Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo A. O. (A. O.) skundas tenkintas, Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-121-2025 (ROIK 24256262544) panaikintas ir A. O. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių padarytoje veikoje, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, A. O. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams skundą, kuriuo prašė Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas

12. Pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo (ANK 576 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (A. O.) turėjo teisę administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantiems Institucijos pareigūnams (šiuo atveju T. Ū.) pareikšti nušalinimus. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu A. O. būtų pasinaudojęs savo teise pareigūnui T. Ū. reikšti nušalinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šališkumo klausimas buvo iškeltas tik tuomet, kai A. O. atžvilgiu Institucija 2025 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą, t. y. A. O. nepalankų procesinį sprendimą. Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimas vertinti administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus būtent taip, kaip vertina jis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėję pareigūnai turi taip elgtis ar, kad jiems priėmus priešingus sprendimus, šie subjektai gali būti laikomi šališkais.

14. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Atitinkamai pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

15. Konstatuotina, kad įrodymų vertinimu aspektu aukštesnės instancijos teismas su skundžiamu nutarimu nesutinka, t. y. skundžiamame nutarime nepagrįstai padaryta išvada, kad A. O. nėra kaltas padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse. Priešingai skundžiamo nutarimo argumentacijai, nagrinėjamu atveju A. O. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek Institucijos pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau skundžiamą nutarimą priėmusio apylinkės teismo buvo netinkamai įvertinta. Kaip minėta, padarytas administracinis pažeidimas yra įrodinėjamas tokiais įrodymais, kaip administracinį nusižengimą užfiksavusių pareigūnų tarnybinis pranešimas, jų parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, liudytojų parodymai. Aptariamu atveju A. O. kaltę pagrindžia ne tik Institucijos pareigūno tarnybinis pranešimas, bet ir Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojų parodymai. Vertintina, kad A. O. kaltė dėl padarytų administracinių nusižengimų yra visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingos išvados nesudaro aplinkybė, kad byloje nebuvo daryti pareigūnų „Body“ vaizdo įrašai.

16. Proceso metu A. O. laikėsi pozicijos, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi nėra įrodyta, jog jis padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių. A. O. nuosekliai teigė, kad sumedžiojo vieną didžiąją antį, ją pasiėmė su savimi ir iš medžioklės vietos grįžo prie savo automobilio, kuris buvo paliktas automobilių susibūrimo vietoje; sumedžiotą antį, įdėtą į laimikių maišą, pasidėjo ant žemės prie automobilio; sumedžiotą didžiąją antį ėmė doroti, laikydamasis nustatytų taisyklių, prieš tai apie jos sumedžiojimą telefonu pranešęs medžioklės vadovei ir gavęs patikrinimą atlikusių pareigūnų leidimą. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susiejęs juos į vientisą loginę seką, sprendžia, jog tokia A. O. pozicija yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, kuri yra paneigta surinkta bylos medžiaga.

17. Iš Institucijos pareigūno T. Ū. 2024 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šalia A. O. gulėjo trys antys, viena iš jų jau buvo pilnai išdorota ir ant žemės gulėjo tik šios anties galva, dešinysis sparnas bei išdorotas kūnas, taip pat mėtėsi pešamos ir jau išdorotos ančių plunksnos, visi paukščiai gulėjo arti viena kito, apie 1 m atkarpoje. Medžiotojas pasakė, kad sumedžiojo tris antis, dvi „didžiąsias“ ir vieną „mažąją“, kurias nenorėdamas gaišti laiko nutarė išdoroti. Apžiūrėjus antis buvo nustatyta, kad medžioklės metu A. O. sumedžiojo didžiosios anties patiną, eurazinės cyplės patelę, pilkosios anties patelę (past. – kadangi ši antis jau buvo išdorota, kreiptasi į Gamtos tyrimų centrą, kuris patvirtino, kad A. O. sumedžiojo pilkosios anties patelę). Be to, tarnybiniame pranešima nurodoma, kad A. O. iš pareigūnų reakcijos supratęs, jog padarė pažeidimą, pasakė: „kas čia tokio tos antys, juk ne briedį nušovė, sakė, kad tokių dalykų nereikia sureikšminti“; nors įvykio vietoje A. O. pripažino, kad sumedžiojo tris antis – dvi „didžiąsias“ ir vieną „mažąją“, tačiau administracinio protokolo surašymo metu pradėjo teigti, kad sumedžiojo tik didžiąją antį, o kitos dvi antys tiesiog gulėjo šalia, tačiau nepaaiškino kaip tos antys šalia jo atsirado. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes pareigūnas T. Ū. patvirtino teismo posėdžio metu, taip pat šias aplinkybes patvirtino (teismo posėdžio metu) kolega S. M., kuris kartu su T. Ū. tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykusią paukščių medžioklę. Pažymėtina, kad nesiremti ir nesivadovauti tarnybiniu pranešimu, kurio turinį Institucijos pareigūnai teismo posėdžio metu duodami parodymus patvirtino, nėra pagrindo, kadangi pareigūnai teisme davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, taip pat už melagingų parodymų davimą.

18. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad eurazinei cyplei ir pilkajai ančiai nėra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, todėl tokias antis medžioti draudžiama. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pilkoji antis yra įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Aplinkybė, kad A. O. aptariamos medžioklės metu be paminėtų ančių sumedžiojo ir didžiąją antį, nekvestionuojama, kadangi, didžiąją antį medžioklės metu (2024 m. rugsėjo 28 d.) buvo leidžiama medžioti. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, vis dėlto, su tokiomis išvadomis apygardos teismas nesutinka. Vertintina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą darant minėtą išvadą, byloje nustatytus faktus siekiama vertinti selektyviai, t. y. atsietai vieną nuo kito, ir tokiu būdu nori įrodyti, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog A. O. Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai sumedžiojo eurazinę cyplę ir pilkąją antį ir antis pradėjo doroti jų dar neįrašius į medžioklės lapą.

19. Liudytojas R. M. 2024 m. gruodžio 10 d. parodė, kad šalia buvęs medžiotojas (past. – A. O.) sumedžiojo kelias antis; jis apie 10 min anksčiau baigė medžioklę ir nuėjo pro jį link automobilių nešdamas tas sumedžiotas antis; kiek tiksliai nešėsi ančių, negalėjo pasakyti, bet tikrai daugiau nei vieną. Nors neprieštaraujama, kad minėtas liudytojas teismo posėdžio metu nenurodė tiksliai, kiek ančių sumedžiojo A. O., tačiau kartu, liudytojas parodė, kad jo manymu buvo kelios antys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įprastai asmenys praėjus daugiau laiko nuo įvykio prisimena mažiau aplinkybių, todėl kritiškai vertinami liudytojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, t. y. vien teismo posėdžio metu duoti parodymai negali būti suabsoliutinti. Atitinkamai 2024 m. gruodžio 6 d. J. M. parodė, kad atvažiavusi į vietą pamatė ant automobilio kapoto sudėtas antis ar jų dalis (nurodė, kad buvo dvi antys); įvykio vietoje į medžioklės lapą buvo įrašyta A. O. sumedžiota didžioji antis, kuri gulėjo ant žemės; nurodė, kad niekada sumedžiotų gyvūnų neįrašo į medžioklės lapą jų nepamačiusi; A. O. tą vakarą gal ir skambino, bet apie sumedžiotą antį nieko nesakė; negirdėjo, kad A. O. aplinkosaugininkams ar kažkam kitam sakytų, jog ne jis sumedžiojo antis; kiek žino iš savo praktikos, medžiotojai savo sumedžiotas antis laiko šalia savęs, kad jas matytų, be priežiūros nepalieka. Nors teismo posėdžio metu J. M. taip pat nurodė minėtas aplinkybes, tuo pačiu parodydama, kad tiksliai pasakyti negali, tai taip pat nesudaro pagrindo visiškai nesivadovauti ar abejoti liudytojos proceso metu duotais parodymais. Priešingos išvados nesuponuoja aplinkybė, kad kiti byloje apklausti liudytojai (V. K. ir T. M.) nenurodo, kad būtų matę, jog A. O. būtų sumedžiojęs eurazinę cyplę ir pilkąją antį.

20. Sutiktina su 2024 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykusios medžioklės metu medžiotojai buvo užsiėmę skirtingus sektorius, kuriuos vieną nuo kito skyrė keli šimtai metrų. Iš įvykio vietoje surašyto patikrinimo akto Nr. PA-4173, matyti, kad medžioklė vyko tykojant, todėl pagrįstai kelia abejonių A. O. gynybinė versija, jog medžioklės metu kažkas galėjo atnešti ir jo sektoriuje palikti savo sumedžiotas antis. Be to, 2024 m., rugsėjo 28 d. vykusios medžioklės metu konkrečiame sektoriuje medžiojo tik A. O. ir R. M.. Atitinkamai liudytojas V. K. 2024 m. gruodžio 11 d. parodė, kad šios medžioklės metu jo niekas neprašė pagalbos ištraukti sumedžiotas antis, o kitų asmenų, kurie vykusios medžioklės metu su šunimis padėtų ištraukti antis, nebuvo. Vadinasi, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A. O. teiginius, kad antis iš vandens traukė medžiotojai su šunimis, taip pat, kad kažkas vaikštinėjo prie jo ir R. M. automobilių ir galimai paliko antis. Šiuo aspektu dar kartą pastebėtina, kad R. M. proceso metu parodė, kad medžioklės metu pro automobilių stovėjimo vietą nepravažiavo joks kitas automobilis ir nematė, kad vaikščiotų kiti medžiotojai ar asmenys.

21. Neprieštaraujama apeliacinio skundo argumentams, kad byloje apklausti liudytojai, tarp jų ir medžioklės vadovė J. M., nurodė, jog apie medžioklės pabaigos laiką visi medžiotojai buvo informuoti prieš medžioklę vykusio instruktažo metu ir kažkaip kitaip niekas negalėjo būti informuojamas. Byloje esanti telefoninio skambučio ekrano nuotrauka (19.17 val.) savaime neįrodo, kad kaip teigia A. O., J. M. signalizavo trumpu skambučiu apie medžioklės pabaigą. Be to, vadovaujantis 2024 m. rugsėjo 28 d. pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimo planu ir elektronine žurnalo ataskaita, 19.17 val. pareigūnų automobilis jau stovėjo prie A. O., kur pareigūnai matė medžiotoją, dorojantį antį, o ne jį skambinantį telefonu. Nors A. O. teigia, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. 19.25 val. apie savo sumedžiotą didžiąją antį paskambino ir pranešė medžioklės vadovei, kad ji apie tai pažymėtų medžioklės lape, tačiau pareigūnai tuo metu buvę prie A. O. tokio pokalbio negirdėjo, be to, pokalbio trukmė yra tik 11 s. Kita vertus, teismo posėdžio metu apklausta J. M. patvirtino prisiminusi, kad 19.25 val. jai skambino A. O. ir pasakė, kad sumedžiojo antį, pokalbio metu nebuvo įvardinta, kokia tiksliai antis buvo sumedžiota. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad itin trumpo telefoninio skambučio faktas su J. M. niekaip nešalina A. O. administracinės atsakomybės.

22. Priešingai skundžiamo nutarimo argumentams, konstatuotina, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog eurazinė cyplė ir pilkoji antis buvo sumedžiotos neteisėtai, be to, visos sumedžiotos antys (įskaitant ir teisėtai sumedžiotą didžiąją antį) buvo pradėtos doroti jų dar neįrašius į medžioklės lapą. Šiuo aspektu nepagrįstais laikytini atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog šalia A. O. nebuvo rasti jokie įrankiai, be to, jo rankos nebuvo kruvinos ir pan. Kaip teisingai pastebėjo Institucija apeliaciniame skunde, A. O. 2024 m. lapkričio 27 d. paaiškinime teigia, kad įvykio vietoje rasta pilkosios anties galva atrodė ne nupjauta, o tarsi nuplėšta, tuo pačiu nurodydamas, kad dorodamas antis jis jokių įrankių nenaudoja, nes to ir nereikia. Įvertinus aplinkybę, kad byloje esantis A. O. medžiotojo bilietas jam yra išduotas 2013 m. spalio 4 d., darytina išvada, kad būdamas ilgametis medžiotojas, žinodamas Medžioklės taisyklių reikalavimus, gresiančią administracinę atsakomybę, A. O. suprato, kad iš trijų sumedžiotų ančių, dvi buvo sumedžiotos neteisėtai, be to, pradėtos doroti jų dar neįrašius į medžioklės lapą. Vadinasi, A. O. veikė tyčia ir jo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymiai. Institucija priimdama 2025 m. sausio 16 d. nutarimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius duomenis ir priėmė pagrįstą nutarimą.

23. Konstatavus, kad A. O. inkriminuoti administraciniai nusižengimai yra įrodyti ir Institucijos kvalifikuoti tinkamai, vertintinas administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimo (ne)pagrįstumo klausimas. Pagal bylos medžiagą, Institucija 2025 m. sausio 16 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, už A. O. inkriminuotus administracinius nusižengimus paskyrė administracinę nuobaudą – 1 300 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemones: 1) turto konfiskavimą – lygiavamzdžio šautuvo „Blaster F3“, Nr. (duomenys neskelbtini) bei šautuvo dėklo „Solognac“ konfiskavimą; 2) specialiosios teisės atėmimą (teisės medžioti) ketveriems metams. Pagal ANK 290 straipsnio 17 ir 18 dalis, už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti specialios teisės medžioti atėmimą ir atitinkamo medžioklėje naudoto turto konfiskavimą. Pažymėtina, kad A. O. paskirta administracinė nuobauda ir poveikio priemonės Institucijos buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų (past. – bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų, jų rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo), yra ne per griežtos, adekvačios (proporcingos) padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimu A. O. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės paliktinos nepakeistos.

24. 2025 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas A. O. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo prašymas priteisti A. O. naudai patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas į bylą yra pateikęs PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią A. O. priteistina piniginė suma patirtoms proceso išlaidoms atlyginti yra 1 761,76 Eur. Iš pateikto banko patvirtinimo (banko sąskaitos išrašo) matyti, kad A. O. advokatų profesinei bendrijai Norkus ir Partneriai Cobalt 2025 m. liepos 21 d. pervedė 1 761,76 Eur.

25. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (past. – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant BPK nuostatas. Atitinkamai BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, priešingai skundžiamam nutarimui, konstatavus, kad Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimu A. O. buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, jo atstovo advokato Mindaugo Bliuvo 2025 m. liepos 21 d. prašymas priteisti A. O. nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutarimą ir palikti galioti nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-121-2025 (ROIK 24256262544).

A. O. (A. O.) atstovo advokato Mindaugo Bliuvo prašymo priteisti A. O. nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.