Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-880/2012 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe ir jo padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo, atsakovas pareiškė patikslintą priešieškinį (2t., b.l. 15, 68), kuriuo prašo registruotą ieškovės vardu kaip jos asmeninė nuosavybė nekilnojamąjį turtą (pastatą- sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą- 566 Lt; kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą 114000 Lt; pastatus - dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą- 14854 Lt, parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 108586 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą-4710 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 5531 Lt; pastatus - parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą-68856 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą- 3200 Lt; garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą- 1640 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 5731 Lt, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 747 Lt, kiemo statinius (tualetą, šulinį, tvorą, vartus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą- 4283 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis ir atsakovui priteisti: ½ pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 283 Lt; 2) ½ kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3) ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 57000 Lt; 4) ½ dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 7427 Lt; 5) ½ parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 54293 Lt; 6) ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 2355 Lt, 7) ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 8(duomenys neskelbtini), vertė - 2765,5 Lt; 8) ½ parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 34428 Lt; 9) ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 1600 Lt; 10) ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 820 Lt; 11) ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 2865,5 Lt; 12) ½ malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 373,5 Lt; 13) ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė-2141,5 Lt; 3)

Išnagrinėjus bylos dalį dėl turto padalijimo iš naujo, Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį (3t., b.l.74) tenkino visiškai - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė - kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 13543 Lt; - 100 vnt. paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „AUTOLEK“ akcijų, vertė 10000 Lt; - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 0 Lt; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė - 1997 m. gamybos priekabą ((duomenys neskelbtini), spalva pilka), vertė - 2500 Lt ir S. A. personalinę įmonę, juridinio asmens kodas 278275590.

Teismas atsakovo patikslintą priešieškinį (2t., b.l. 68) tenkino iš dalies - pripažino negaliojančia 2000 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. VA1-741, pagal kurią S. A. padovanojo savo sutuoktinei V. A. du garažus ir parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė pagal registrų pažymą dovanojimo metu buvo 99347 Lt ir minėtus pastatus (dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 14854 Lt, parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 108586 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 4710 Lt) pripažino bendrąja jungtine nuosavybe bei padalino tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. po ½ pastatų.

Pasisakydamas dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teismas nustatė, kad pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) 1999 metais pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko S. A., kuri 2000 m. sausio 19 d. juos perleido atsakovui dovanojimo sutartimi Nr. VA1-102, o 2000 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. VA1-741 atsakovas minėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo ieškovei. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti bendrosios nuosavybės teise, todėl dalintini tarp nutraukiančių santuoką sutuoktinių šioje byloje, o 2000 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia. Nustatė, kad nuo 1999 metų atsakovas labai dažnai išgėrinėjo, turtą valdyti buvo sunku, todėl tikėtina, kad ieškovė atsakovą įkalbėjo turtą padovanoti, kad jį būtų galima lengviau valdyti. Atsakovas patvirtino, jog jis nesiekė turto perleisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn ir manė, jog turtas išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, nes svarbu kieno vardu užregistruotas registre. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad šis sandoris neatitiko tikrosios atsakovo valios. Todėl pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pirktus santuokos metu už bendras lėšas, padalino lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė CPK 12 str. ir 197 str. 2 d., t.y. neatsižvelgė į byloje pateiktus prima facie t.y. didesnę galią turinčius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Prie oficialių rašytinių įrodymų priskiriami ir notarų patvirtinti dokumentai, ir viešojo registro duomenys, kurie negalėjo būti paneigti liudytojų parodymais. Taigi atsakovas, siekdamas, kad tie statiniai būtų pripažinti jungtine nuosavybe, ne tik privalėjo pateikti savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, bet ir paneigti šias prezumpcijas būtent leistinais įrodymais, liudijančius, kad buvo susitarimas statinius įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad atsakovas turtu, lėšomis, darbu, neturtiniu įnašu prisidėjo įsigyjant ginčo turtą, ar kad šiuo turtu naudojosi kaip savo, rūpinosi juo ir jį išlaikė (LAT 2008-08-25 nutartis c.b. 3K-3-304/2008). Tačiau tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė;

priimdamas ginčijamą sprendimą pripažinti minėtą dovanojimo sutartį negaliojančia, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 4 p., nes nesuformulavo jokių teisinių savo išvadų motyvų. CPK 329 str. 2 d. 4 p. nurodo, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra motyvų (sutrumpintų motyvų) nebuvimas;

byloje nėra jokių duomenų, kad yra bent vienas iš LR CK 1 knygos IV dalyje nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų;

pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 265 str. 2 d., nes peržengę priešieškinyje suformuotus atsakovo reikalavimus, nes priešieškiniu atsakovas iš viso neginčijo 2000-04-04 d. dovanojimo sutarties ir neprašė pripažinti šios sutarties negaliojančia, taip pat atsakovas neginčijo ir kitų su minėto turto įsigijimu susijusių sandorių, atsakovas prašo priteisti ½ turto CK 3.90 str., 3.116-3.127 str. pagrindu;

teismas nepagrįstai, pažeisdamas materialinės teisės normas, ex officio pripažino 2000-04-04 d. dovanojimo sutartį Nr. VAI-741 negaliojančia, tačiau teismas sandorį pripažinti negaliojančiu ex officio (savo iniciatyva) turi teisę tik įstatymų numatytais atvejais;

CK 1.80 ir 1.81 str. nustato, kad niekiniai sandoriai yra tie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o CK 1.78 str. 5 d. nustato, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kiti sandoriai gali būti nuginčijami įstatymų nustatytais pagrindais pagal vienos iš šalių ieškinį, bet ne teismo iniciatyva. Sandoriai gali būti nuginčijami LR CK 1.82 - 1.90 str. nustatytais pagrindais. Teismas, priimdamas sprendimą panaikinti minėtą dovanojimo sutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tai yra ne niekinis, o nuginčijamas sandoris, todėl ginčijama sprendimo dalis prieštarauja imperatyvioms CK I knygos IV skyriaus nuostatoms, yra neteisėta ir keistina.

Apeliantė 2000 metais įkalbėjo atsakovo motiną perrašyti ginčo Statinius atsakovo vardu, neva to reikia verslo plėtojimui, todėl atsakovo motina 2000-01-19 dovanojimo sutartimi šiuos pastatus perleido atsakovui nuosavybės teise. Apeliantė 2000-04-04 pasakė, kad reikia važiuoti pas notarę pasirašyti dokumentų, reikalingų verslo plėtrai. Atvažiavus pas notarę buvo pateikta daug dokumentų, kuriuos reikėjo pasirašyti. Nieko neįtarę, pasitikėjo sutuoktine ir nesigilino į pasirašomų dokumentų turinį. Atsakovas teigia, kad jo parašas ant dovanojimo sutarties buvo gautas apgaulės būdu, jam nežinant ir nesuprantant tikrųjų šios sutarties pasirašymo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl sprendimo esmės

Minėta, kad apeliaciniu skundu ieškovė ginčija sprendimo dalį, kuria teismas priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia 2000 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią S. A. padovanojo savo sutuoktinei V. A. du garažus ir parduotuvę, esančius Antakalnio g. 4A, Ukmergės m., pripažino minėtus pastatus bendrąja jungtine nuosavybe ir padalino turtą 128 150 Lt vertės sutuoktiniams lygiomis dalimis. priteisė V. A. ir S. A. po ½ pastato - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 14854 Lt, po ½ parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 108586 Lt, po ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 4710 Lt, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teisme ginčas tarp šalių vyksta tik dėl nurodyto turto teisinio režimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl sprendimo dalies, kuria priešieškinys patenkintas iš dalies.

Apeliantė teigia, kad ginčo pastatai - garažas dirbtuvės ir parduotuvę, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso apeliantei asmeninės nuosavybės teise pagal 2000 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartį, kurią atsakovas šį turtą jai padovanojo. Apeliacinės instancijos teismas bylos medžiagos pagrindu konstatuoja, kad toks apeliantės teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tokia sandorio samprata pateikiama CK 1.63 straipsnyje. Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos suformuluotą sampratą sandoris apibūdinamas kaip asmens vidinės valios išorinis pasireiškimas siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas reikalauja minėtus pastatus pripažinti bendrąja jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe dėl to, kad pastatai buvo įgyti santuokos metu 1999-08-18 panaudojant jo ir ieškovės bendras pinigines lėšas, šie pastatai buvo perkami jo ir ieškovės poreikių tenkinimui, turimų sukauptų bendrų piniginių lėšų investavimui, verslo plėtimui. Šių pastatų pirkėju pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė atsakovo motiną - S. A., norėdami apsaugoti savo turtą, nes tuo metu Lietuvoje dažnai pasitaikiusių reketavimo, turto prievartavimo atvejų, todėl nenorėjo, kad viešuose registruose matytųsi, jog jiems nuosavybės teise priklauso nemažai stambaus nekilnojamojo turto. Todėl aplinkinių pamokyti, nusprendė iš bendrų lėšų perkamą nekilnojamąjį turtą registruoti ne savo, bet kitų šeimos narių vardu..

Byloje nustatyta, kad atsakovo teiginys, jog pastatai buvo įgyti santuokos metu 1999-08-18 panaudojant jo ir ieškovės bendras pinigines lėšas, patvirtino atsakovo motina S. A. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Vertinti jos parodymus kritiškai vien dėl to, kad ji yra atsakovo motina, teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes teismas taip pat priėmė už pagrindą ir vadovavosi ir ieškovės tėvo parodymais. Ieškovė atsakovo ir jo motinos teiginiams paneigti įrodymų nepateikė. Nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad už pastatus pardavėjas K. R. pasirašant sutartį gavo iš pirkėjos 25 000 Lt (1t., b.l. 168), tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad už minėtus pastatus pardavėjui S. A. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, arba kad tiek asmeninių lėšų atsakovo motina turėjo. Esant situacijai, kai S. A. yra atsakovui artimas žmogus - motina, pilnai tikėtina, kad S. A. atsiskaitė su pardavėju ieškovo ir atsakovo bendromis lėšomis. Nors atsiliepimu į priešieškinį atsakovė prašo priešieškinį atmesti dėl to, kad turtas, kurį prašo atsakovas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti, priklauso ieškovei asmenine nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartis ir įsigytas ne už atsakovo ir ieškovės bendras lėšas, tačiau savo teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog 1999-08-18 pirkimo pardavimo sutartimi pagal kurią S. A. iš K. R. nupirko pastatus - dirbtuves, parduotuvę ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 168) buvo siekiama pridengti kitą sandorį, pagal kurį minėtų pastatų pirkėjais de facto yra šios bylos šalys - ieškovė ir atsakovas, o ne atsakovo motina. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos teisės normos, reglamentuojančios šalių turėtą galvoje sandorį (1964 m. CK 52 straipsnis, 2000 m. CK 1.87 straipsnio 1 dalis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnis), todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai. Esant tokioms įstatymo nuostatoms, laikoma, kad minėta pirkimo pardavimo sutartimi įgytas turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes tik tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., Nr. 3K-3-1333/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdybą, Nr. 3K-3-512/200; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ramunė“ v. UAB „Vengrobalt–K“, bylos Nr. 3K-3-122/2005; 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. T., B. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006 ir kt.).

Kadangi 1999-08-18 pirkimo pardavimo sutartis pagal kurią S. A. iš K. R. nupirko pastatus - dirbtuves, parduotuvę ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) yra niekinis sandoris, jis negalėjo sukelti šalims jokių teisinių pasekmių, o tai reiškia, kad 2000-01-19 dovanojimo sutartis, kuria šiuos pastatus S. A. perleido atsakovo nuosavybėn (1t., b.l. 170) bei 2000 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartis, kuria šiuos pastatus atsakovas padovanojo ieškovei (1t., b.l. 173) taip pat yra niekiniai. Šių niekinių sandorių faktą ir jo teisines pasekmes (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) teismas taip pat konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) ir visus tris niekinius sandorius naikina. Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Panaikinus niekinius sandorius, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėti pastatai (dirbtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 14854 Lt, parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 108586 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VĮ Registrų centras išrašą - 4710 Lt) priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintini sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepasisakė dėl niekinių sandorių buvimo fakto, tačiau teisėtai ir pagrįstai ex officio (savo iniciatyva) panaikino ginčo dovanojimo sutartį ir pagrįstai pripažino, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe ir padalino sutuoktiniams lygiomis dalimis. Dėl to atsakovas neturėtų įrodinėti, kad jis lėšomis, darbu, neturtiniu įnašu prisidėjo įsigyjant ginčo turtą, ar kad šiuo turtu naudojosi kaip savo, rūpinosi juo ir jį išlaikė, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2002 m. sausio 1 d., tokį reikalavimą reiškė pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose.

Esant tokioms aplinkybėms, apelantės teiginiai, kad priešieškiniu atsakovas neprašė pripažinti šios 2000-04-04 d. dovanojimo sutarties negaliojančia neginčijo ir kitų su minėto turto įsigijimu susijusių sandorių, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. ir išėjo už atsakovo reikalavimų ribų, šio konkrečiu atveju visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad šio konkrečiu atveju atsakovo nurodytas CK 3.90 str. netaikomas. Apeliacinės instancijos teismui nustačius niekinių santykių buvimą ir jų naikinimo padarinius, kiti apeliantės argumentai neteko reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Kadangi apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) panaikino turto pirkimo pardavimo sandorį ir šio turto dovanojimo atsakovui sandorį, tai pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis turi būti papildyta ir nurodyta, kad ir kiti sandoriai panaikinami. Teisėjų kolegija taip pažymi, kad turto pirkimo pardavimo sandorio ir šio turto dovanojimo atsakovui sandorio panaikinimas šio konkrečiu atveju nesukėlė jokių teisinių pasekmių neįtrauktiems į bylą sandorių šalims, nes restitucija panaikinus sandorius šioje byloje netaikoma.

Dėl atstovavimo išlaidų.

Ginčijamu sprendimu teismas išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų klausimą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 007 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 79,50 Lt valstybės naudai.

Apeliantė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 529 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1 608 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą 1 300 Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliaciniame procese.

Nurodė, kad už kvalifikuotą teisininko pagalbą ir už jos atstovavimą teisme ieškovė sumokėjo 5100 Lt. Ieškovės išlaidas patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje. Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas buvo susijęs tik su antrosios advokatės suteiktomis teisinėmis paslaugomis, ir prašoma suma atitinka LR CPK 98 str. reikalavimus, neviršija rekomendacijose nurodyto advokato užmokesčio dydžio. Todėl teismas neturėjo pagrindo šios sumos mažinti iki 2 500 Lt dėl to, kad atsakovas nepateikė prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Toks teismo sprendimas nepagrįstas jokiomis teisės normomis, akivaizdžiai prieštarauja šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principams, nes byla yra sudėtinga, buvo nagrinėjamas ieškinys ir priešieškinys, didelės apimties, procesas vyko nuo 2008 metų, ieškovės vardu buvo parengtas didelis kiekis įvairių procesinių dokumentų, prašymų, atsiliepimų, atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir neatvykdavo į posėdžius.

Atsakovas savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigia, kad sprendimo dalis, kuria buvo sumažinta apeliantei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, yra teisėta ir pagrįsta, nes atsakovo teisė teikti priešieškinį yra numatyta CPK ir tai niekaip negali būti laikoma proceso vilkinimu. Atsakovo nedalyvavimas posėdžiuose visuomet būdavo pagrindžiamas medicininėmis pažymomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų ir advokatės V. M. sąskaitos išrašo (4t., b.l. l. 4-6, 34) matyti, kad ieškovė sumokėjo advokatei 5100 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovės atstovė prašymuose (4t., b.l. 2, 32) paaiškinta, kad buvo sumokėta 1200 Lt už pasirengimą ir dalyvavimą 3 teismo posėdžiuose su vykimo išlaidomis, 1000 Lt už patikslinto ieškinio parengimą, 900 Lt už patikslinto atsiliepimo į priešieškinį parengimą (advokatė dėl klaidos nurodė patikslintą priešieškinį), 500 Lt vykimas susipažinti su byla ir susipažinimas su byla, 400 Lt įrodymų rinkimas 500 Lt kitų procesinių dokumentų parengimas, ekspertų paieška, konsultacijos, 600 Lt už atstovavimą 2 teismo posėdžiuose.

Advokato išlaidų apmokėjimo klausimą reglamentuoja LR CPK 98 str., šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (šalių) atstovavimo išlaidas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla yra sudėtinga - buvo nagrinėjamas ieškinys ir priešieškinys, didelės apimties, procesas vyko nuo 2008 metų, ieškovės vardu buvo parengtas didelis kiekis įvairių procesinių dokumentų, prašymų, atsiliepimų, ieškovės advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8. 18 p. ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtos išlaidos 600 Lt už advokatės dalyvavimą (atstovavimą) 2 teismo posėdžiuose (2012-03-07 ir 2012-04-18), kurių trukmė apie 3 val. mažinamos iki 360 Lt (3 valandas po 120 Lt), nes Rekomendacijų 8. 18 p nustato maksimalų dydį už 1 valandą atstovavimo teisme – 0,15 MGL, tai sudaro 120 Lt.

Taigi, ieškovės atstovavimo išlaidas atlygintinos iš dalies, t. y. priteisiant 4860 Lt (1000+2600+900+360) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškinys partenkintas pilnai, tai ieškovei iš atsakovo turi būti priteista taip pat 129 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 5289 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau už priešieškinio patenkintą dalį iš ieškovės turi būti priteista atsakovui jo sumokėtą 1 922 Lt žyminį mokestį (jam priteisto pagal priešieškinį turto vertė 64 075 Lt), todėl atėmus atsakovui priteistina sumą, ieškovei turi būti priteista iš atsakovo 3367 Lt (5289-1922 ) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ieškovės nenaudai, o bylinėjimosi išlaidų klausimas yra procesinio pobūdžio, tai tenkinti ieškovės prašymą priteisti patirtas apeliacinės instancijas teisme bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo (CPK 93 ir 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti.

panaikinti 1999-08-18 pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią S. A. iš K. R. nupirko pastatus - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

panaikinti 2000-01-19 dovanojimo sutartį, pagal kurią S. A. padovanojo S. A. pastatus - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei iš atsakovo 3367 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusia sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovės prašymą dėl priteisimo iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (1608 Lt žyminio mokesčio ir 1300 atstovavimų išlaidų) atmesti.