Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-22 sprendimą Nr. (1.7)S-245-15; įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu tomis pačiomis sąlygomis;priteisti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 556,21 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl faktiškai negaunamos teisinės pagalbos jau padaryta turtinė žala dėl negautų lėšų, kurias galėjo suteikti vaikai, kad palengvintų jo gyvenimą. Tarnyba nekeičia advokato tyčia, nes gina ne pareiškėjo interesus, o bando paslėpti savo nesugebėjimą efektyviai koordinuoti advokatų darbą. Tarnyba paskyrė advokatą, bet nesugeba ir nenori koordinuoti jo darbo, todėl ji ir turi prisiimti atsakomybę.

Turtinę žalą pareiškėjas vertina l200 Lt (347,54 Eur) kaip negautą iš vaikų išlaikymą už 2014m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2015m. sausio mėnesį; 720,50 Lt (208,67 Eur) kaip antstolės padarytą žalą, kurios negalėjo apskųsti, nes negavo antrinės teisinės pagalbos. Neturtinę žalą vertina 500 Eur, nes per tą laiką, kol laukė valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos, turėjo išgyventi daug nemalonių dienų ir kreiptis į Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą pagalbos dėl streso, patirto dėl antstolės veiksmų ir laukiant valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Tarnyba bylas, kuriose prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, advokatams paskirsto tolygiai, siekdama užtikrinti vienodą advokatų darbo krūvį ir užimtumą, todėl visų advokatų darbo krūvis yra didelis. Atsižvelgiant į tai, antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimas neturės įtakos antrinės teisinės pagalbos teikimo proceso greitumui, kadangi neišvengiamai atsiranda papildomas laikas, kurį naujai paskirtas advokatas sugaišta iš naujo susipažindamas su byla, analizuodamas faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus, įvertindamas byloje pateiktą medžiagą, teisės normas ir t. t., o tai kartu lemia papildomas valstybės biudžeto lėšas, skiriamas advokatų užmokesčiui išmokėti. Advokato pakeitimas, nesant tam pagrįstų pagrindų, ne tik kad nepagreitina proceso, bet ir pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iš A. Ž. teismui pateiktame skunde išdėstytų aplinkybių paaiškėjo, jog vaikai nori teikti jam išlaikymą taikiu būdu. Pažymėjo, kad nesant ginčui tarp šalių sutartis dėl asmens išlaikymo pasirašoma ir tvirtinama notarų biure, tuo tarpu teismas tokią sutartį tvirtina tik esant ginčui. Sutarties pas notarą parengimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, antrinė teisinė pagalba yra procesinių dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas teisme. Pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus ir išspręsti išlaikymo klausimą taikiu būdu nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

A. Ž. nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - Tarnybos neteisėtų veiksmų. A. Ž. nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtiną žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant kitą civilinės atsakomybės sąlygą - priežastinį ryšį.

Bylos proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015-01-22 sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos(b. l. 60).

Pareiškėjas teigia, kad advokatas V. G. žadėjo suruošti dokumentus, tačiau nieko nedarė, Tarnyba jo nepakeitė tyčia, todėl dėl faktiškai negaunamos teisinės pagalbos jau padaryta turtinė žala dėl negautų lėšų, kurias galėjo suteikti vaikai, kad palengvintų jo gyvenimą.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka, argumentuodama tuo, kad advokatas teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kelis kartus konsultavo pareiškėją telefonu, nurodė, kokius duomenis reikia surinkti bei susipažino su pareiškėjo atsiųstais dokumentais. Aplinkybė, kad advokatas dar nėra parengęs pareiškėjui atitinkamų procesinių dokumentų negali būti vertinama Įstatyme nustatytu pagrindu, kuriam esant advokatas negali teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir užtikrinti tinkamą jo interesų atstovavimą.

Teismas sutinka su Tarnybos pozicija ir atmeta pareiškėjo teiginius. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...>jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos <...>.Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (Įstatymo 18 str. 14 d.).

Bylos įrodymai patvirtina, kad Tarnyba 2014-07-21 sprendimu pagal pareiškėjo prašymą nusprendė teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo rengiant procesinius dokumentus, advokatu paskyrė V. G. (b. l. 37-48).

Pareiškėjas 2014-11-14 pateikė prašymą Tarnybai pakeisti paskirtą advokatą V. G. kitu advokatu, nes advokatas neteikia paslaugų (b. l. 49). Tarnyba 2014-11-24 raštu informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl advokato pakeitimo bus priimtas tuomet, kai advokatas pateiks paaiškinimus (b. l. 54).

Tarnyba 2014-12-31 sprendimu pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo iki byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, kad būtų parengti procesiniai dokumentai bei pareiškėjas tinkamai atstovaujamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 57-58).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsižvelgusi į gautus advokato V. G. paaiškinimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, 2015-01-22 sprendimu atsisakė pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2011-12-31 sprendimą (b. l. 59-60).

Teisme gauta Tarnybos medžiaga (b. l. 34-60, 66-68) patvirtina, kad skundo Tarnyboje gavimo dienai pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos 2014-07-21 sprendimą, vėliau Tarnybos 2014-12-31 sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo pratęsta. Šių nurodytų aplinkybių pareiškėjas neginčija. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą, sprendime konstatavo: „kad nėra pagrindo teigti, kad advokatas V. G. neteikia pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir neatlieka savo, kaip advokato, pareigų. Kaip matyti iš pareiškėjo ir advokato išdėstytų aplinkybių, advokatas kelis kartus konsultavo pareiškėją telefonu, susipažino su jo atsiųstais dokumentais. Taip pat akcentuotina, kad advokatas neatsisako teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir artimiausiu metu planuoja paruošti procesinius dokumentus“. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo argumentai teisme, kuomet jis pripažino, kad bendravo su advokatu telefonu, teikė jam dokumentus, tačiau, jo nuomone, advokatas dirba blogai, Tarnyba tyčia jo nekeičia. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas laiko, kad Tarnyba tinkamai ištyrė reikšmingas aplinkybes skundžiamam sprendimui priimti, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba tyčia nekeičia advokato V. G. kitu advokatu, yra nepagrįstas. Skundo Tarnybai pateikimo dienai pareiškėjui valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama, aplinkybių pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu nebuvo. Teismas pažymi, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Taigi advokato pakeitimas kitu advokatu, nesant tam pagrįstų pagrindų, pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo bei efektyvumo principus, nes naujam advokatui reikėtų iš naujo bendrauti su pareiškėju, susipažinti su pateiktais dokumentais, juos analizuoti iš naujo, parengti procesinius dokumentus teismui ir tai užimtų dar daugiau laiko.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atmetus pirmąjį skundo reikalavimą kaip nepagrįstą, atmetamas ir antrasis skundo reikalavimas.

Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra pagrindo spręsti žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat atmetamas (Civilinio kodekso 6.271 str., 6.246 str.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.