- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-08
- Bylos Nr.
- A-403-609-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Atsakovo 2006 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 10-TE-338 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui J. K. ” 1 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Paaiškino, kad atsakovo Vidaus tyrimų poskyris 2006 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo išvadoje nustatė, kad 2006 m. birželio 8 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras A. M. kreipėsi į Verkių policijos nuovadą (toliau – ir Verkių PN) dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12?1?983-06m, esančios tyrėjo P. R. žinioje, pateikimo, tačiau medžiaga nebuvo pateikta iki 2006 m. liepos 19 d., nes šis pareigūnas nuo 2006 m. birželio 5 d. atostogavo. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, kuris užima Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) I-ojo policijos komisariato (toliau – ir PK) viešosios policijos (toliau – ir VP) Verkių PN viršininko pareigas, pažeidė Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-V-142 patvirtinto Vilniaus m. VPK I-ojo PK VP Verkių PN viršininko pareigybės aprašymo 4, 6.1, 6.6 punktų reikalavimus, tačiau, pareiškėjo nuomone, Vidaus tyrimų poskyris tarnybinio patikrinimo išvadoje padarė esminę klaidą, t. y. neišsiaiškino, kad jis nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. birželio 5 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir dėl to negalėjo kontroliuoti policijos nuovados pareigūnų darbo. Tą atlikti turėjo jo nedarbingumo metu jį pavadavęs Verkių PN tyrėjas S. A. , kuris, laikinai eidamas viršininko pareigas, išleido P. R. kasmetinių atostogų ir neužtikrino, kad jo žinioje buvusios ikiteisminio tyrimo bylos būtų pateiktos jam kaip laikinai einančiam viršininko pareigas asmeniui. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl to atsakovas neįvykdė savo pareigos pagal Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.įsakymo Nr. 1V?308 2 punkto reikalavimą visapusiškai išsiaiškinti nusižengimo aplinkybes ir jas ištirti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo, Vilniaus m. VPK 1-ojo PK Verkių PN viršininko, tiesioginė pareiga pagal pareigybės parašymo 6.1 ir 6.6 punktus yra organizuoti bei kontroliuoti policijos nuovados pareigūnų darbą ir pagal kompetenciją organizuoti policijos nuovados pareigūnų ikiteisminį tyrimą, todėl pareikėjo teiginys, kad jis nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. birželio 5 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą neatleidžia jo nuo minėtos pareigos jam grįžus į darbą po ligos. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. raštą, kuriame prokuroras prašė skubiai patikrinimui pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 12-1-983-06, pareiškėjas gavo 2006 m. birželio 8 d., t. y. jam grįžus į darbą po ligos. Tuo metu tyrėjas P. R. , kurio žinioje buvo minėta medžiaga, atostogavo, todėl prokuroro nurodymo vykdymą turėjo užtikrinti pareiškėjas, bet tai nebuvo padaryta, prokuroro nurodymas buvo netinkamai įvykdytas, dėl ko pažeista Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas, grįžęs į darbą po ligos, turėjo iš karto patikrinti kaip vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagose. 2006 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-I1-234 yra teisingai nurodoma, kad pareigūno P. R. atostogų metu (nuo 2006 m. birželio 5 d. iki 2006 m. liepos 16 d.) ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo vykdomas, tuo pažeista BPK 176 straipsnio 1 dalis bei proceso greitumo principas. Atsakovas paaiškino, kad nurodyti argumentai patvirtina Verkių PN viršininko nekompetentingumą, organizuojant ikiteisminį tyrimą bei kontroliuojant pavaldžių pareigūnų darbą, o tarnybinio patikrinimo atlikimo metu pats pareiškėjas neinformavo patikrinimą atlikinėjusių pareigūnų, kad nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. birželio 5 d. jis sirgo. Be to, pareiškėjui paskirta pati lengviausia Vidaus tarnybos statute numatyta tarnybinė nuobauda, o, remiantis atsakovo 2006 m. gegužės 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-8-VT1-15, pareiškėjas jau buvo įspėtas už nepakankamą pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2006 m. birželio 8 d. raštu Nr. B.2-892 Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių policijos nuovados viršininko paprašė skubiai patikrinimui pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 12-1-983-06 (tyrėjas P. R. ). Tas pats prokuroras 2006 m. birželio 21 d. raštu Nr. B.2-971 Vilniaus m. VPK 1 PK viršininkui pranešė, kad Verkių PN nepateikė patikrinimui ikiteisminio tyrimo medžiagos, bei paprašė užtikrinti prokuroro nurodymų vykdymą. Patikrinusi situaciją, Vilniaus m. VPK 1 PK VP Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkė 2006 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Verkių PN tyrėjas P. R. nuo 2006 m. birželio 5 d. atostogauja, jam skambinant mobiliojo ryšio telefonu jis į skambučius neatsiliepė, kad bendradarbiams su juo susisiekti nepavyksta, kad visos ikiteisminio tyrimo medžiagos yra jo seife, kad Verkių PN viršininkas nuo 2006 m. birželio 19 d. atostogauja. Vilniaus m. VPK 1 PK 2006 m. birželio 28 d. raštu medžiaga nusiųsta atsakovui spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo. Atsakovo Vidaus tyrimų poskyrio 2006 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo pranešta, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą. 2006 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad prokuroro nurodymų vykdymą turėjo užtikrinti pareiškėjas, Verkių PN viršininkas, kuris yra atsakingas už jam pavaldžius pareigūnus ir, vadovaujantis Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-V-142 patvirtintu Vilniaus m. VPK Pirmojo PK VP Verkių PN viršininko pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas), privalo organizuoti bei kontroliuoti policijos nuovados pareigūnų darbą (6.1 punktas), pagal kompetenciją organizuoti nuovados pareigūnų atliekamą ikiteisminį tyrimą (6.6 punktas), o netinkamas darbo organizavimas ir nepakankama pavaldžių pareigūnų kontrolė nulėmė, kad, tyrėjui P. R. atostogaujant, viršininkui J. K. nebuvo žinoma apie pavaldinio žinioje esančių ikiteisminio tyrimo bylų buvimo vietą ir jis neužtikrino, kad prokuroro nurodymai būtų vykdomi laiku. Atsakovo 2006 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 10-TE-338 “Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui J. K. ” 1 punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas nurodė, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tačiau įsakyme nėra nurodyta, už kokius pažeidimus ji paskirta, nedetalizuojamos faktinės aplinkybės ir nenurodyti įrodymai, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra patvirtinta atsakovo viršininko, ši tarnybinio patikrinimo išvada, joje pateiktos aplinkybės bei jų įvertinimas laikytina pareiškėjo ginčijamo įsakymo motyvuojamąja dalimi. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, kad prokuroro nurodymas nebuvo savalaikiai įvykdytas. Tačiau būtina ištirti, ar šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas, kaip policijos nuovados viršininkas, padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, jog jis netinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus – 4 punkto, nustatančio, kad pareiškėjo pareigybės tikslas yra policijos nuovados pareigūnų darbo organizavimas, koordinavimas bei kontrolė; 6.1 punkto, nustatančio, kad policijos nuovados viršininkas organizuoja ir kontroliuoja policijos nuovados pareigūnų darbą; 6.6 punkto, nustatančio, kad jis pagal kompetenciją organizuoja nuovados pareigūnų ikiteisminį tyrimą, pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus, bei BPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš nurodytų tiek Pareigybės aprašymo, tiek ir BPK nuostatų matyti, kad jos yra bendro pobūdžio, todėl pats faktas, kad pareiškėjo vadovaujamoje nuovadoje buvo padarytas tam tikras teisės aktų reikalavimų pažeidimas, negali būti vertinamas kaip tarnybinis pažeidimas, o atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką bei Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatas, dėl padarytų pažeidimų turi būti nustatyta pareiškėjo kaltė. Išvadoje teigiama, kad netinkamas darbo organizavimas ir nepakankama pavaldžių pareigūnų kontrolė nulėmė, kad tyrėjui P. R. atostogaujant, pareiškėjui, kaip Verkių PN viršininkui, nebuvo žinoma apie pavaldinio žinioje esančių ikiteisminio tyrimo bylų buvimo vietą ir jis neužtikrino, kad prokuroro nurodymai būtų vykdomi laiku. Teismas tokias išvadas įvertino kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. birželio 5 d. sirgo. Tyrėjas P. R. 2006 m. birželio 5 d. iki 2006 m. liepos 16 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų, t. y. pareiškėjui grįžus į darbą po ligos, jis jau atostogavo. Pagal Vilniaus m. VPK struktūrinių policijos komisariatų policijos nuovadų darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1-V-146 (toliau – ir Instrukcija), 11 punktą policijos nuovados viršininkas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamos policijos nuovados pareigūnų atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais būtų paskirti kiti pareigūnai, turintys tokius pačius įgaliojimus, o pagal šios Instrukcijos 13 punktą, kai laikinai nėra policijos nuovado viršininko, jo pareigas eina vyresnysis tyrėjas arba Vilniaus m. VPK viršininko įsakymu paskirtas pareigūnas. Pareiškėjo ligos metu Verkių PN viršininko pareigas ėjo tyrėjas S. A. . Taigi darytina išvada, kad P. R. išeinant kasmetinių atostogų, informaciją apie jo žinioje buvusių ikiteisminio tyrimo bylų buvimo vietą jis privalėjo pateikti viršininko pareigas ėjusiam asmeniui, ir būtent šis asmuo, eidamas Verkių PN viršininko pareigas, turėjo pasirūpinti, kad P. R. žinioje buvusios ikiteisminio tyrimo bylos būtų perduotos kitam pareigūnui (Instrukcijos 11 punktas). Kadangi pareiškėjui grįžus po ligos P. R. jau atostogavo, jo ligos metu viršininko pareigas ėjusiam pareigūnui nepasirūpinus atostogų išleisto P. R. ikiteisminio tyrimo bylos perdavimu kitam asmeniui, pareiškėjas objektyviai nebegalėjo ištaisyti susidariusios padėties. Ir nors atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėjas, grįžęs į darbą po ligos, turėjo iš karto patikrinti, kaip vyksta tyrimas nuovados ikiteisminio tyrimo medžiagose, tačiau laikotarpis nuo pareiškėjo grįžimo į darbą 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. birželio 8 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros rašto gavimo nelaikytinas pakankamai ilgu, kad galima būtų pripažinti, jog pareiškėjas grįžęs po ligos nekontroliavo ikiteisminio tyrimo eigos nuovadoje esančiose bylose. Gavus minimą prokuroro nurodymą, kaip tvirtina byloje surinkti įrodymai ir ko atsakovas nepaneigia, pareiškėjas ėmėsi įmanomų veiksmų, siekiant įvykdyti prokuroro nurodymą – bandė susisiekti su P. R., ieškojo medžiagos jo seife, pavedė Verkių PN pareigūnams susisiekti su P. R. ir išsiaiškinti, kur yra byla. Pareiškėjas nuo 2006 m. birželio 19 d. buvo išleistas kasmetinių atostogų, išeidamas atostogauti pavedė jį pavaduojančiam surasti P. R. . Kaip seka iš pareigūno D. Kliukausko paaiškinimų, P. R. buvo skambinama ir pareiškėjo atostogų metu, kas duoda pagrindo išvadai, kad ir išeidamas atostogauti pareiškėjas ėmėsi priemonių, kad būtų rastas minėtas pareigūnas. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad byloje nenustatyta pareiškėjo kaltė, kadangi susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių užtikrinti prokuroro nurodymo įvykdymą, todėl Pareigybės aprašymo 4, 6.1 ir 6.6 punktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į teismo išvadą, jog pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų rasta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 23?1-983-06, seka ir tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybių užtikrinti ir BPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimą, todėl jo kaltė dėl šios nuostatos pažeidimo taip pat nenustatyta. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodyta, kad įsakyme nėra nurodyta už kokius pažeidimus ji paskirta, nedetalizuojamos faktinės aplinkybės ir nenurodyti įrodymai. Tačiau Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-58 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 „Dėl dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” 70 punkte nurodoma, kad „Teisės akto tekstas turi būti glaustas, aiškus, logiškas. Jame negali būti faktų ir situacijų aprašymo, pastabų, atskirai nurodomo pagrindo. Tekste pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į oficialų paskelbimo šaltinį...”. Vilniaus m. VPK viršininko įsakymo preambulėje nurodytas teisės akto priėmimo pagrindas, t. y. Vidaus tarnybos statuto straipsnis bei tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis buvo paskirta tarnybinė nuobauda J. K..
2. J. K. grįžo į darbą po ligos 2006 birželio 6 d., raštas iš Vilniaus m. apylinkės prokuratūros dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-983-06 pateikimo buvo gautas 2006 m. birželio 8 d. Iki to laiko J. K. , būdamas Vilniaus m. VPK 1-ojo PK Verkių PN viršininku, šios ikiteisminio tyrimo medžiagos nepasigedo ir neieškojo. Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentas, kad laikotarpis nuo pareiškėjo grįžimo į darbą iki Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros rašto gavimo nelaikytinas pakankamai ilgu, nepagrįstas. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas, būdamas nuovados viršininku, neužtikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-983-06 pateikimo prokurorui. J. K. nesiėmė visų būtinų ir reikiamų veiksmų prokuratūros nurodymo vykdymui. Prokuroro nurodymas buvo netinkamai įvykdytas ir pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies bei 176 straipsnio 1 dalies nuostatos bei proceso greitumo principas. Teisėsaugos pareigūnai yra įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą kiek įmanoma greičiau, o ta aplinkybė, kad tyrėjas atostogauja, nėra pagrindas pateisinti teisėsaugos pareigūnų neveikimą ar ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę.
3. Pareiškėjo teiginys, kad jis viską padarė ieškodamas ikiteisminio tyrimo medžiagos, abejotinas, nes teiginys, kad jis skambino tyrėjui P. R. ar jo pavedimu skambino kiti nuovados pareigūnai, neįrodytas. Nei pareiškėjas, nei kiti neva skambinę pareigūnai pokalbių su P. R. išklotinių nepateikė nei tarnybinio patikrinimo, nei teismo posėdžio metu. Apylinkės prokuratūros prokuroro raštas asmeniškai buvo adresuotas J. K. , todėl jis turėjo pareigą įvykdyti nurodytą pavedimą, o tai, kad išeidamas atostogauti 2006 m. birželio 19 d. pavedė surasti P. R. jį pavaduojančiam pareigūnui, tos pareigos neanuliavo. Verkių policijos nuovados viršininko pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktuose įtvirtinta tiesioginė viršininko pareiga organizuoti bei kontroliuoti policijos nuovados pareigūnų darbą ir pagal kompetenciją organizuoti policijos nuovados pareigūnų ikiteisminį tyrimą, o būtent to J. K. ir nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginys, kad 2006 m. birželio 6 d. po ligos grįžus į darbo vietą ir iki to laiko kol nebuvo gautas 2006 m. birželio 8 d. raštas iš Vilniaus m. apylinkės prokuratūros, pareiškėjas nepasigedo ir neieškojo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 12-1-983-06 yra niekuo nepagrįstas apelianto samprotavimas. Grįžus po ligos buvo tikrinamos ne tik ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet ir kitos medžiagos, gyventojų skundai, pareiškimai. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos suteikti prioritetą vienų ar kitų skundų, pareiškimų ar ikiteisminio tyrimo bylų tikrinimui. Gavus 2006 m. birželio 8 d. raštą dėl aukščiau paminėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo prokurorui, buvo imtasi aktyvių veiksmų tai atlikti. Tai patvirtina Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio (toliau – ir Vidaus tyrimų poskyris) tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Argumentas, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies bei 176 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pareiškėjo kaltės, klaidingi, nes tyrimą minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje atliko tyrėjas P. R. , o pastarajam išėjus kasmetinių atostogų, apeliantui turėtų būti žinoma, kad pagal Vilniaus m. VPK struktūrinių policijos komisariatų policijos nuovadų darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. l-V-146 (toliau – ir Instrukcija), 11 punktą policijos nuovados viršininkas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamos policijos nuovados pareigūnų atostogų, komandiruočių, seminarų metu ir kitais nebuvimo tarnyboje atvejais (ligos) būtų paskirti kiti pareigūnai, turintys tokius pačius įgaliojimus, o pagal šios instrukcijos 13 punktą, kai laikinai nėra policijos nuovados viršininko, jo pareigas eina vyresnysis tyrėjas arba Vilniaus m. VPK viršininko įsakymu paskirtas pareigūnas. Konkrečiu atveju, pareiškėjo pareigas ėjo tyrėjas S. A. . Todėl P. R. išeinant kasmetinių atostogų, informaciją apie jo žinioje buvusių ikiteisminio tyrimo bylų buvimo vietą jis privalėjo pateikti viršininko pareigas ėjusiam asmeniui, ir būtent šis asmuo, eidamas Verkių policijos nuovados viršininko pareigas, turėjo pasirūpinti, kad P. R. žinioje buvusios ikiteisminio tyrimo bylos būtų perduotos kitam pareigūnui.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus tyrimo poskyryje dėl to, kad buvo skambinama atostogavusiam tyrėjui P. R. paliudijo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti pareigūnai, o jei patikrinimą atlikusiems asmenim to nepakako, tai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Tvarkos 2 punktą visapusiškai išsiaiškinti nusižengimo aplinkybes ir jas ištirti priklauso būtent paminėtai tarnybai, todėl, nepasitikint pareiškėju, ji ir turėjo surinkti išklotines.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nurodymas Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių policijos nuovados viršininkui skubiai patikrinimui pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 12-1-983-06 (tyrėjas P. R. ) nebuvo savalaikiai įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pats faktas, jog pareiškėjo vadovaujamoje nuovadoje buvo padarytas tam tikras teisės aktų reikalavimų pažeidimas, negali būti vertinamas kaip tarnybinis pažeidimas, o atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatas, dėl padarytų pažeidimų turi būti nustatyta pareiškėjo kaltė.
Teisingai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. birželio 5 d. sirgo, o po ligos jam grįžus į darbą, tyrėjas P. R. jau buvo išleistas kasmetinių atostogų; ne pareiškėjas, bet jo ligos metu Verkių PN viršininko pareigas ėjęs tyrėjas S. A. turėjo pasirūpinti, kad P. R. žinioje buvusios ikiteisminio tyrimo bylos būtų perduotos kitam pareigūnui, tačiau to nepadarė), pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, jog po ligos grįžęs į darbą pareiškėjas objektyviai nebegalėjo ištaisyti susidariusios padėties, kadangi laikotarpis nuo pareiškėjo grįžimo į darbą 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. birželio 8 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros rašto gavimo nelaikytinas pakankamai ilgu, kad galima būtų pripažinti, jog pareiškėjas grįžęs po ligos nekontroliavo ikiteisminio tyrimo eigos nuovadoje esančiose bylose. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas ėmėsi įmanomų veiksmų, siekiant įvykdyti prokuroro nurodymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-983-06 pateikimo. Pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų rasta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 23?1-983-06, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatyta pareiškėjo kaltė, kadangi susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių užtikrinti prokuroro nurodymo įvykdymą, užtikrinti BPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimą, todėl Pareigybės aprašymo 4, 6.1 ir 6.6 punktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės vieną pagrindinį argumentą, t.y., kad pareiškėjas, būdamas nuovados viršininku, neužtikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-983-06 pateikimo prokurorui, nesiėmė visų būtinų ir reikiamų veiksmų prokuratūros nurodymo vykdymui. Tačiau atsakovas nenurodo, kokių būtinų ir reikiamų veiksmų objektyviai privalėjo imtis pareiškėjas, kad būtų įvykdytas prokuratūros nurodymas. Apeliacinio skundo teiginiai yra labai bendro pobūdžio ir nepaneigia byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių, reikšmingų nustatinėjant šioje byloje pareiškėjo kaltę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.