Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-478-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
2S-478-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
Suinteresuotas asmuo
I., Kauno
Pareiškėjas
H. A. P., M.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-478-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. P. ir M. I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno valstybinei mokesčių inspekcijai, AB SEB bankui, I. A., Turto administratoriui Omaisuudenhoitoyhtio Arsene-SSP Oy dėl termino palikimui priimti pratęsimo sudarant turto apyrašą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai H. A. P. ir M. I. M. patikslintu pareiškimu (1t.b.l. 32-35) prašė pratęsti terminą priimti palikimą po jų tėvo E. T. T. P. mirties, pavesti pareiškėjų pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo E. T. T. P. turto apyrašą. Pareiškėjai nurodė, kad yra Suomijos piliečiai, jų tėvas taip pat Suomijos pilietis paskutiniu metu gyveno Lietuvoje. Paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esantis butas priklausė palikėjui nuosavybės teise. Palikėjas mirė 2009 m. balandžio 16 d. Suomijoje. Pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra užsienio piliečiai, lietuvių kalbos nemoka, Lietuvos įstatymų nežino, todėl ieškojo Lietuvoje advokatų kontoros, kuri galėtų padėti jiems įgyvendinti savo teises.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškimą patenkino; pratęsė pareiškėjams H. A. P. ir M. I. M. terminą priimti E. T. T. P., mirusio 2009-04-16, palikimą; pavedė pareiškėjų H. A. P. ir M. I. M. pasirinktam antstoliui sudaryti E. T. T. P., mirusio 2009-04-16, gyvenusio (duomenys neskelbtini), turto apyrašą per 30 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Teismas iš oficialaus pažymėjimo užsienio institucijoms, pažymos apie mirties liudijimą (1t.b.l.15-18, 26-27) nustatė, kad Suomijos pilietis E. T. T. P. mirė 2009-04-16, Suomijoje, pareiškėjai H. A. P. ir M. I. M. yra jo vaikai. E. T. T. P. iki mirties turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 41), dirbo UAB „Barker texstiles“ generaliniu direktoriumi. E. T. T. P. palikimą sudaro 2007-03-07 už AB SEB banko suteiktą paskolą nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t. b .l 42-43), taip pat palikimą sudaro ir pinigai, esantys jo banko sąskaitose.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai palikimą priimti turėjo per tris mėnesius po tėvo mirties, iki 2009-07-17. Kadangi pareiškėjai yra užsieniečiai, lietuvių kalbos nemoka, tai teismas pripažino, kad jų bendravimas Lietuvoje yra apsunkintas. Pareiškėjai pateikė 2009-07-14 įgaliojimą (1t.b.l.11-14), suteikiantį teisę keliems advokatams atstovauti juos valstybinėse įstaigose, pateikti jų vardu prašymus dėl palikimo priėmimo notarinei kontorai, kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, pasirašyti dokumentus ir kt., tačiau advokatai žinodami apie įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir jo tvarką, neišnaudojo jiems suteiktų įgaliojimų pareiškėjų naudai, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Taip pat teismas nurodė, kad nežiūrint į tai, kad pareiškėjas H. A. P., buvo atvykęs į Lietuvą 2009 balandžio mėn. 22-23 dienomis ir gegužės mėn. 22-23 dienomis, priėmė iš tėvo draugės I. A. tėvo asmeninius daiktus – akinius, laikrodį, gal ir žiedą, namų apyvokos daiktus – knygas, paveikslus, dokumentus, tačiau tai neduoda pagrindo nustatyti, kad jis priėmė palikimą valdyti, nes tėvo nuosavame bute, kuris ir sudaro palikimą, negyveno, jo neprižiūrėjo, nevaldė ir nedisponavo. Tai, kad pareiškėjui buvo persiųsti tėvo pinigai, dar nerodo, kad jis nenaudojo jų laidotuvių išlaidoms padengti, kas nedraudžiama.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo I. A. atskiruoju skundu (2t.b.l.50-56) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjų prašymą atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagal apeliacinio proceso taisykles. Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi dėl sekančių priežasčių:

1. Teismo argumentacija tenkinant pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o taip pat sudaro prielaidas piktnaudžiavimui teise, kadangi pareiškėjai palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti. Pareiškėjai nesikreipė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei į teismą, nei į notarą, tai įrodo, kad pareiškėjai ketino priimti ir priėmė palikimą faktiškai valdydami, kadangi palikimo priėmimo būdą pasirenka pats įpėdinis. Palikimo priėmimas yra galutinis ir besąlyginis, CK draudžia keisti palikimo priėmimo būdą.

2. Pareiškėjai susaistė save teisėmis ir pareigomis priimdami palikimą faktiškai valdyti, kadangi pareiškėjai išsireikalavo banko korteles, kuriomis be kita ko jie dar ir naudojosi. Pareiškėjas be kita ko priėmė auksinį laikrodį, auksinį žiedą, vardines sąsagas, akinius ir dokumentus. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo valią išreiškė aktyviais veiksmais. Taip pat egzistuoja pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. A. susirašinėjimas, kurio metu buvo prašoma pareiškėjui pervesti piniginių lėšų į asmeninę pareiškėjo sąskaitą laidotuvių išlaidoms. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Teismas aiškiai patvirtino aplinkybę, kad palikėjo piniginės lėšos banko sąskaitose sudaro palikimą, nors motyvuojamojoje dalyje teismas prieštarauja savo patvirtintiems argumentams ir duoda pagrindą suprasti, kad palikimu galėtų būti laikomas tik palikėjo butas. Tokia argumentacija yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti įstatymų leidėjo nustatyto paveldėjimo teisinio reguliavimo CK.

3. Apeliantės manymu, terminas priimti palikimą praleistas akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių, todėl teismas šioje situacijoje netinkamai įvertino termino praleidimo priežasčių svarbą tokiu būdu nuolaidžiaudamas pareiškėjų nesąžiningam elgesiui. Argumentai, susiję su kalbos nemokėjimu ar teisinės sistemos neišmanymu, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsižvelgus į tokius argumentus visi užsieniečiai galėtų piktnaudžiauti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis nesikreipdami nei į vertėjus, nei į advokatus, kurie tinkamai galėtų atstovauti jų interesus.

4. H.A. P. po palikėjo mirties tapo Lietuvos Respublikoje pagal čia galiojančius teisės aktų reikalavimus veikiančio juridinio asmens (UAB „Barker textiles“) valdybos pirmininku. Tai įvyko praėjus maždaug savaitei po palikėjo mirties. Todėl pareiškėjui, sprendžiant termino praleidimo priežasčių svarbumo klausimą, turėtų būtų taikomi aukšti atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens standartai. Be to, pareiškėjas H.A. P. trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties du kartus buvo atvykęs į Kauną, todėl teismas turėjo įvertinti ir šią aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes tiek pasirūpinti vertėju, tiek ir teisininkų pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nepagrįstai pareiškėjų pareiškimo klausimą išsprendė nutartimi, o ne sprendimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Tokį procesini sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskusti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Pareiškėjų H. A. P. ir M. I. M. atstovas advokatas D. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t.b.l.89-92) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą. Su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Šiuo metu susiformavusioje teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ne kiekvienu atveju kokio nors palikėjo daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jei įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais. įeinančiais į palikimo sudėtį.

2. Byloje yra nustatyta, kad palikėjo E. T. T. P. palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, būtent šis turtas ir sudaro esminę palikimo dalį. Tuo tarpu net iš pateikto atskirojo skundo matyti, kad minėtame bute iki šiol gyvena suinteresuotas asmuo I. A.. Pati I. A. į bylą pateikė viešbučių, kuriuose apsistodavo pareiškėjas H. P., sąskaitas. Tai reiškia, jog pareiškėjas bute, kurį ketina paveldėti, po palikėjo mirties negyveno ir šiuo metu ten negyvena, šio turto neeksploatuoja, komunalinių bei kitokių mokesčių už jį nemoka, kas akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjas nėra faktiškai priėmęs palikimo - buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

3. I. A. savo skunde nurodo, jog pareiškėjai esą atliko tam tikrus veiksmus tam, jog būtų sutvarkyti paveldėjimo formalumai: kreipėsi į advokatų kontorą Lietuvoje, užsakinėjo tam tikras pažymas ir kt. Pareiškėjų manymu, šiuo aspektu I. A. pati sau prieštarauja, nes norint palikimą priimti, faktiškai pradėjus turtą valdyti, jokių papildomų teisinių veiksmų iš esmės atlikti nebereikia. Tuo tarpu pareiškėjų valia buvo nukreipta į tai, kad paveldėjimo klausimai būtų sprendžiami ne savaiminiu būdu (faktiškai pradedant valdyti turtą), o civilizuotu keliu - t.y. sudarant paveldimo turto apyrašą. Toks pareiškėjų pageidavimas buvo labai logiškas, nes palikėjas buvo verslininkas, gyvenęs svetimoje šalyje ir pareiškėjai neturėjo jokios tikslios informacijos nei apie jo verslo santykius, finansinę padėtį, nei apie turimą turtą, nei apie prisiimtus įsipareigojimus.

4. I. A. teiginys apie tai, kad pareiškėjai dalyvavo UAB „Barket textiles“ veikloje, sprendė įvairius klausimus, yra mažų mažiausiai neetiškas, kadangi I. A. dar bylos nagrinėjimo metu buvo minėtos įmonės darbuotoja (direktorė), iš esmės sprendusi visus įmonės veiklos klausimus, o H. P. įmonės veikloje dalyvavo daugiau formaliai, nes gyvena Suomijoje. Be to, byloje yra nustatyta ir nėra paneigta, kad būtent I. A. perdavė pareiškėjams paveikslus ir kitus asmeninius palikėjo daiktus, todėl pareiškėjai laiko, jog I. A. iš esmės pati suklaidino pareiškėjus, ir įvėlė į visiškai bereikalingą teisminį ginčą, siekdama nežinomų tikslų.

5. Galiojantys įstatymai nenurodo, jog teismas gali pratęsti terminą tik esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių terminas buvo praleistas. Svarbu tik tai, ar termino praleidimo priežastis teismas laiko svarbiomis, ar ne. Pareiškėjai lietuvių kalbos nemoka ir Lietuvos įstatymų nežino, be to, terminą praleido visiškai nežymiai (tik 8 dienas). Pareiškėjų manymu, teismas visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė objektyvią tiesą byloje ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes individualus pareiškėjų elgsenos vertinimas paveldėjimo klausimų sprendime, vienareikšmiškai patvirtina tas išvadas, kurios buvo padarytos skundžiamoje nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pagal turto apyrašą pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas terminą palikimui priimti pratęsė, jo praleidimo priežastis pripažinęs svarbomis. Pareiškimą išnagrinėjo CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

CK 5.57 straipsnio 1 daliai taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjai ir jų tėvas E. T. T. P., miręs 2009-04-16 Suomijoje, yra Suomijos piliečiai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad po palikėjo mirties apeliantė I. A. perdavė pareiškėjams palikėjo asmeninių daiktų, paveikslus ir kt., buvusius palikėjo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į teismą 2009-08-05 dėl termino palikimui priimti pagal turto apyrašą pratęsimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais bei išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjų pareiškimas patenkintas. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai, savo aktyviais veiksmais aiškiai išreiškė norą priimti palikimą, 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido neženkliai, 1-osios instancijos teismo nurodytos praleidimo priežastys pagrįstai pripažintos svarbiomis. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo įstatymų nustatyta tvarka, tikslu priimti palikimą vienu iš CK 5. 50 str. 2 d. numatytų būdų (pagal turto apyrašą). Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, jog tokio termino atnaujinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar sudaro prielaidas piktnaudžiavimui teise.

Apeliantės argumentai, kad pareiškėjai palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti nepagrįsti, nes tokio reikalavimo byloje pareiškėjai nereiškė, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo teismo sprendimo nėra, o pareiškėjų prašymas dėl termino pratęsimo palikimui priimti pagal turto apyrašą nelaikytinas išėjimu už pareikšto prašymo ribų (CPK 576 str., CK 5. 53 str. 2 d. ).

Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl perduotų pareiškėjams jų mirusio tėvo paveikslų ir kitų asmeninių palikėjo daiktų nėra šios bylos dalyku, todėl neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Palikimo priėmimą pagal apyrašą tvarką, įpėdinio pareigas bei neteisingo apyrašo sudarymo pasekmes numato CK 5. 53 str. 5. 54 str..

Apeliantė nėra nei įstatyminė, nei testamentinė palikėjo E. T. T. P. įpėdinė, yra kreditorė, todėl priimta teismo nutartis neturės įtakos apeliantės (kreditorės) teisėms ir pareigoms. Apeliantė kaip kreditorė savo teises gali ginti kita įstatymų nustatyta tvarka ( CK 5.63 str. ).

Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis laikytini kiti įpėdiniai, o kai jų nėra, - apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Vienok, apeliantė buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu (b.l. 76-77) bei pateikė atskirąjį skundą. Jau vien tai, apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta.

Byloje ginčo dėl pareiškėjų teisės į palikimą nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo priimdamas nutartį, o ne teismo sprendimą.

Apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas, nes atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str.), o apeliantės skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėNeringa Venckienė