- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- eI-4550-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14330-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus”
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group”
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,
2019 m. rugsėjo 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus” patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group” dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 sprendimo Nr.13SK-295-(14.13.111.) ir 2016-06-27 Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir jo duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Prima Sensus” (toliau – ir pareiškėja) prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 sprendimą Nr. 13SK-295-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” (toliau – ir 2016-08-12 sprendimas);
2) panaikinti 2016-06-27 Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą dalyje dėl žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (toliau – ir 2016-06-27 planas).
Pareiškėjas nurodo, kad 2010-09-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-8117 įsigijo pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Pažymi, kad įsigijusi pastatus, pagal 2004-04-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2004-0150 perėmė valstybinės žemės sklypo po pastatais nuomos teisę. Įsigytus pastatus ir nuomos teisę, 2010-10-04 įkeitė kredito įstaigai. Atkreipia dėmesį, jog įsigijus pastatus, perėmus žemės nuomą bei sudarius hipotekos sandorį žemės sklype buvo nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 1) elektros kabelių; 2) vandentiekio, kanalizacijos; 3) ryšių linijų; 4) šiluminių tinklų (taip nurodyta 2004-04-28 Valstybinės žemės nuomos sutartyje). Pažymi, jog iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog iki 2016-08-22 buvo įregistruoti tik šie žemės naudojimo apribojimai: 1) šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos; 2) elektros linijų apsaugos zonos; 3) ryšių linijų apsaugos zonos; 4) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Teigia, kad šie apribojimai iš esmės atitiko Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Akcentuoja, jog 2004-04-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties 7 p. yra nustatyta, kad kitų žemės naudojimo apribojimų, išskyrus numatytų sutartyje, nėra.
Nurodo, kad 2016-07-12 gavo iš NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius gavo 2016-07-01 UAB „Neo Group” prašymą įregistruoti jos veiklai reikalingą sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ), ir jog per 30 d. nuo šio pranešimo gavimo dienos galima pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir parengto Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano. Pažymi, jog 2016-08-03 pateikė NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui raštą su pastabomis dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir parengto Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, kuriame nurodė, kad planas dalyje dėl naudojamo žemės sklypo ir nuosavybės teise turimų pastatų buvo rengiamas nesuderinus su įmone, be įmonės sutikimo, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pastabose nurodyta, kad 2016-06-27 plane numatyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zona dengia pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, kad suvaržo nuosavybės teisę. Pažymėta, kad valdo žemės sklypą, kurio naudojimą taip pat planuojama suvaržyti nustatant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zoną, todėl akivaizdu, kad UAB „Neo Group” prašymo tenkinimas be pareiškėjos sutikimo nepagrįstai suvaržytų turimas žemės nuomininko teises. Pažymi, kad atsižvelgdama į tai, kad UAB „Neo Group” savo komercinei veiklai reikalingos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų zonos nederino su pareiškėja ir negavo sutikimo, todėl pareiškė, kad prieštarauja 2016-06-27 plano sprendiniams dalyje dėl UAB „Prima Sensus” naudojamo žemės sklypo ir nuosavybės teise turimų pastatų, bei prašė netenkinti UAB „Neo Group” 2016-07-01 prašymo šioje dalyje.
Nurodo, kad 2016-08-17 gavo 2016-08-12 sprendimą. Pažymi, jog nesutikdama su NŽT teritorinio skyriaus veiksmais 2016-08-30 skundu apskundė 2016-08-12 sprendimą NŽT direktoriui. Atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurias nurodė skunde NŽT direktoriui. Pažymi, kad 2016-10-10 iš NŽT gavo 2016-10- 06 sprendimą, kuriame nurodyta, kad skundas yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato pareigos gauti žemės naudotojo ar nuomininko, ar kito nekilnojamojo turto savininko sutikimo dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Akcentuoja, jog NŽT nurodė, kad jeigu netenkina Klaipėdos rajono detaliojo plano sprendiniai, tai juos galime skųsti Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau su šiuo sprendimu nebuvo pateiktas siūlomas skųsti administracinis aktas.
Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-519-838/2018 ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą dalyje dėl ginčo žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o NŽT nurodė, kad planas buvo parengtas remiantis 2004-06-03 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu detaliuoju planu. Atkreipia dėmesį, jog byloje atlikus minėto detalaus plano originalo dalies - brėžinio „Teritorijos užstatymo reglamentai” ekspertizę buvo pateiktas 2018-03-07 ekspertizės (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriuo konstatuota, kad Detaliajame plane esančių derinimų įrašai ir parašai nėra ranka pasirašyti, o vardinių spaudų ir apvalių spaudų atspaudai nėra atspausti klišėmis, o yra tokių derinimų kopijos, išspausdintos spalviniu rašaliniu printeriu o UAB „Nemuno bangos grupė” ir UAB „Vagonų servisas” derinimai buvo nuskenuoti (nukopijuoti) ir skaitmeninio ar mechaninio montažo būdu įkelti į Planą. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano pagrindinis dokumentas, kuriame turi būti privalomi suderinimai, yra pagamintas montažo būdu ir kadangi pats Planas yra vėlesne data nei montažo būdu pagaminti suderinimai, susipažinus su ekspertizės aktu, tapo suprantama, kad detalusis planas nėra originalus, o yra suklastotas, kad 2004-06-03 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas ir juo patvirtintas toks planas, pažeidžia pareiškėjos teises, ir kad tokio suklastoto dokumento pagrindu parengtas ginčo žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas yra akivaizdžiai neteisėtas.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, bei daro išvadą, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą ir kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Nesutinka su atsakovo NŽT raštuose dėstoma pozicija, jog teisės aktai neva nenumato reikalavimų atsižvelgti į nekilnojamojo turto savininkų ir žemės naudotojų interesus. Pažymi, kad teikdama atsakymą į atsakovo 2016-07-12 raštą aiškiai nurodė, kad prieštarauja UAB „Neo Group” prašymui ir prašė UAB „Neo Group” prašymo netenkinti, nes apribojimų taikymas pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teisę į statinius ir nuomininko teises. Pažymi, jog ginčo atveju buvo informuota ne apie teritorijų planavimo dokumento - Plano rengimo pradžią ir atskiras planavimo proceso stadijas, o apie tokio plano parengimo faktą, kas iš esmės prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d., Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatoms ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatams.
Atkreipia dėmesį į tai, kad kai įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nerengiami, tai papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, jeigu jie susitarė su asmeniu, suinteresuotu planuojamos ūkinės veiklos vykdymu, dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo. Mano, kad jeigu ir būtų nustatyta, kad naujo detalaus plano nereikalinga rengti siekiant nustatyti ar keisti ginčo žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, NŽT turėjo derėtis dėl galimų nuostolių su trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovė NŽT net nesitarė su UAB „Neo Group” dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo. Pažymi, kad NŽT 2016-07-12 raštu tik pasiūlė pateikti pastabas dėl plano, tačiau savo rizika į jas visiškai nereagavo, jas tiesiog ignoravo. Teigia, jog kadangi dėl žemės yra sudarytas nuomos sandoris su pareiškėja, kuri sklype turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, tai derybos dėl nuostolių turėjo būti vedamos derinant pareiškėjos interesus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Mano, kad yra pažeistos žemės nuomininko teisės, nes nuomotojas – Valstybė, atstovaujama NŽT, vienašališkai naujais žemės sklypo kadastriniais duomenimis nustatė papildomus žemės naudojimo ribojimus, o tokie veiksmai prieštarauja imperatyviai CK 6.59 str. normai. Akcentuoja, kad paaiškėjo, jog nauji ribojimai padaryti remiantis montažo būdu padirbtu detaliuoju planu. Pažymi, jog NŽT 2016-07-12 pranešimą siuntė vadovaudamasis Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54⁴.2. p. pagrindu, o tai reiškia, kad rengiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą buvo reikalinga gauti rašytinį žemės patikėtinio sutikimą. Teigia, jog tokio sutikimo nėra. Atkreipia dėmesį 2004-04-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties 7 punktą ir pažymi, jog sutartyje nenurodyta kitaip, tai visi jos pakeitimai, o ypatingai ribojantys nuomininko teises, turi būti sudaromi ta pačia tvarka, kaip ir pati sutartis, t.y. abiejų Šalių rašytiniu sutarimu (CK 6.192 str. 4 d.). Daro išvadą, kad vienašališkai sutartyje numatyti nuosavybės teisės ir/ar nuomininko teisių ribojimus kito privataus asmens naudai nuomotojas neturėjo teisės, nes tai draudžia įstatymai. Teigia, kad su nuomininku niekas nesitarė dėl papildomų žemės naudojimą ribojančių sąlygų nustatymo, todėl vienašalis papildomų apribojimų įrašymas į kadastrą be pareiškėjos (nuomininko) sutikimo yra neteisėtas (CK 1.80 str., 6.59 str.). Mano, kad ginčo atveju reikėtų vadovautis Žemės nuomos sutartimi ir kitais paminėtais civiliniais Notarų patvirtintais sandoriais, pagal kuriuos pareiškėja yra įgijusi nuomininko teises be ginčo apribojimo (CK 6.189 str. l d.).
Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVTA) praktiką. Teigia, kad montažo būdu padarytas detalusis planas yra akivaizdžiai neteisėtas (klastotė) ir prieštarauja viešai tvarkai bei įstatymams, todėl ir jį tvirtinantis 2004-06-03 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas, niekinis ir negaliojantis nuo jo priėmimo momento (CK 1.80 str., 1.81 str., Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 8 p., Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d.).
Argumentuoja, kad būdama statinių, esančių ginčo sklype, savininkė ir šio sklypo dalies nuomininkė bei valdytoja, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės ir valdymo teisės pažeidimus, net ir tuos, kurie padaryti neteisėtais administracinio pobūdžio aktais. Daro išvadą, kad NŽT 2016-08-12 sprendimas bei juo patvirtinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys dalyje dėl Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo bei Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas yra naikintini.
Atsiliepimas
Dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimo dėl Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos nustatymo ginčo žemės paaiškina, kad civilinėje byloje Nr. e2-519-838/2018 NŽT atsiliepimu patvirtino, kad tokio sutikimo nėra davęs ir toks sutikimas neegzistuoja, todėl nereiškia reikalavimo dėl tokio neegzistuojančio akto panaikinimo.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaiko patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Akcentuoja, kad bylos ginčo esmė nuomininko ir savininko teisių gynimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad poziciją dėl skunde išdėstytų reikalavimų pareiškė išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-519-838/2018, 2017-03-02 raštu Nr. 13PD-14-(14.13.9.) „Dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo” pateiktame atsiliepime ir šios pozicijos nekeičia.
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Palaiko civilinėje byloje Nr. e2-4221-838/2017 NŽT atsiliepime išdėstytą poziciją, todėl NŽT atsiliepime nurodytų nesutikimo su skundu argumentų nekartoja.
Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-04-01 nutartimi skundą dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-06-03 sprendimą ir juo patvirtintą detalųjį planą iš dalies atsisakė priimti, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija šioje byloje neturi būti atsakove.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neo Group” atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 sprendimo Nr. 13SK-295-(l 4.13.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” (minėta, toliau – ir 2016-08-12 sprendimas) bei 2016-06-27 Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano dalyje dėl žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (minėta, toliau – ir 2016-06-27 planas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl įrodymų leistinumo
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2004-06-03 sprendimu Nr. T11-162 „Dėl UAB „Nemuno bangos grupė” žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo” patvirtino UAB „Nemuno bangos grupė” žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas).
Nagrinėjamoje byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-08 ekspertizės akto Nr. 11-180 (18) išvada dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-06-03 sprendimu Nr. T11-162 patvirtinto detaliojo plano 2004-05-03 pagrindinio brėžinio „Teritorijos užstatymo reglamentai” (7923D-00-SDP-SPS-3). Pareiškėja teigia, kad iš nurodytos ekspertizės akto išvados matyti, kad detalusis planas nėra originalus, o yra suklastotas. Dėl nurodytos priežasties prašo pripažinti 2004-06-03 sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą neatitinkančiais leistinumo ir teisėtumo reikalavimų įrodymais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, jog detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl detalaus plano, t. y. dėl detalaus plano nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šis detalusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be kita ko, iš Savivaldybės tarybos sprendimo dėl detaliojo plano, nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004-05-26 pateikė patikrinimo išvadą Nr. 13-1-1520-(6.12-11.2), jog detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus bei nurodė, kad projektą galima tvirtinti nustatyta tvarka. Nustatyta, kad institucijos, išdavusios planavimo sąlygas, suderino žemės sklypo detalųjį planą. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, jog 2004-06-03 sprendimas ir juo patvirtintas detalusis planas yra leistini ir tinkami įrodymai nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Faktinės bylos aplinkybės
NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, patikrinęs trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neo Group” parengtus dokumentus, 2016-07-12 raštais informavo pareiškėją ir žemės sklypo nuomininką A. J. apie numatomą kadastro duomenų pakeitimą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą. Minėtuose raštuose nurodyta, jog pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, raštu galima pateikti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Nustatyta, kad žemės sklypo nuomininkas A. J. 2016-07-14 atsakymu dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, nurodė, kad pastabų neturi. Pareiškėja 2016-08-03 atsakymu nurodė, kad sanitarinės apsaugos zonos planas dalyje dėl pareiškėjos naudojamo žemės sklypo ir nuosavybės teise turimų pastatų buvo rengiamas nesuderinus su ja, neturint jos sutikimo, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Aptariamame atsakyme nurodyta, kad 2016-06-27 plane numatyta sanitarinė apsaugos zona dengia pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, kad suvaržo jos nuosavybės teisę. Be to, pareiškėja valdo žemės sklypą, kurio naudojimą taip pat planuojama suvaržyti nustatant sanitarinės apsaugos zoną, todėl padaryta išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neo Group” prašymo tenkinimas be pareiškėjos sutikimo nepagrįstai suvaržytų ir jos turimas žemės nuomininko teises. Pareiškėja 2016-08-03 atsakymu, atsižvelgdama į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neo Group” savo komercinei veiklai reikalingos sanitarinės apsaugos zonos nederino su pareiškėja ir negavo jos sutikimo, prieštaravo 2016-06-27 plano sprendiniams dalyje dėl pareiškėjos naudojamo žemės sklypo ir nuosavybės teise turimų pastatų, bei prašė netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neo Group” 2016-07-01 prašymo šioje dalyje.
NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2016-08-03 atsakymą, 2016-08-12 raštu Nr. 13SD-1274-(14.13.104) informavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys bus patikslinti pagal žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, kuris yra parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo, esančio Rimkų kaime Dovilų seniūnijoje, detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2004-06-03 sprendimu Nr. T11-162. Be kita ko, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ginčijamu 2016-08-12 sprendimu pagal Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo A. Ž. 2016-06-27 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą nustatė žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) specialiąją žemės naudojimo sąlygą – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną (0,4465 ha žemės sklypo).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina aplinkybę, jog ginčo sąlyga pareiškėjo sklypui įregistruota 2016-08-12. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, 2016-08-30 pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris 2016-10-06 sprendimu Nr. 1SS-3051-(8.5) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 rašto Nr. 13SD-1274-(14.13.104) teisėtumo” konstatavo, kad anksčiau minėtas sprendimas priimtas teisėtai, o pareiškėjos skundą dėl šio sprendimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-04-01 nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl NŽT sprendimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano, o dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) 2019-05-22 nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019-04-01 nutartį paliko nepakeistą. Darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019-04-01 nutartimi, kuri LVAT palikta nepakeista, apibrėžtos šios bylos nagrinėjimo ribos, t. y. šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl 2016-08-12 sprendimo bei 2016-06-27 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu sutiko su tuo, jog 2016-06-27 planas yra sudėtinė 2016-08-12 sprendimo dalis, todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl šio individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėja su ginčijamais individualiais administraciniais aktais nesutinka nurodydama tai, kad priimant šiuos sprendimus buvo pažeistos pareiškėjos, kaip nekilnojamojo turto savininkės ir žemės naudotojos, teisės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytu teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1999-10-06, 2002-09-19 nutarimai).
Ginčijamų individualių administracinių aktų priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąvoka - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį interesą Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Iš nurodytos nuostatos matyti, kad nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas suformuotam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui yra būtinas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas.
Nagrinėjamos administracinės bylos atveju, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso NŽT. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Iš anksčiau minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad teisės aktai nenumato, jog valstybinio žemės sklypo nuomininkas privalo pateikti papildomą sutikimą nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas suformuotam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos argumentas, kad 2016-08-12 sprendimu pareiškėjos nuomojamame valstybiniame žemės sklype nustatant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną - turėjo būti gautas pareiškėjos sutikimas, nepagrįstas.
Be kita ko, pažymėtina, kad 2016-08-12 sprendimas priimtas atsižvelgus į 2004-06-03 sprendimu Nr.T11-162 patvirtintą detalųjį planą, kuris tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek šios administracinės bylos nagrinėjimo metu yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo pagrindu parengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.
Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai pakeitė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytus kadastro duomenis ir nustatė specialiąją žemės naudojimo sąlygą – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ginčijamą 2016-08-12 sprendimą, o tuo pačiu ir 2016-06-27 planą, kuris yra šio sprendimo sudėtinė dalis, nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus” patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group” dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-08-12 sprendimo Nr.13SK-295-(14.13.111.) ir 2016-06-27 Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir jo duomenų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.