Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-346-348-2013;

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00971-2012-0;

2013 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, išteisintajam T. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2013 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. A. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintas kaltinant tuo, jog 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo virtuvėje panaudojo fizinį smurtą, tai yra suėmęs savo motinai J. A. rankomis už kaklo ją smaugė, po to tampė ją po virtuvę, pirštu tyčia dūrė jai į dešinę akį, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmą bei padarydamas nubrozdinimą kairio raktikaulio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant liudytojos O. G. amžių, sveikatos būklę ir laikotarpį nuo įvykio iki pirmos apklausos, liudytoja pilnai galėjo prisiminti jai žinomas įvykio aplinkybes, be to tyrimą byloje atlikusiai tyrėjai liudytojos sveikatos būklė bei galėjimas duoti teisingus parodymus nesukėlė jokių abejonių. Teisminio nagrinėjimo metu įvertinus tai, kad nuo įvykio iki O. G. apklausos teisme buvo praėję beveik penki mėnesiai, liudytojai neprisiminus įvykio aplinkybių, tuo pagrindu liudyti buvo iškviesta tyrimą atlikusi tyrėja L. A.. Tačiau teismas nevertino tyrėjos L. A. parodymų, nors tyrėja būdama įspėta dėl atsakomybės, parodė, kad prisimena kokius parodymus davė liudytoja O. G. ikiteisminio tyrimo metu. Prieš apklausą O. G. buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, kadangi kaltinamasis yra jos anūkas, bei išaiškinta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Liudytoja suprato viską, sakė „aš nemeluoju ir nemeluosiu". Apklausiama liudytoja O. G. parodė, kad anūkas Tadas, pradėjo smaugti jos dukrą, ją stumdė, ji iš kambario pasakė „ką darai“, tada nesakydamas nieko anūkas išėjo. Po apklausos protokolas O. G. perskaitytas, O. G. po protokolu pasirašė pati. Ji nemananti, kad O. G. būtų buvusi įkalbėta duoti parodymus.

Iš liudytojos O. G. duotų parodymų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad liudytoja nurodo nemažai konkrečių aplinkybių iš ko galima daryti išvadą, jog liudytoja praėjus tiek laiko nuo įvykio neprisimena įvykio aplinkybių arba kaltinamojo įtakoje pakeitė parodymus. Įvertinus šias aplinkybes teismas turėjo vertinti liudytojos L. A. parodymus, nes liudytoja tiesiogiai bendravo su O. G., jos parodymai svarbūs patvirtinantys nukentėjusiosios parodymus dėl konflikto metu panaudoto fizinio smurto.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas vertindamas specialisto išvadą ir specialistės paaiškinimus turėjo kompleksiškai įvertinti visas nustatytas byloje aplinkybes bei sužalojimo padarymo mechanizmą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai J. A. konstatuotas nubrozdinimas padarytas kairio raktikaulio srityje galėjo būti padarytas 2012-08- 26, bet to apklausta specialistė patvirtina, kad nukentėjusios įvardintas sužalojimas galėjo atsirasti ir suėmus už kaklo, nes raktikaulio sritis yra žemiau kaklo, pačiame kakle sužalojimų nebuvo. Raktikaulis randasi žemiau kaklo. Nuo kaklinės dalies galėjo būti 1 cm. žemiau apatinės dalies. Stumiant ir užkabinus pirštais gali atsirasti sužalojimai, stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Neatmetama galimybė kad ir traukiant galėjo būti sužalota nukentėjusioji, bet stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Teismas priimdamas nuosprendį neįvertino, jog nukentėjusioji buvo išstumta - ištemta prievarta iš virtuvės, nukentėjusioji buvo sugriebta už kaklo, priešinosi, t.y. grumtynių metu pilnai galėjo būti padarytas konstatuotas sužalojimas, be to, tokios tikimybės neatmeta ir specialistė.

Nors nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog fizinės prievartos metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, t.y. tempiant-stumiant ją iš virtuvės buvo pirštu įdurta į akį, kas sukėlė fizinį skausmą. Kaip matyti iš nuosprendžio teismas tokių nukentėjusiosios parodymų aplamai nevertino. Teismas aplamai nuosprendyje neaptarė šios aplinkybės, neišdėstė motyvų, kodėl netiki nukentėjusiosios parodymais dėl fizinio skausmo sukėlimo. Skausmui sukelti nėra būtini išoriniai pažeidimai.

Prokuroro teigimu, byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusioji pati susižalojo ar būtų buvusi sužalota nenustatytų asmenų kitą dieną ar kitu paros metu, nėra jokių duomenų, kad konflikte dalyvavo kiti asmenys, be to nukentėjusioji aiškiai nuo pat pradžių detaliai nurodė T. A. veiksmus jos atžvilgiu, sužalojimo aplinkybes, nukentėjusiosios parodymus patvirtina L. A. bei O. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios, tyrėjos bei liudytojos O. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu parodymų tikrumu bei objektyvumu, be to ir pats kaltinamasis neneigia fizinės prievartos panaudojimo motinos atžvilgiu.

Apelianto įsitikinimu kaltinamojo kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kuris neneigia fizinio smurto panaudojimu savo mamos atžvilgiu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios J. A., liudytojos L. A. parodymais bei liudytojos O. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialistės Z. M. parodymais, kuri nepaneigia, jog konflikto metu 2012-08-26 nukentėjusiajai galėjo būti padaryti nustatyti sužalojimai.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį nuosprendį, pažeidė teismui privalomą LR BPK 20 str. 5 dalies reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (LR BPK 241 str. 2 d.). Teismas remdamasis ne įrodymų viseto analize, nevisapusiškai ištyrė bylą, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino T. A.. Įvertinus T. A. padarytos nuskalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, nesant veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant T. A. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Išteisintasis T. A. ir jo gynėjas advokatas Vaclovas Kaminskis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytu pagrindu.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog nenustatyta, kad kaltinamasis T. A. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo išvada neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog T. A. 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo virtuvėje panaudojo fizinį smurtą, tai yra suėmęs savo motinai J. A. rankomis už kaklo ją smaugė, po to tampė ją po virtuvę, pirštu tyčia dūrė jai į dešinę akį, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmą bei padarydamas nubrozdinimą kairio raktikaulio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis T. A. panaudojo J. A. atžvilgiu fizinį smurtą tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė liudytojos O. G. parodymų analizei, tačiau neįvertino esminių aplinkybių, kurias pavirtina byloje esantys duomenys.

Iš kaltinamojo T. A. parodymų matyti, kad jis nors kaltu neprisipažino, tačiau jis pripažino, kad 2012-08-26 grįžęs namo virtuvėje sutiko mamą, t.y. J. A.. Iš pradžių ji buvo geros nuotaikos, tačiau po to ji susierzino ir pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais. Norėdamas sudėti produktus į šaldytuvą J. A. iš virtuvės išstūmė į jos kambarį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. A. kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios J. A. parodymai, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos tyrėjos L. A., ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos O. G. parodymai, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusioji J. A. apie įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės nuoseklius parodymus. Pagrįstai prokuroras skunde pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nepasisakė dėl kokių priežasčių negalima vadovautis nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusiosios J. A. parodymais nustatyta, kad 2012-08-26 kaltinamasis grįžęs namo ją griebė už kaklo ir tempė nuo šaldytuvo per virtuvę, spaudė akį, taip smaugdamas nutempė į kambarį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymu nelaikė liudytojos O. G. parodymų, tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja O. G. neprisiminė, jog buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad apie įvykį nieko negali pasakyti, nes nieko nematė. T. A. yra anūkas, jis negalėjo smaugti J. A.. Siekiant pašalinti visus neaiškumus dėl liudytojos O. G. parodymų, pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja tyrėja L. A., kuri apklausė liudytoja O. G.. Liudytojos L. A. parodymais nustatyta, kad ji apklausė liudytoja O. G.. Apklausoje dalyvavo ji ir liudytoja, o O. G. dukra laukė už durų. Liudytojos apklausos protokolas buvo surašytas iš jos žodžių, jai protokolas buvo perskaitytas ir ji patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Tik po to atėjusi liudytojos dukra parašė kad protokolas perskaitytas, surašytas iš mano žodžių, o liudytoja O. G. pasirašė po protokolu. Taip pat liudytoja L. A. parodė, kad jai nekilo abejonių dėl liudytojos O. G. sveikatos ir būklės, nes ji pakankamai gerai jautėsi. Iš to seka, kad apylinkės teismas nepagrįstai liudytojos O. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nepripažino įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo tokios išvados daryti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios J. A. ir liudytojos O. G. apklausos vyko ne vienu metu, apklausos protokolų apimtis ir surašymo būdas atitinka apklausų trukmei. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos O. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2012-08-28 tikslaus laiko nežino, anūkas T. A. priėjęs prie dukros pradėjo ją smaugti, stumdyti. Tai ji mačiusi iš kambario. Jai pradėjus šaukti anūkas išėjo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis galėjo padaryti nukentėjusiajai nubrozdinimą kairio raktikaulio srityje yra nepagrįsta.

Specialisto išvadoje J. A. konstatuota odos nubrozdinimas kairio raktikaulio srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikiant nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas 2012-08-26. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė savo išvadą patvirtino. Ji paaiškino, kad akies sužalojimas nebuvo konstatuotas, nes išorinio sužalojimo nesimatė. Sužalojimas padarytas raktikaulyje gali atsirasti ir žmogų traukiant į save, užkabinus pirštais, suėmus už kaklo taip pat gali atsirasti. Tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš specialistės paaiškinimo matyti, kad nukentėjusiajai J. A. konstatuotas nubrozdinimas padarytas kairio raktikaulio srityje galėjo būti padarytas 2012-08-26, bet to apklausta specialistė patvirtina, kad nukentėjusios įvardintas sužalojimas galėjo atsirasti ir suėmus už kaklo, nes raktikaulio sritis yra žemiau kaklo, pačiame kakle sužalojimų nebuvo. Raktikaulis randasi žemiau kaklo. Nuo kaklinės dalies galėjo būti 1 cm. žemiau apatinės dalies. Stumiant ir užkabinus pirštais gali atsirasti sužalojimai, stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Neatmetama galimybė kad ir traukiant galėjo būti sužalota nukentėjusioji, bet stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Pagrįstai prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį neįvertino, jog nukentėjusioji buvo išstumta - ištemta prievarta iš virtuvės, nukentėjusioji buvo sugriebta už kaklo, priešinosi, t.y. grumtynių metu pilnai galėjo būti padarytas konstatuotas sužalojimas, be to, tokios tikimybės neatmetė ir specialistė.

Kolegija konstatuoja, jog aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis T. A. suimdamas nukentėjusiajai už kaklo, ją smaugdamas, tempdamas ją po virtuvę, durdamas pirštu į akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nubrozdinimą. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo T. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kaltinamojo atžvilgių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.- padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis T. A. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, dirba, anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Kolegija atsižvelgusi į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes daro išvadą, jog bausmės tikslai buvus pasiekti T. A. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p. T. A. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.