- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1748-229/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė
išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (bausmės pabaiga 2019 m. sausio 1 d.); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. K. 2018 m. spalio 19 d., apie 20.15 val., namuose, esančiose adresu – (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje smurtavo prieš savo artimąją giminaitę – motiną L. K., t. y. rankos kumščiu sudavė ne mažiau penkis smūgius L. K. į veido sritį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, L. K. paėmęs už megztinio, ją pargriovė ant žemės ir ištempė į kiemą, taip savo artimajai giminaitei – motinai L. K. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ankstesnio įtarimo metu jis kaltu neprisipažino, nes gerai neprisiminė įvykio aplinkybių. Vėliau, grįžęs iš policijos jis pasikalbėjo su motina ir prisiminė, kaip viskas buvo. 2018 spalio 19 d. jis su draugais Krekenavos miestelyje vartojo alkoholinius gėrimus. Po to vakare neblaivus grįžo į namus. Namuose buvo mama L. K. ir tėvas E. K.. Namuose jis su mama dar išgėrė alaus. Tėvas su jais negėrė, nes buvo grįžęs iš ligoninės, silpnos sveikatos ir alkoholio nevartojo. Kai jie su mama išgėrė alų jis jai pasakė, kad nori į namus pasikviesti savo draugę L. J., bet mama pasakė, kad negalima, nes jai jo draugė nepatinka. Dėl to jis labai supyko ir mamai kumščiu sudavė kelis kartus į veidą. Galbūt, kad sudavė apie penkis kartus, nes kiek kartų sudavė, neprisimena. Po to jis mamą pargriovė ant žemės ir paėmęs už megztinio ištempė į kiemą ir ten paliko. Palikęs mamą kieme jis nuėjo miegoti, nes buvo gan girtas. Po kiek laiko jį pakėlė policijos darbuotojai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ar šį konfliktą matė jo tėvas, jis nežino. Grįžęs į namus mamos atsiprašė dėl tokio savo elgesio. Jis su mama susitaikė, ji jam atleido ir pretenzijų nebeturi. Dėl to, kad sumušė mamą labai gailisi ir pasižada, kad ateityje nebevartos alkoholio ir nebesmurtaus. Šis konfliktas įvyko tik dėl jo girtumo. Jei jis būtų blaivus, tai taip nebūtų daręs. Neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir pasižada paskirtą bausmę pilnai atlikti (b. l. 62-65, 75-78).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1. Nukentėjusiosios L. K. parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi S. K. ir sutuoktiniu E. K.. Sūnus pastoviai vartoja alkoholį. 2018 m. spalio 19 d. apie 20.15 val. tarp jos ir sūnaus S. K. įvykio konfliktas. Šio konflikto metu ji ir sūnus S. K. buvo neblaivūs. Jos vyras E. K. buvo blaivus, nes jis buvo grįžęs iš ligoninės ir alkoholio nevartojo. Sūnus pasakė, kad nori į namus parsivesti savo draugę L. J., o ji pasakė, kad neleis. Ji ant sūnaus draugės pyksta, nes ji sūnui daro blogą įtaką ir jį "girdo" alkoholiniais gėrimais. Kadangi ji sūnui pasakė, kad draugės nesivestų į namus, dėl to jis labai supyko. Šis konfliktas įvyko gyvenamojo namo miegamajame kambaryje. Sūnus supykęs jai apie penkis kartus kumščiu sudavė į veido sritį, o po to pargriovęs ant žemės už megztinio ištempė į kiemą. Kieme jis ją paliko, o pats grįžo į namus. Kai sūnus ją paliko kieme, ji telefonu iškvietė policijos darbuotojus, kad sūnus ją muša. Po kiek laiko atvyko policijos darbuotojai, ji parašė pareiškimą ir sūnų išvežė į policijos komisariatą. Kai atvyko policijos darbuotojai buvo atvažiavusi ir greitoji medicininė pagalba. Greitosios medikai ją apžiūrėjo, tačiau kadangi sužalojimai buvo nežymus, todėl jai pasakė ant akies užsidėti šaltą kompresą, ligoninę nevežė ir jokio gydymo neskyrė. Vėliau ji į jokią gydymosi įstaigą nesikreipė. Pas med. ekspertus ji taip pat nesikreipė, nes kaip sakė sužalojimai buvo nežymūs, o nuo sūnaus suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Vėliau grįžęs iš policijos sūnus S. K. jos atsiprašė ir sakė, kad nelabai atsimena, kad ją sumušė. Jis sakėsi, kad visa tai įvyko dėl jo girtumo. Kai sūnus S. K. būna blaivus, tai jis būna normalus. Kai jos sūnus susidėjo L. J., tai pradėjo labai dažnai girtauti, dėl to ji ant jo ir pyksta ir nenori, kad jie bendrautų. Šiuo metu ji su sūnumi susitaikė, jis pažadėjo daugiau taip nesielgti, ji jam atleido ir pretenzijų nebeturi. Savo sūnui S. K. ji civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7-9, 22-24,25-28);
2. 2018 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini). Atvykus, matome vieno aukšto medinį namą. Durys į namą yra nuo vakarų pusės. Durys yra medinės, dešinėje jų yra padėtas kastuvas ir du mediniai pagaliai. Įėjus į namą, patenkame į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje matome plytinį pečių stalą, duris nuo miegamojo, pakabinamą spintą. Dešinėje - dujinę viryklę, spintelę, šaldytuvą, ant kurio yra padėta mikrobangų krosnelė. Į miegamąjį patenkame pro praviras duris esančias nuo kairės pusės. Įėjus į kambarį matome vienvietę lovą. Įvykio vietoje nieko reikšmingo tyrimui nebuvo rasta. Įvykio vietoje niekas nepaimta. (b. l. 12-13);
3. 2018 m. spalio 19 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 19 d., apie 20.45 val. Panevėžio apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos sūnus. Smogė kumščiu į galvą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė L. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. apie 20.40 val., neblaivus sūnus S. K. gulinčiai motinai trenkė kumščiu į akį, nosį, paėmęs už kojų išvilko motiną į lauką. Smurtą patyręs asmuo L. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė: neblaivus sūnus trenkė iš kumščio į galvą kelis kartus, į akį ir nosį, paėmęs už kojų išvilko į lauką. Tuo L. K. sukėlė fizinį smurtą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad mamos nemušė. S. K. sulaikytas 21.20 val. Pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi ramiai (b. l. 40-41);
4. Prietaiso „Drager Alcotest 6810“ asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 19 d. 22.02 val. S. K. nustatytas 3,09 promilių girtumas (b. l. 42).
5. 2018 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. buvo pateiktas Bendrojo pagalbos centro užfiksuotas garso įrašas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas pokalbis. Garso įrašo trukmė – 1:25 min., skambučio data ir laikas – 2018 m. spalio 19 d., 20:42:54 val.:
Moteris: Man reikia greitosios ir policijos.
Moteris: (duomenys neskelbtini).
BPC operatorius: (duomenys neskelbtini) namas. Kas atsitiko ?
Moteris: Sūnus sumušė mane.
Moteris: Sūnus namuose.
Moteris: Ne , nėra.
Moteris: Nuosavas namas.
Moteris: L. K. .
Moteris: Vyras tik yra, jis ligonis.
BPC operatorius: Tai sūnus sumušė sakėt ? Kiek dabar jums metų ?
Moteris: Man keturiasdešimt trys.
Moteris: Galva.
Moteris: Ne tik, davė kaipo reikiant.
BPC operatorius: Gerai laukite ir policijos ir greitosios.
Tokiu būdu byloje kaltinamojo S. K. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo artimąją giminaitę – motiną L. K., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis S. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 103-105). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis S. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, o naują nusikalstamą veiką padarė, neatlikus anksčiau paskirtos bausmės (b. l. 82-83), galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (b. l. 93), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 96, 99), nedirbantis, tačiau Užimtumo tarnyboje (b. l. 100). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 straipsnio 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant draudimą ir įpareigojimą, kurie darys teigiamą įtaką S. K. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo S. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 19 d. 21.20 val. iki 2018 m. spalio 21 d. 11.02 val. (2 paros) (b. l. 55-56, 66-67).
Kadangi kaltinamasis S. K. nagrinėjamą nusikaltimą pakartotinai padarė prieš savo artimąją giminaitę, tai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė, dar neatlikęs paskirtos bausmės, tai vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-70), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 straipsnio 3 punktu ir 7 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 19 d. 21.20 val. iki 2018 m. spalio 21 d. 11.02 val. (2 paras), ir laikyti, kad S. K. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti S. K. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant jam visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. K. palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti S. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.