Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-1983-615/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
2-1983-615/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20929-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Ieškovas
M. B. S.
Atsakovas
A. S., G. S.
Trečiasis asmuo
K. S., E. S., notarei V
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1983-615/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20929-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei M. B. S., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovams A. S., G. S., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, tretiesiems asmenims K. S., E. S., Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L., nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei V. B., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M.B. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., G. S., trečiaisiais asmenimis byloje esant K. S., E. S., Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei V. B., institucija teikiančiai išvadą byloje esant Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 25-27) prašo pripažinti negaliojančiu 2008-02-08 susitarimo 3-iajį punktą pasirašytą ieškovės M. B. S. ir atsakovų A. S. ir G. S., kuriuo atsakovų vaikams K. S., E. S., B. S., K. S. paliekama teisė gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė nurodė, kad M. B. S. 1995-10-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 74/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Bendras buto plotas 56,89 kv. m. Likusios 26/100 buto dalys tuo metu priklausė Kauno miesto savivaldybei. Bute nuomos teise gyveno ir buvo registruotas ieškovės sūnus, atsakovas A. S. su šeima, kurią sudarė sutuoktinė G. S. ir keturi jų mažamečiai vaikai: E. S., K. S., B. S. ir K. S.. 2008-02-08 tarp ieškovės ir atsakovo A. S. buvo sudarytas susitarimas, dėl teisės nepilnamečiams vaikams gyventi bute (duomenys neskelbtini). Ši sutarties sąlyga buvo įrašyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti jiems teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Susitarimo 2 p. atsakovas A. S. ir jo sutuoktinė G. S. atsisakė jiems priklausančių teisių į minėto buto nuosavybės teisių įgijimą. Šalių susitarimas buvo patvirtintas Kauno miesto 13-tame notaro biure. Atsakovui atsisakius teisių išsipirkti buto dalį, šia teise pasinaudojo ieškovė ir 2008-04-23 iš Kauno miesto savivaldybės ieškovė išsipirko 26/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjui sumokėdama 11 000 Lt sumą. Atsakovo A. S. šeima buvo įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti. Atsakovas ir jo šeima gavo 69,47 kv.m. socialinį būstą (trijų kambarių butą), esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu 2009-04-08 tarp atsakovo A. S. ir Kauno m. savivaldybės buvo sudaryta neterminuota nuomos sutartis NR. 201-9-290. Gavęs socialinį būstą, atsakovas su savo šeima persikėlė gyventi į jiems suteiktą būstą, kuriame jiems suteikta teisė gyventi ir butu naudotis neterminuotai. Nepilnamečiai atsakovo vaikai E. S., K. S., B. S. ir K. S. savo gyvenamąją vietą nuo 2009-04-20 yra deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui– butui, esančiam (duomenys neskelbtini) vis dar yra numatyta prievolė, kuri įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, t.y. grafoje „žymos“ nurodyta, kad atsakovo nepilnamečiams vaikams paliekama teisė gyventi ieškovei priklausančiame bute, kuri pasilieka ir pasikeitus buto savininkui bei nuoroda, kad ši prievolė yra atsiradusi 2008-02-08 susitarimo pagrindu. Šis įrašas, ieškovės teigimu, pažeidžia jos teisę pilnai disponuoti jai priklausančiu turtu. Anot ieškovės, 2008-02-08 susitarimas šalių buvo pasirašytas tik tam tikram laikui, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o suteikus vaikams gyvenamąjį būstą t.y. išnykus esminei susitarimo sąlygai, prievolė įregistruota VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre turi būti panaikinta.

Ieškovė kreipėsi dėl įrašo panaikinimo į VĮ „Registrų centrą“, tačiau sprendimu Nr. KAKT -2233, buvo informuota, kad žymą panaikinti galima tik esant atsakovo A. S. prašymui bei pridedant dokumentus patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą. Dokumentus, kurie patvirtina minėto juridinio fakto pasibaigimą ieškovė turi, tačiau atsakovas A. S. prašymą rašyti atsisako, nes jo manymu, jam priklauso minėto buto dalis. Tokiais savo veiksmais, t.y., atsisakydamas panaikinti šalių susitarimo 3 punktą, atsakovas pažeidžia CK 1.137 str. 3 d. reikalavimus, kurie draudžia asmeniui piktnaudžiauti savo teise, kuri be teisinio pagrindo varžytų kitų asmenų teises ir tesėtus interesus. Kadangi ieškovės bei atsakovo A. S. santykiai yra komplikuoti, jie tarpusavyje nebendrauja, atsakovas kategoriškai atsisako panaikinti įrašą, ieškovė dėl 2008-02-08 susitarimo 3-ojo punkto panaikinimo buvo priversta kreiptis į teismą (b.l. 25-27).

Atsiliepimas

Atsakovai ieškinio nepripažįsta, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat atsakovai ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-02-08 susitarimu atsakovas atsisakė teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), mainais įgydamas teisę savo keturiems vaikams gyventi minėtame bute ir išsaugoti šią teisę pasikeitus buto savininkui, tuo norėdamas apginti vaikų interesus. Minėto buto nuomininkas buvo atsakovo tėvas A. V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Tėvui mirus atsakovas buvo jauno amžiaus, dėl savo neišmanymo nepriėmė tėvo palikimo, todėl 2008-02-08 susitarimą ir jame nustatytą teisę atsakovo keturiems vaikams gyventi minėtame bute ir išsaugoti šią teisę pasikeitus buto savininkui, atsakovas laiko kaip kompensaciją už nepriimtą tėvo palikimą. Tėvo turėtas daiktines teises į būstą perėmė ieškovė. 2008-02-08 susitarimas buvo sudarytas laisva šalių valia ir siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus. Sudarydama susitarimą ieškovė žinojo, kad tokia susitarimo sąlyga apribos jos teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, tačiau su tokia sąlyga sutiko, susitarimą sudarė. Ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas susitarimo sudarymo metu. CK 6.189 str. 1 d. nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Ieškovė nurodė, jog ginčijama 2008-02-08 susitarimo sąlyga turi būti pripažinta negaliojančia, tačiau toks argumentas neturi teisinio pagrindo. Tam, kad susitarimo sąlygą būtų galima laikyti negaliojančia, ji turi atitikti sandorio negaliojimo pagrindus įvardintus LR Civiliniame kodekse. Šie pagrindai turėjo galioti susitarimo sudarymo metu. Ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu susitarimo sąlygą galima laikyti negaliojančia ir kada šis pagrindas atsirado. Ieškovė teigia, kad atsakovui gavus socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), susitarimo sąlyga tapo nebeaktuali. Akivaizdu, kad nuomojamas būstas nuosavybės teise atsakovui nepriklauso. Tačiau, tai, jog socialinio būsto nuomos sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui, dar nereiškia, kad vaikai turi užtikrintą gyvenamąją vietą. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 201-9-290 12.4 p. nurodoma, kad nuomos sutartis nutraukiama kai nuomininkas nė mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas (įskaitant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą ir remontą). Esant didelei šeimai ir jai gyvenant ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir pablogėjus jo finansinei padėčiai, neturint galimybės sumokėti mokesčių, atsakovas su savo šeima bet kada gali būti priverstas palikti dabartinį būstą, o vaikams gali prireikti gyvenamosios vietos (b.l. 57-58).

Šalies argumentai

Tretieji asmenys byloje K. S. ir E. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, teismo prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas spręstinas teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė V. B. atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie paskirto posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Liudytojas V. S. parodė, kad yra ieškovės sūnus, atsakovo A. S. brolis. Nurodė, kad atsakovas norėjo gauti socialinį būstą, todėl ieškovės prašė, kad ši išsipirktų butą. Ginčo bute registruota tik ieškovė, tačiau ji negali jai priklausančiu butu disponuoti. Liudytojui su sandorio sudarymu susijusias aplinkybes papasakojo ieškovė, jis pats tvirtinant susitarimą pas notarę nedalyvavo, jam žinoma, kad minėto susitarimo prašė savivaldybė.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vaikai gyvena kartu su tėvais socialiniame būste, sprendimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys netenkintinas.

Faktinės civilinės bylos aplinkybės.

Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė Marija B. S. 2008-02-08 susitarimu kartu su atsakovais A. S., G. S. bei nepilnamečiais K. S., E. S., B. S., K. S., susitarė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigys 26/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o A. S. ir G. S. veikiantys už save bei kaip nepilnamečių vaikų įstatyminiai atstovai, atsisako jiems priklausančių teisių į minėto buto nuosavybės teisių įgijimą su sąlyga, kad minėtame bute paliekama teisė gyventi K. S., E. S., B. S., K. S., šiems asmenims išsaugant teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus jos savininkui. Šalys susitarė, kad Susitarimo 3-oji sąlyga, pagal kurią nepilnamečiams paliekama teisė gyventi minėtame bute turi būti perkeliama į buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip esminė buto pirkimo-pardavimo sąlyga (b.l. 7). 2008-04-23 ieškovė su Kauno miesto savivaldybe sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl 26/100 dalių, buto esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, su sąlyga (Sutarties 3.5 p.), kad K. S., E. S., B. S., K. S. paliekama teisė gyventi perkame bute ir ši teisė minėtiems asmenims išsaugoma ir pasikeitus buto savininkui (b.l. 8-13). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų išrašą, butas esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei Marijai B. S., minėtam butui įregistruota prievolė, pagal 2008-04-23 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria K. S., E. S., B. S., K. S. paliekama teisė gyventi minėtame bute išsaugoma teisė naudotis gyvenamąją patalpa ir pasikeitus jos savininkui 2008-02-08 Kauno miesto notarės V. B. patvirtinto susitarimo pagrindu (b.l. 14). Ieškovė 2013-11-05 prašymu kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ prašydama panaikinti įrašą-žymą, kuria K. S., E. S., B. S., K. S. paliekama teisė gyventi minėtame bute bei išsaugoma teisė naudotis gyvenamąją patalpa ir pasikeitus jos savininkui, (b.l. 19), tačiau prašymas VĮ „Registrų centras“ 2013-11-12 sprendimu Nr. KAKT-2233 atmestas (b.l. 20). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Civilinės bylos nagrinėjimo ribos.

Į civilinę bylą pateiktame ieškinyje ieškovė suformulavo tokį savo reiškiamų reikalavimų faktinį pagrindą: ginčijamas „įrašas pažeidžia mano teisę pilnai disponuoti man priklausančiu turtu (LR Civilinio kodekso 4.37 str.). Šiuo ribojimu yra pažeidžiamos mano subjektinės teisės. Akivaizdu, kad 2008-02-08 susitarimas šalių buvo pasirašytas tik tam tikram laikui, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o suteikus vaikams gyvenamąjį būstą, t.y. išnykus esminei susitarimo sąlygai, prievolė įregistruoti VĮ „Registrų centras“ duomenyse turi būti panaikinta“, „atsisakydamas panaikinti šalių susitarimo 3 punktą atsakovas pažeidžia Civilinio kodekso 1.137 str. 3 d. reikalavimus, kurie draudžia asmeniui piktnaudžiauti savo teise, kuri be teisinio pagrindo varžytų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus“ (b.l. 26-27).

Ieškinio faktinį pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ieškinyje privalo suformuluoti pats ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai išnagrinėti civilinę bylą, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus faktinio ieškinio pagrindo apibrėžimas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio faktinio pagrindo pakeitimas civilinėje byloje yra galimas tiktai CPK 141 straipsnyje reglamentuota tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas sprendime aukščiau nurodytu faktiniu pagrindu ir CPK 141 straipsnyje reglamentuota tvarka keičiamas nebuvo. Aplinkybėmis, kad ginčijamą sutartį ieškovė pasirašė suklaidinta atsakovų, ar kurio nors vieno ir jų, suklaidinta notarės ar pan., ieškovė savo reikalavimų ieškinyje negrindė. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ieškovė civilinėje byloje ir neįrodinėjo- neprašė trečiojo asmens notarės V. B. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinti būtinu, nesiekė trečiajam asmeniui užduoti klausimus teismo posėdžio metu, neprašė liudytojais apklausti nei Kauno miesto 13-ojo notarų biuro darbuotojų, nei kokių nors kitų asmenų, kurie Kauno miesto 13-ajame notarų biure 2008-02-08 dalyvavo sudarant ginčijamą sutartį. Todėl teismas nagrinėdamas civilinę bylą negali išeiti iš ieškinyje suformuluoto jo faktinio pagrindo ribų, kadangi priešingu atveju, būtų pažeistos atsakovų bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės pagal faktinį ieškinio pagrindą formuluoti atsikirtimų į ieškinį turinį, teikti įrodymus nustatinėtinoms aplinkybėms.

Dėl sprendime aukščiau nurodytu faktiniu pagrindu pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Ieškovė savo reikalavimus pareikštame ieškinyje grindžia tuo faktiniu pagrindu, kad ginčijamas 2008-02-08 susitarimas ir atsakovai nesutikdami jį keisti pažeidžia ieškovės teises. Tokiu faktiniu pagrindu reiškiamas ieškinys negali būti tenkinamas. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė, atsakovai ir atsakovų nepilnamečiai vaikai, atstovaujami atsakovų, šalių laisva valia 2008-02-08 sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovai atsisakė jiems priklausančių teisių į buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įgijimą, kas leido ieškovei vienai lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti nurodytą butą, o ieškovė už atsakovų atsisakymą nuo savo teisių, prisiėmė įsipareigojimą dėl tam tikrų nuosavybės teisių butui apribojimo atsakovų nepilnamečių vaikų naudai. Ginčijamas 2008-02-08 susitarimas atitinka Civilinio kodekso tokių susitarimų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, yra patvirtintas notarine tvarka, taip pat neprieštarauja viešajam interesui, todėl yra galiojantis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir ją sudariusioms šalims, taip pat ir ieškovei, turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Galiojanti ir ją sudariusioms šalims įstatymo galią turinti sutartis, ar kuri nors jos dalis, negali būti panaikinta vien tik dėl to, kad viena iš sutarties šalių vėliau persigalvojo ir nusprendė, kad sutartis pažeidžia jos teises. Juo labiau tais atvejais, kai tokiai šaliai kitos sutarties šalys jau yra įvykdę visus sutartus savo įsipareigojimus.

Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, aplinkybėmis, kad ginčijamą sutartį ieškovė pasirašė suklaidinta atsakovų, ar kurio nors vieno ir jų, suklaidinta notarės ar pan., ieškovė savo reikalavimų ieškinyje negrindė ir tokių aplinkybių nagrinėjamoje civilinėje byloje neįrodinėjo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, reikšdama ieškinį iš esmės vien tik savo ketinimų pasikeitimo faktiniu pagrindu, ieškinio reikalavimais siekia panaikinti galiojančiame ir jį sudariusioms šalims įstatymo galią turinčiame 2008-02-08 susitarime įtvirtintas nepilnamečių vaikų teises, kurios yra laikomos prioritetinėmis.

Kaip savo reikalavimų faktinį pagrindą ieškovė pareikštame ieškinyje taip pat nurodė aplinkybę, kad „2008-02-08 susitarimas šalių buvo pasirašytas tik tam tikram laikui, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o suteikus vaikams gyvenamąjį būstą, t.y. išnykus esminei susitarimo sąlygai, prievolė įregistruoti VĮ „Registrų centras“ duomenyse turi būti panaikinta“. Tačiau ši ieškovės nurodyta aplinkybė neatitinka faktinės civilinės bylos medžiagos, kadangi šalių laisva valia 2008-02-08 susitarime sąlygos, kad savo įsipareigojimus ieškovė vykdys tik tam tikrą laiko tarpą, nėra (b.l. 7). Todėl įvertinus visas sprendime aptartas aplinkybes ir šalių į bylą pateiktus įrodymus, sprendime aukščiau nurodytu faktiniu pareikštas patikslintas ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Patikslinto ieškinio netenkinus, iš ieškovės M. B. S. atsakovui A. S. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-14 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-14-T-99-192, atsakovui A. S. suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l. 41). Vadovaujantis nurodytu iš ieškovės valstybei priteistinos 485,07 Lt antrinės pagalbos išlaidos bei 41,80 Lt teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355b.l. 2, 137).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės M. B. S. patikslinto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės Marijos B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės Marijos B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 485,07 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų 07 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 41,80 Lt (keturiasdešimt vieno lito 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas