savo jėgomis bandė juos išprašyti iš parduotuvės kiemo paaiškindama, jog čia vartoti alkoholio negalima. Tačiau kaltinamieji G. G. ir D. S. kategoriškai nesutiko su nukentėjusios L. R. prašymais, o savo neapsitenkinimą išreiškė pastarosios atžvilgiu adresuotais abiejų išsakytais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais (rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais). Be to, kaltinamasis D. S. elgėsi itin įžūliai ir tyčia L. R. demonstravo savo apnuogintus lytinius organus ir sėdmenis. Abiejų kaltinamųjų nuo jų vykdomos viešosios tvarkos pažeidimų neatgrasė ir faktas, jog buvo iškviestas parduotuvės šeimininkas A.A. G., kuriam skubiai atvykus, kaltinamasis D. S. tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir jau Naujojo gyvenimo gatvėje, esančioje tiesiai prieš parduotuvę, nukentėjusiajam A.A. G. demonstravo savo apnuogintus lytinius organus bei sėdmenis. A.A. G. pamėginus sudrausminti kaltinamuosius D. S. bei G. G., pastarieji ėmė grasinti nukentėjusiajam A.A. G. jį sumušti, sunaikinti ar padegti jo namus bei parduotuvę, taip pat abu kaltinamieji dar keikė necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais tiek A.A. G., tiek L. R.. Dėl tokio kaltinamųjų elgesio neabejotinai ne tik nukentėjusieji, bet ir kiti asmenys patyrė nepatogumų, kadangi, kaip nurodė nukentėjęs A.A. G., jam atvykus į parduotuvę, jis matė, kaip tuo metu moteris su vaiku norėjo eiti į parduotuvę, bet jai tai padaryti nepavyko, ji išsigando vykstančio konflikto, nes kaltinamieji buvo agresyvus ir neblaivūs. Akivaizdu, kad visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, nes aptartas kaltinamųjų elgesys buvo itin intensyvus ir vykdomas bendrininkų grupėje, kas rodo esant didesnį pavojų, jis truko nemažą laiko tarpą, kadangi viešosios tvarkos pažeidimas buvo vykdomas iš pradžių parduotuvės kieme, o po to tęsiamas prieš parduotuvę esančioje gatvėje. Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes dėl kaltinamųjų G. G. ir D. S. vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais, nukentėjusieji pasijuto šiurkščiai pažeminti, taip pat buvo šokiruoti ir kiti asmenys, tuo metu negalėję apsipirkti parduotuvėje, buvo sutrikdytas normalus žmonių darbas parduotuvėje bei pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie abu yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).

Šiuo konkrečiu atveju, kadangi kaltinamųjų G. G. ir D. S. nusikalstami veiksmai apėmė tiek įžūlų elgesį, tiek grasinimus, tiek patyčias, tad abiems kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Įvertinus nustatytą veikos kvalifikaciją, teismas laiko, kad D. S. atlikti veiksmai, t.y. lytinių organų bei sėdmenų demonstravimas turėtų būti vertintini kaip įžūlus elgesys ir kaltinimo aplinkybės šioje dalyje tikslintinos nekeičiant jokių kitų faktinių aplinkybių. Taigi, D. S. įžūlus elgesys pasireiškė lytinių organų bei sėdmenų demonstravimu, G. G. ir D. S. išsakyti grasinimai A.A. G. atžvilgiu pasireiškė žodžiu išsakytais grasinimais pastarąjį sumušti, sunaikinti ar padegti jo turtą (namus ir parduotuvę), G. G. ir D. S. patyčios abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo išsakytos žmogaus orumą ir garbę žeminančiais įvairiais žodžiais (tiek lietuviškais, tiek rusiškais keiksmažodžiais). Visi aukščiau išvardyti kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to, esant abiems apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų atlikimui. Tad tiek G. G., tiek D. S. virš aptartu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Dėl paminėtų aplinkybių abiems kaltinamiesiems nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Įstatymų leidėjas, aprašydamas viešosios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-160/2013).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (pvz., bylose Gradinger prieš Austriją ir Franz Fisher prieš Austriją – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio).

Kaip jau buvo paminėta, pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat ir D. S. 2012-07-04 buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-1785725-12 už tai, kad jis 2012-06-25 17.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje rodė parduotuvės pardavėjai nuogus sėdmenis, tuo pažeidė viešėją tvarką. Už tai D. S. 2012-07-04 šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas nutarimas Nr. 65N-1785732-12, kur jis dėl minėtų veiksmų pripažintas pažeidęs ATPK 174 str. ir nubaustas 100Lt bauda (2 t., 27-36)..

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.