- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-109-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-01248-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- E. E.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-10-10 E. E. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-09-16 8.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko kliudė stovintį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5, 6, 9, 28, 119, 234 punktų reikalavimus. Tokiu būdu padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-19 nutarimu E. E. dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt (28,00 EUR) baudą, dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 3000 Lt (868,00 EUR) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. E. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (868,00 EUR) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta E. E. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Nurodo, kad teismas, darydamas išvadas, neįvertino visų bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų, todėl padarė klaidingą išvadą. Pažymi, jog policijos pareigūnai užfiksavo visus ant jos automobilio kairės pusės esančius įbrėžimus, t. y. buvusius ir anksčiau. Tai buvo minėta jau eismo įvykio dieną policijos pareigūnams apžiūrint automobilį, tačiau teismas neįvertino šių aplinkybių ir visus ant automobilio esančius įbrėžimus priskyrė šiam eismo įvykiui. Apeliantė pažymi, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilis purvinas, ant jo matosi purvo žymės ir neįmanoma suprasti, kur purvo žymės, o kur įbrėžimai. Teismui buvo pateiktos nuplauto automobilio nuotraukos, iš kurių matyti, jog ant jo yra tik nedidelis įbrėžimas prie rato, tačiau teismas šių nuotraukų nevertino. Taip pat apeliantė akcentuoja, kad ant nukentėjusiojo automobilio liko dar mažesnė, menkavertė žymė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis automobilio neremontavo, automobilis yra tik nuvalytas, nurodė, jog ant automobilio neliko jokių įlenkimų. Tokiu pareiškimu pats nukentėjusysis patvirtino ir neneigė, jog įbrėžimas menkavertis. Apeliantė kategoriškai teigia, kad automobilių kontakto nejuto, o jeigu jis ir buvo, tai pagal automobilių sužalojimus labai nežymus. Be to, nukentėjusysis neteisingai teismo posėdžio metu nurodė, kad kieme daugiau tokios spalvos automobilių kaip jos nėra, nes fotonuotraukos patvirtina, kad kieme yra daugiau panašių į jos automobilį automobilių. Tokie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jis linkęs sakyti netiesą. Apeliantės nuomone, ir nukentėjusiojo sutuoktinės parodymai kelia abejonių. Nors nukentėjusiojo sutuoktinė nurodė, kad ji, apeliantė, prie darželio apžiūrėjo automobilį, o po to iškėlė vaiką, tačiau jau teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ji ne tik apžiūrėjo automobilį, bet net kažką patrynė ir nuvedusi vaiką vėl apžiūrėjo automobilį. Tokie paaiškinimai nebuvo duoti policijos pareigūnams, todėl, apeliantės nuomone, jie yra abejotini. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusiojo sutuoktinė teigė mačiusi situaciją prie darželio pro savo buto langą, tačiau atstumas nuo namo iki darželio yra apie 150 m, vaizdą užstoja medžiai, todėl nerealu, kad nukentėjusiojo sutuoktinė galėjo matyti tokias detales kaip vaikščiojimą aplink automobilį, automobilio trynimą. Be to, keista, kad žmogus, nežinodamas apie eismo įvykį, taip nuodugniai stebėjo ją. Apeliantė taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo sutuoktinė teigė, kad matė apgadintą automobilį prie jos darbovietės, tačiau, apeliantės manymu, jeigu ji būtų sukėlusi eismo įvykį, būtų buvę nelogiška pasistatyti automobilį matomoje vietoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad nėra pagrindo kategoriškai ir vienareikšmiškai tvirtinti, kad ji iš eismo įvykio pasišalino tyčia.
Be to, apeliantės nuomone, jai paskirtos baudos dydis ir specialiosios teisės atėmimo terminas yra akivaizdžiai neproporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Jos padarytas teisės pažeidimas nėra šiurkštus, jokių sunkių padarinių nesukėlė, eismo įvykio metu tik labai nežymiai apgadintas turtas, ji nėra bausta už administracinius teisės pažeidimus. Taip pat nurodo, kad yra vieniša mama, augina mažametį sūnų, jį išlaiko, sūnus yra ligotas, jį reikia vežti į sanatorinio gydymo įstaigą Palangoje, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai ir jos sūnui gyvybiškai reikalinga. Todėl apeliantė prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog E. E. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino neįforminusi įvykio pagal KET. Teismas padarė išvadą, jog E. E. kaltė padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus įrodyta ir už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė nuobaudas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. E. neigia supratusi, kad sukėlė eismo įvykį ir jo tyčia pasišalino.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. E. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių teigė, kad ji nejuto kliudžiusi kitą kieme stovėjusį automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie apeliantės teiginiai yra paneigti bylos duomenimis, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, eismo įvykio vietos schema, automobilių fotonuotraukomis, rašytiniais nukentėjusiojo, S. M. paaiškinimais, pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos E. E. paaiškinimais.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, skunde keliama versija, ar apeliantė apskritai galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį, teigiama, kad jei kontaktas ir buvo, tai jis buvo labai nežymus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančios fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, išmatuoti automobilių kontakto aukščiai, bei transporto priemonių techninės apžiūros aktai paneigia tokią apeliantės versiją. Iš paminėtų duomenų akivaizdžiai matyti, jog būtent apeliantės automobilis kontaktavo su nukentėjusiojo O. M. automobiliu FORD GALAXY, t. y. ant nukentėjusiojo automobilio padaryti įbrėžimai pagal atliktus matavimus visiškai atitinka apgadinimus ant apeliantės automobilio. Tai, kad apeliantė nurodo, jog namo kieme stovi kitų į jos automobilį panašių automobilių, nepaneigia anksčiau paminėtų rašytinių įrodymų. Taip pat paminėti duomenys paneigia apeliantės argumentus, kad nebuvo įvertinta, jog ant jos automobilio įbrėžimai buvo iš anksčiau, nes jei ant apeliantės automobilio ir buvo ankstesnių įbrėžimų, tai mažai tikėtina, jog jie buvo būtent toje vietoje, kur užfiksuotas aukščius atitinkantis sąlytis su nukentėjusiojo automobiliu.
Dėl apeliantės teiginių, kad mašinų apgadinimai buvo nežymūs, todėl ji nesuprato kliudžiusi kitą automobilį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nenuoseklūs paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių kelia abejonių. Remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, duotais įvykio dieną, t. y. 2014-09-16, nustatyta, jog E. E. nurodė, kad jai 2014-09-16, apie 8.00 val., išvažinėjant iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kitų automobilių šalia nebuvo, todėl ji laisvai galėjo atbuline eiga išsisukti, o ant automobilio esantys įbrėžimai yra iš seniau. 2014-10-10 savo rašytiniame paaiškinime E. E. jau nurodė, kad važiuodama atbuline eiga ji matė, kad kieme yra gale pastatyti automobiliai, todėl ji važiavo labai atsargiai, nes kiemas yra duobėtas, o kadangi automobilyje garsiai grojo radijas, ji nepajuto jokio susidūrimo ir nuvažiavo į darželį. Atsižvelgiant į tokius nenuoseklius apeliantės paaiškinimus, pagrįstai galima darytina išvadą, kad apeliantė siekė išvengti administracinės atsakomybės. Be to, nėra paneigti liudytojos O. M. paaiškinimai, kuri parodė, jog matė, kaip apeliantė, išvažiavusi iš namo kiemo ir nuvažiavusi iki šalia esančio vaikų darželio, išlipusi iš savo automobilio, atidžiai apžiūrėjo būtent tą automobilio vietą, kuri kontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu. Taigi atsižvelgiant į tokius liudytojos paaiškinimus, pačios apeliantės nenuoseklius paaiškinimus, į automobilių apgadinimų pobūdį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog E. E. turėjo suvokti sukėlusi eismo įvykį, taigi turėjo ir pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Tuo tarpu apeliantės pasvarstymai, ar O. M. galėjo matyti darželio kiemą, ar ji, apeliantė, būtų palikusi savo automobilį atvirai, jeigu būtų supratusi sukėlusi eismo įvykį, yra niekuo neparemti ir nepaneigia byloje surinktų E. E. kaltės įrodymų.
Kaip matyti iš E. E. apeliacinio skundo, apeliantė, jeigu būtų pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, prašo sumažinti paskirtą baudą ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011,2AT-7-4-2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šiuo atveju nors ir buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau iš esmės jis buvo mažareikšmis, nesukėlęs jokių sunkių pasekmių, žalos atlyginimo klausimo nukentėjusysis nekėlė, administracinėn atsakomybėn patraukta E. E. eismo įvykio metu buvo blaivi, nuoširdžiai gailisi dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, jog ji yra vieniša mama, turi viena rūpintis 3 metų mažamečiu sūnumi, kuris yra ligotas ir jam reikalinga pastovi gydytojų konsultacija, gydymas, jį reikia vežti sanatoriniam gydymui. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus E. E. švelnesnę negu sankcijoje numatyta nuobauda – 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir tai sulaikys ją ateityje daryti naujus pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad ir paties nukentėjusiojo automobilio pastatymo būdas namo kieme nebuvo itin saugus ir taip pat iš dalies prisidėjo prie eismo įvykio kilimo.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo E. E. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, šios nutarimo dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau anksčiau paminėtais motyvais keistina nutarimo dalis dėl E. E. paskirtos nuobaudos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą.
Nutarimo dalis, kuriomis E. E. dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 3000,00 Lt (868,00 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams bei vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi E. E. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000,00 Lt (868,00 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pakeisti ir E. E. dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (868,00 EUR) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi E. E. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (868,00 EUR) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Nutartis neskundžiama.