Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-410-913/2012 pagal ieškovo Anykščių rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viešąjį interesą, ieškinį atsakovui S. B. dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovo S. B. 3 401,76 Lt nesumokėto PVM, muito, akcizo mokesčių sumą į ieškovo Utenos apskrities VMI sąskaitą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas S. B. pažeisdamas nustatytą tvarką 2012-02-22 gabeno Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtus 1499 cigarečių pakelius. Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-02-22 nutarimu pripažino S. B. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 163-2 str. 7 d. ir skyrė 20 040 Lt baudą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovui S. B. nesumokėjus PVM, muito, akcizo mokesčių, valstybei padaryta žala dėl privalomai sumokėtų importo mokesčių sudarė: 223,80 Lt muito, 2 517,75 Lt akcizo ir 660,21 Lt PVM, iš viso 3 401,76 Lt valstybės negautų pajamų. Ieškovas nurodė, kad prokurorai, nustatę asmens teisių ir interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, institucijos prašymą ar savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kiti institucijų pareigūnai ir tarnautojai, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorui suteikta teisės spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti bylą ar jo nėra. Ieškovas nurodė, kad nesumokėjus 3 401,76 Lt privalomų PVM, muito, akcizo mokesčių, buvo padaryta tiesioginė žala valstybei, kuri turi būti atsakovo atlyginta, todėl prokuroro ieškinys yra pagrįstas.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012-03-29 nutartimi nustatė ieškovui Anykščių rajono vyriausiajam prokurorui pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo vyriausiojo prokuroro pateiktų dokumentų nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas ieškinį teikia Utenos apskrities VMI interesui apginti, kadangi nėra įrodymų, jog inspekcija būtų kreipusis į prokurorą su tokiu prašymu. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimo tvarka nėra aiški, vyriausiasis prokuroras taiko 59 proc. PVM tarifą, nors Lietuvos Respublikos įstatymai nustatyto 21 proc. PVM, nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas apskaičiavo muitą ir akcizą. Teismas pabrėžė, kad susidariusios žalos paskaičiavimas turi būti suformuluotas aiškiai, pagrįstai, su nuorodomis į teisės aktus, todėl įpareigojo Anykščių rajono vyriausiąjį prokurorą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus.

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atskiruoju skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-410-913/2012 ir perduoti klausimą Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad LR Konstitucija įtvirtina asmenų pareigą mokėti mokesčius valstybei, o kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl šios priežasties vyriausiasis prokuroras kreipdamasis į apylinkės teismą dėl viešojo intereso gynimo ir būdamas savarankiškas procesinis asmuo, neprivalo gauti papildomų įgaliojimų iš Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. Vyriausiasis prokuroras atskirajame skunde pažymi, kad teismas negali procesinių dokumentų nepriimti, remdamasis tik įrodymų nepakankamumu. Įrodymų pakankamumo klausimą teismas išsprendžia, kai ištiria visus įrodymus teismo posėdyje, todėl teismo nurodymas ieškinį papildyti teisės normomis, kuriomis grindžiamas ieškinys, yra perteklinis ir nekliudo teismui nagrinėti pareikštą civilinį ieškinį.

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad prokurorui ginant institucijos viešąjį interesą, nėra būtinas šios institucijos prašymas tokius veiksmus pradėti. CPK 49 str. 1 d. nurodo, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti CK, CPK ir kituose įstatymais numatytais atvejais bei kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiems poreikiams tenkinti, o mokesčių ir kitų privalomų įmokų nemokėjimas arba mokėjimas ne laiku pažeidžia viešąjį interesą, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui S. B. nesumokėjus muito, PVM ir akcizo mokesčių nuo įvežtų 1 499 cigarečių pakelių, buvo pažeisti valstybės ir visuomenės interesai. Pažymėtina, kad gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą ne tik esant įtvirtintam pagrindui (asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pranešimui, pasiūlymui, pareiškimui, skundui), bet ir savo iniciatyva, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Kadangi mokesčių administratorius nesiėmė veiksmų PVM, muito ir akcizo mokesčiams iš S. B. išsiieškoti, taip pat nesikreipė į prokurorą dėl tokių veiksmų pradėjimo, Anykščių rajono vyriausiasis prokuroras turėjo teisę ir pagrindą gindamas viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl minėtų mokesčių priteisimo iš atsakovo. Todėl Utenos apskrities VMI prašymo prokurorui kreiptis į teismą nebuvimas nelaikytinas ieškinio trūkumu.

Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialinį teisinį santykį. Tačiau įstatyme ieškovui nenustatyta įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą; tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-387/2008), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą vyriausiąjį prokurorą nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, t. y. žalos paskaičiavimą pagrįsti nuorodomis į teisės aktus. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Kaip jau buvo minėta, ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras turi įstatymo suteiktą teisę ginti viešąjį interesą ir pateikti ieškinį dėl valstybei padarytos žalos priteisimo. Pateikiamame ieškinyje yra suformuluotas ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti iš atsakovo muito, PVM ir akcizo mokesčius, nurodytas ieškinio pagrindas – atsakovo gabentos nelegaliai įsigytos cigaretės, už kurias nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai valstybei. Ieškovas, nors ir neprivalo, tačiau nurodė Europos Sąjungos teisės aktus, pagal kuriuos skaičiuojami muitai importuojamoms ne bendrijos prekėms, Lietuvos Respublikos įstatymą, pagal kurį skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, pateikė įrodymus apie padarytą pažeidimą, taip pat Mutinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą apie akcizo, muito ir pridėtinės vertės mokesčių dydžio apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 str. nurodytus bendruosius ieškinio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti priimtas. CPK 228-230 str. nustato, kad teismas gali skirti parengiamąjį posėdį, kurio metu apklaustų šalis, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluotų šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį, įrodymus, atliktų kitus reikalingus veiksmus. Ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje visus kilusius klausimus dėl mokesčių skaičiavimo tvarkos ar kitus neaiškumus dėl įrodymų ir jų pakankamumo pirmosios instancijos teismas gali išsiaiškinti parengiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti viešąjį interesą, todėl teismas turėtų būti aktyvesnis, be to, visi ieškovo prašomi priteisti mokesčiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir apskaičiuojami pagal teisės aktus, kurie teismui yra prieinami ir turi būti žinomi, todėl papildomas terminas tokių teisės aktų ieškinyje nurodymui, t. y. tariamų trūkumų pašalinimui, vilkina bylos nagrinėjimą ir pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, spręsdamas išimtinai procesinius ieškinio priėmimo klausimus pirmosios instancijos teismas šiuo atveju viršijo Civilinio proceso kodekso normų reglamentuotas ieškinio priėmimo stadijos ribas.

Remiantis išvardintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nustatė terminą ištaisyti ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinio priėmimo perduotinas Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.