Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. P. 2020 m. lapkričio 13 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušė L. G., kuriai sudavė šepečio kotu ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas – į nugarą, pilvą, galvą, rankas ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. G. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, pereinant į dešinės akies apatinį voką, kairės plaštakos srityje, pilvo srityje, nugaroje, dešinės mentės srityje, odos nubrozdinimo pilvo srityje ir dešinės akies junginėje.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. pareiškė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir paaiškino, kad L. G.ė yra jo kaimynė. Jie gyvena tame pačiame kaime, tai yra (duomenys neskelbtini). Jis kartu su L. G. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Alkoholį jie vartoja arba pas jį namuose, arba L. G. namuose. Alkoholį jie vartoja tik dviese. Jis gerai sutaria su L. G., tarp jų nebūna jokių konfliktų. Jis nežino, kas 2020 m. lapkričio 13 d. įvyko tarp jo ir L. G., kadangi jie tą dieną vartojo daug alkoholio – gėrė alų, kurio išgėrė apie 7 butelius po 1,5 litro talpos. Alus buvo 6 procentų stiprumo. Tos dienos įvykių jis tikrai neprisimena ir nežino, kas tarp jų įvyko L. G. namuose. Tačiau jis galėjo suduoti L. G. šepečio kotu, to tikrai neneigia. Po šio įvykio jis kalbėjo su L. G., kuri taip pat neprisimena, kas tarp jų įvyko. L. G. jam pasakė, kad jis sulaužė jos šepečius, kadangi su jais ją mušė, tačiau šito jis neprisimena. Už sulaužytus šepečius jis jau atlygino L. G. padarytą žalą. Taip pat L. G. jam pasakė, kad jis sudaužė ir jos telefoną, todėl ir šią žalą jis jau atlygino. Jis neprisimena jokių šio įvykio aplinkybių, todėl negali nieko papasakoti, tačiau galėjo būti, kad jis smurtavo prieš L. G., tačiau dėl išgerto didelio alkoholio kiekio jis jau nieko neprisimena (bylos lapai (toliau – b. l.) 65 – 67).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. P. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. lapkričio 13 d. apie 4.00 val., jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pas ją į svečius atėjo jos kaimynas V. P., su kuriuo ji vartojo alkoholinius gėrimus. V. P. gyvena jos kaiminystėje, todėl jis beveik kasdien ateina pas ją į svečius. Jiems išgėrus alkoholio, apie 7 val. 30 min. jie atsigulė į atskiras lovas. Jiems begulint, V. P. iš niekur nieko pasiėmė iš virtuvės prie krosnies stovėjusį šepetį mediniu kotu, kuriuo, priėjęs prie jos, trenkė jai apie dešimt smūgių į kairę ranką, galvos bei veido sritį. Po šių smūgių lūžo to šepečio kotas. Tuomet V. P. pasiėmė kitą šepetį plastikiniu kotu, kuriuo trenkė jai dar kelis kartus. Kiek tiksliai kartų jai sudavė, ji pasakyti negali, tačiau po šių smūgių lūžo ir to šepečio kotas. Ji negali pasakyti, kodėl V. P. taip pasielgė. Kadangi šio įvykio metu ji buvo neblaivi, tai ir neprisimena visų įvykio aplinkybių;

Papildomų apklausų metu nukentėjusioji L. G. parodė, jog 2020 m. lapkričio 13 d. dienos metu ji kartu su savo kaimynu V. P. jos namuose gėrė alkoholinį 6 procentų stiprumo alų. Kiek prisimena, ji išgėrė 4 litrus to alaus. Ji tiksliai nežino, kas įvyko toliau, kadangi to nepamena, tačiau mano, jog V. P. išėjo į namus, o ji nuėjo miegoti. Nakties metu ją pažadino beldimas į duris, kurias atidariusi, jis pamatė, kad vėl atėjo jos kaimynas V. P.. Tuomet jie kartu sėdėjo virtuvėje, vėl gėrė alų bei kalbėjosi. Išgėrę alaus, jie abu nuėjo miegoti į atskiras lovas. Ji nepamena, ką jie kalbėjosi prieš eidami miegoti, nepamena ir to, kad jie būtų baręsi. Miegodama ji pajuto, jog yra mušama. Atmerkusi akis, pamatė prieš save V. P.. Kambaryje buvo sviesu, degė šviesa. V. P. mušė ją šepečio kotu. Ji neklausė V. P., kas vyksta, dėl ko jis ją muša, kadangi pati buvo neblaivi ir sutrikusi. Ji visą laiką gulėjo ant lovos ir V. P. mušė ją gulinčią. Kai V. P., ją mušdamas, sulaužė dviejų šepečių kotus, jis apsisuko ir išėjo į namus ir dar pasiėmė jos tris litrus alaus. Tuomet ji išsikvietė policijos pareigūnus ir nurodė visas šio įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą, tačiau ji nepamena to tikrinimo rezultatų. Kitą dieną telefonu paskambino V. P., kuris paklausė, ar gali ateiti pasikalbėti. Ji sutiko, kad šis ateitų ir kai jis atėjo, tai jo paklausė, dėl ko jis pradėjo ją miegančią mušti. V. P. jai pasakė, jog po išgertuvių, nakties metu ir būdama neblaivi, ji vijo jį į savo namus, todėl jis supyko ir, būdamas neblaivus, pradėjo ją, gulinčią mušti. Šio pokalbio metu V. P. jos atsiprašė ir prašė jam atleisti. Tačiau ji turi pretenzijų V. P., kadangi šis ją sumušė ir ji jautė didelį fizinį skausmą kuomet buvo mušama. Prašė įvertinti V. P. veiksmus jos atžvilgiu ir atitinkamai jį už tai nubausti. Vieną iš sulaužytų šepečių ji vertina 20 Eur, kadangi jis buvo pirktas parduotuvėje, tačiau ji jau neturi jo įsigijimo dokumentų (b. l. 1 – 8, 32 – 34, 37 – 40).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, L. G. pareiškė, jog 2020 m. lapkričio 13 d. apie 8.00 val., jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo jos kaimynas V. P.. Tarp jų kilus konfliktui, V. P. sudavė jai apie dešimt smūgių į kairę ranką ir galvos sritį. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios L. G. apklausa. 2020 m. lapkričio 13 d. 8 val. 41 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0094, L. G. buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Roko Ališausko tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 13 d. jis dirbo policijos ekipaže A1708 kartu su vyriausiuoju patruliu Aivaru Mickevičiumi. Apie 8 val. 18 min. jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 5 minutes pranešėją grindų šepečiu sumušė jos kaimynas, kuris jau pasišalino į savo namus. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja L. G., kuri paaiškino, kad apie 4.00 val., jai būnant savo namuose, pas ją į svečius atėjo jos kaimynas V. P., su kuriuo ji kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems išgėrus alkoholio, apie 7 val. 30 min. jie atsigulė į atskiras lovas. Jai gulint ant lovos, V. P. iš niekur nieko pasiėmė iš virtuvės prie krosnies stovėjusį šepetį mediniu kotu, kuriuo, priėjęs prie jos, trenkė jai apie 10 smūgių į kairę ranką bei veido sritį. Po šių smūgių to šepečio kotas lūžo. Tuomet V. P. pasiėmė kitą šepetį plastikiniu kotu, kuriuo trenkė jai kelis kartus, tačiau po kelių smūgių lūžo ir kito šepečio kotas. L. G. negalėjo pasakyti, dėl ko V. P. taip pasielgė, nes pati buvo neblaivi ir neprisiminė visų aplinkybių. Įvykio vietoje – miegamajame kambaryje buvo matyti sulaužyti du šepečiai, kurie mėtėsi ant grindų. L. G. sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo ir nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0094, L. G. buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Tuomet jie (policijos pareigūnai) nuvyko pas V. P., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų jiems niekas neatidarė ir namuose nieko nebuvo matyti. Šis įvykis buvo nufilmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1ECF12E0 ir Nr. B0F1EC60B5C6 (b. l. 11 – 12).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. lapkričio 13 d. nuo 9.00 val. iki 10 val. 20 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog šio namo svetainėje, dešinėje kambario pusėje stovi krosnis, prie kurios ant grindų guli pusė medinio šepečio koto. Šio namo miegamojo kambario dešinėje pusėje stovi viengulė sofa, ant kurios užtiestas baltos spalvos užtiesalas. Ant šios sofos guli sulankstytas aliumininio šepečio kotas, priešais tą sofą dar stovi išskleidžiamas fotelis, po kuriuo guli medinio šepečio koto dalis. Apžiūros metu buvo paimta į dvi dalis sulūžęs medinis šepečio kotas bei sulenktas aliumininis šepečio kotas. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 13 – 22).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Indrės Buzaitienės tarnybinio pranešimo ir kvito B, serija AVPK Nr. 004602 matyti, jog 2020 m. gruodžio 3 d. į dvi dalis sulūžęs medinis šepečio kotas bei sulenktas aliumininis šepečio kotas buvo perduoti tolimesniam saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (b. l. 23 – 24, 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1006/2020 (06) nurodyta, jog L. G. poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, pereinant į dešinės akies apatinį voką, kairės plaštakos srityje, pilvo srityje, nugaroje, dešinės mentės srityje, odos nubrozdinimas pilvo srityje, kraujosruva dešinės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daiktu poveikiu galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 53).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. P., mušdamas nukentėjusiąją L. G., sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis V. P., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. P. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 84 – 85).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis V. P. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. P. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus, o šiuo metu nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo atlikęs visas anksčiau jam paskirtas bausmes ir jo teistumas jau buvo išnykęs (b. l. 73 – 75; BK 97 straipsnis). V. P. yra baustas administracine tvarka ir turi neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (b. l. 76 – 78). Kaltinamasis yra nevedęs ir neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 72). Virgilijus Paršeliūnas yra nedirbantis, tačiau jis registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 71, 81). Bylos duomenimis, V. P. nėra įrašytas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose (b. l. 79). Byloje daugiau nėra kitų neigiamai V. P. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 65 – 67). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1 – 8, 32 – 34, 37 – 40, 65 – 67).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. P. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo V. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. P. jau trečią kartą yra teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir, nors arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, tačiau teismas visgi sprendžia, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas šiam kaltinamajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68 – 70). Ši kardomoji priemonė V. P. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – į dvi dalis sulūžęs medinis šepečio kotas bei sulenktas aliumininis šepečio kotas, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje – sunaikinami; vienas kompaktinis diskas su filmuota vaizdo medžiaga, kuris saugomas atskirame voke prie bylos – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 punktas; b. l. 23 – 24, 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę V. P. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo V. P. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam V. P. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – į dvi dalis sulūžusį medinį šepečio kotą bei sulenktą aliumininį šepečio kotą, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. gruodžio 3 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 004602 – sunaikinti; vieną kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, saugomą atskirame voke prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti nuteistajam V. P. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, galės paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam V. P..