- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-276-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14270-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- S. R.
- Nukentėjusysis
- V. I.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. 2014 m. lapkričio 5 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Buivydiškių – Ozo gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į kairę degant leidžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš reguliuojamą šviesoforo pėsčiųjų perėją Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ženklu „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui iš dešinės į kairę pusę ėjusios pėsčiosios, ją partrenkė ir sužalojo, sukeldamas kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais S. R. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
S. R. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužeistas žmogus, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje bei pasišalino iš jos pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo S. R. savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad protokole nurodytu laiku, važiuodamas tamsiu paros metu pagrindiniu keliu degant žaliam šviesoforo signalui suko į kairę. Priešpriešiais važiuojantys automobiliai jį šiek tiek apakino, todėl privažiavęs pėsčiųjų perėją nepastebėjo pėsčiųjų, užkabino vieną pėsčiąją ir iš karto sustojo šalikelėje, 5 metrų atstumu nuo stotelės. Moteris ėmė šaukti, kad iškvies policiją, jis neprieštaravo bei pats norėjo iš karto kvieti policiją. Po to nukentėjusioji greitai pakeitė nuomonę ir pareikalavo nuvežti ją į ligoninę, sakė, kad sveikata yra brangesnė. Vėliau vėl norėjo kviesti policiją, jis tam neprieštaravo, bet nukentėjusioji ir vėl persigalvojo. S. R. nuvežė moterį į Lazdynų ligoninę, ji pasakė, kad jai turės būti atlygintos gydymo išlaidos bei moralinė žala, užsirašė jo telefono numerį, vardą, pavardę, nufotografavo automobilį bei jie išsiskyrė. Nukentėjusioji pati be jo pagalbos nuėjo į ligoninę. S. R. davė jai 100 Lt, nes moteris teigė neturinti pinigų grįžti namo. Po valandos jam paskambino iš policijos, jis nuvažiavo į policijos komisariatą ir davė parodymus. S. R. nežinoma, ar tuo metu nukentėjusiajai reikėjo skubios medicininės pagalbos. Jis buvo labai pasimetęs, šoko būsenoje, todėl iš žmogiškumo nusprendė nuvežti moterį į ligoninę ir tuo metu nežinojo, kad to daryti negalima, kad reikia pasilikti eismo įvykio vietoje. Apie situacijos rimtumą, kad nepranešė policijai, suprato tik tada, kai jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jis turi atvykti į policijos komisariatą, nes pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje jis suvokė, kad yra sužalotas žmogus, bet kad bus tokios pasekmės dėl pasišalinimo, negalvojo. Su nukentėjusiąja kartu ėjo duktė, kuri iš karto norėjo kviesti policiją, bet nukentėjusioji pasakė, kad jai policija nereikalinga, liepė greičiau vežti ją į ligoninę. S. R. nurodė, kad eismo įvykio jis nesistengė nuslėpti, pats nurodė nukentėjusiajai savo vardą, pavardę, telefono numerį bei automobilio duomenis. Žala nukentėjusiajai kol kas neatlyginta, nes ji nesusisiekė su S. R. ir nenurodė prašomos atlyginti žalos dydžio, nors jie tarėsi, kad po vizito pas gydytoją moteris jam paskambins ir jie susitars dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad dirba statybos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, medicininio išsilavinimo neturi. Kaltę dėl eismo įvykio ir sužalojimo pripažįsta ir dėl to gailisi. Iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš blogų paskatų, o norėdamas padėti sužalotai nukentėjusiajai. Slapstytis neketino, kadangi buvo blaivus bei pats norėjo kviesti policiją.
Nukentėjusioji V. I. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji su dukterimi, degant žaliam šviesoforo signalui, ėjo namo per pėsčiųjų perėją. Tuo metu gatvėje buvo daug automobilių. Kadangi norintys sukti automobiliai ramiai stovėjo ir laukė, kol praeis pėstieji, jos ramiai su dukterimi ėjo pėsčiųjų perėja. Duktė ėjo vienu žingsniu priekyje jos. Staiga viduryje kelio ji pajuto smūgį iš nugaros į dešinės kojos vidinę pusę. Smūgis buvo netikėtas ir pakankamai stiprus, nes numovė jai aulinį batą, kuris nuskrido į kitą gatvės pusę. Užkabinęs ją automobilis BMW sustojo stotelėje. Priėjęs vairuotojas pasakė, kad jos nematė. Jos dukra ir automobilio BMW vairuotojas iš karto siūlė kviesti policiją, bet ji jusdama skausmą kojoje ir pamaniusi, kad policijos reikės laukti pakankamai ilgai, paprašė vairuotojo, kad šis nuvežtų ją į Lazdynų greitosios medicinos pagalbos ligoninę apžiūrai. Vairuotojas sutiko, nuvežė ją su dukterimi į ligoninę, davė 100 Lt, kad jos taksi galėtų grįžti namo, ir išvažiavo. Jos su dukterimi nufotografavo BMW automobilį, vairuotojas tam neprieštaravo. Taip pat vairuotojas padiktavo savo telefono numerį bei pasakė vardą, savo tapatybės neslėpė. Nukentėjusioji nurodė, kad vairuotojas elgėsi gražiai, buvo nekalbus ir šoko būsenoje, ji ant jo nepyksta. Iš įvykio vietos buvo išvažiuota jos iniciatyva, nors S. R. siūlė kviesti policiją. Tuo metu jai nebuvo žinoma apie tai, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukti negalima. Vėliau, policijos pareigūno siūlymu, ji kreipėsi į draudimo kompaniją, kurioje buvo draustas S. R. automobilis, pateikė medicininius dokumentus ir jai buvo išmokėta draudimo kompensacija. Finansinių pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ji neturi. Iš įvykio vietos vairuotojas nebandė pasišalinti, dėl nuostolių atlyginimo su juo nesitarė.
Motyvuojamoji dalis
S. R. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t.y.:
- nukentėjusiosios V. I. 2014-11-25 paaiškinimais, duotais Kelių policijos valdyboje, kur ji nurodė analogiškas eismo įvykio aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje (b.l. 11-12);
- 2014-11-07 specialisto išvada Nr. T-A 9790/14(01), iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu V. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 10);
- 2014-11-13 specialistės J. M.-Čobot paaiškinimais, iš kurių matyti, kad pagal pateiktus medicininių dokumentų duomenis, V. I. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariame eismo įvykio metu ir pagal šiuo metu turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 9);
- policijos pareigūno V. S. 2014-11-05 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2014-11-05, apie 19.30 val. iš RVU ligoninės priėmimo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad 2014-11-05, apie 18.38 val. į juos kreipėsi V. I., kuri teigė, jog 2014-11-05, apie 18 val., ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo asmuo vardu S. bei nurodytas jo mobilaus telefono numeris. S. nuvežė ją į RVU ligoninės priėmimo skyrių ir paliko. V. I., nustačius dešinės kojos sumušimą, išleista gydytis ambulatoriškai. Tą pačią dieną, apie 19.40 val. paskambinus nurodytu telefono numeriu, vairuotojas buvo iškviestas į policiją. Jis atvyko apie 20.15 val., buvo nustatyta vairuotojo asmenybė ir jo atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnyje, požymių (b.l. 5);
- eismo įvykio vietos schemomis, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta (b.l. 6, 7, 18, 26-28);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, jog S. R. 2014-11-05, 20.17 val. buvo blaivus (b.l. 15). Patikros sertifikatu, patvirtinančiu, jog alkotesteris patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2015-01-23 (b.l. 14);
- 2014-11-05 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilis BMW 230 d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, su žieminėmis padangomis, išorinių sugadinimų neužfiksuota (b.l. 16-17);
- techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 024-0014392, patvirtinančia, jog automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2016-05-14 (b.l. 20);
- automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo polisu, iš kurio matyti, jog pažeidimo padarymo dieną automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 21).
Pats S. R. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu prisipažino, kad važiuodamas tamsiu paros metu pagrindiniu keliu degant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę, nepastebėjo pėsčiųjų perėjoje žmonių bei užkabino vieną pėsčiąją. Gailėjosi padaręs teisės pažeidimą. Nukentėjusioji V. I. teismo posėdyje patvirtino S. R. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, pretenzijų jam neturėjo. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi S. R., pažeisdamas KET reikalavimus, nesustojo prieš reguliuojamą šviesoforo pėsčiųjų perėją, nepraleido pėsčiųjų perėja degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui iš dešinės į kairę pusę ėjusios pėsčiosios, ją partrenkė ir sužalojo, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pažeidėjas baustinas.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, neneigė teigdamas, jog iš karto siūlė nukentėjusiajai kvieti policiją, tačiau pastaroji reikalavo ją vežti į ligoninę. Nuvežęs nukentėjusiąją į ligoninę, S. R. davė jai 100 Lt, kad ši galėtų namo grįžti taksi, paliko jai savo telefono numerį, pasakė vardą bei neprieštaravo, kad nukentėjusiosios duktė nufotografuotų jo automobilį. Tą pačią dieną paskambinus policijos pareigūnui į jo paties nukentėjusiajai nurodytą mobilųjį telefoną, S. R. iš karto nuvyko į Kelių policijos valdybą bei smulkiai paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nurodė, kad po eismo įvykio jis buvo labai pasimetęs, šoko būsenoje, todėl iš žmogiškumo nusprendė nuvežti moterį į ligoninę, tuo metu nežinodamas, kad yra būtina pasilikti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją. Visos situacijos rimtumą jis suprato tik tuomet, kai jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad jis turi atvykti į policijos komisariatą, nes pasišalino iš įvykio vietos. Šias S. R. nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusioji V. I., kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog į ligoninę buvo važiuota jos iniciatyva. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pats siūlė kviesti policiją, neprieštaravo, kad jo automobilis būtų nufotografuotas, pats davė savo telefono numerį bei pasakė vardą. Nukentėjusioji taipogi patvirtino, kad S. R. po eismo įvykio buvo pasimetęs ir nekalbus.
KET 219.4 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.
Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina faktą, kad S. R., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalota nukentėjusioji, nepasilikęs eismo įvykio vietoje, o nuvežęs nukentėjusiąją į ligoninę, neabejotinai pažeidė KET 219.4 punkto reikalavimus, nes turėjo realią galimybę telefonu iškviesti greitąją medicinos pagalbą bei pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens stresinę būseną po sukelto eismo įvykio, nukentėjusiosios reikalavimą vežti ją į ligoninę, o ne kviesti policiją, taip pat tai, kad eismo įvykio metu S. R. buvo blaivus, jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei tai, kad jis paliko nukentėjusiajai savo kontaktus bei neprieštaravo, kad jo automobilis būtų nufotografuotas, galima daryti išvadą, jog išvažiuodamas su nukentėjusiąja iš eismo įvykio vietos į ligoninę, S. R. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, visiškai nesiekdamas apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Tokie jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes jis nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, manydamas, jog nukentėjusiosios reikalavimas vežti ją į ligoninę šioje situacijoje yra prioritetinis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. R. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – S. R. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (KET) pažeidimą, už kurį, pažymos apie baustumą duomenimis, jam jau buvo skirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. R. (baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, turi dvi galiojančias nuobaudas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, S. R. skirtina ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė, nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas
nutaria:
S. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kuriuos skirti 150 € (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
S. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.