Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-53395-18, kurioje

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dagtis“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. spalio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos) 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Remiantis VšĮ „Emprekis“ (autotransporto kainos Lietuvoje) išrašu nustatyta, M. J. vairuoto automobilio VW Golf, 1995 metų laidos, kėbulo tipas hečbekas, durų skaičius 5, kuro tipas dyzelinas, variklio darbinis tūris 1896 cm³, variklio galia 47 kW/63 AG, vidutinė rinkos vertė 2018 m. lapkričio mėnesio duomenimis yra 600 Eur (b. l. 24).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11207/2018(01) nustatyta, kad M. J. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 7 d., 16 val. 30 min, nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 48).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis M. J. vairavo kelių transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis 2,08 promilių, t. y. didesnis negu 1,5 promilės alkoholio, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 136, 138-140).

Kaltinamasis M. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 117-120), ne kartą baustas administracine tvarka (tame tarpe už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir neturint teisės vairuoti), turi galiojančių nuobaudų (b. l. 127-131), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dagtis“ (b. l. 133-134). Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą (BK 47 ir 54 straipsniai). Kadangi kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, vairuodamas kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, gamtos apsaugos pareigūno klausiamas klaidingai nurodė asmenį tariamai vairavusį transporto priemonę, po to kai nesėkmingai bandė automobiliu pervažiuoti upę, pasišalino iš įvykio vietos, šitaip bandydamas išvengti atsakomybės, todėl jam skirtina prokurorės siūloma didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatyta minimali jos riba – 60 MGL dydžio, t. y. 3 000 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis M. J. sutinka su prokurorės siūlomos bausmės dydžiu, tačiau prašo baudą paskirti mokėti dalimis, motyvuodamas tuo, kad turi mažametį vaiką, kurį vienas išlaiko. Iš 2018 m. vasario 6 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus išduoto gimimo įrašą liudijančio išrašo matyti, jog M. J. yra A. J., gimusios 2018 m. sausio 27 d., tėvas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam nustatytinas 6 mėnesių terminas baudai sumokėti (teismo vertinimu, M. J. savanoriškai gali mokėti baudą dalimis pagal galimybes, tačiau privalo ją sumokėti per teismo nustatytą terminą).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 16 val. 10 min iki 2018 m. lapkričio 8 d. 13 val. 45 min, t. y. viena sulaikymo diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 89-90, 105).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi kaltinamasis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (šios teisės nėra įgijęs) vairavo transporto priemonę, jam uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skirtinas maksimaliam – 3 metų – laikotarpiui.

BK 72 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. Č., kuris nėra niekaip susijęs su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika (M. J. automobilį pasiėmė savavališkai, jį vairavo savininko neatsiklausęs). Todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytą automobilio vertę, iš M. J. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės (šiuo atveju automobilio VW Golf) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 600 Eur.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta prokurorės 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu, kaltinamajam M. J. paliktina, ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 114-115).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) – baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. vieną sulaikymo dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi nustatyti, jog baudą kaltinamasis M. J. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš M. J. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 600 Eur (šešis šimtus eurų).

Kardomąją priemonę M. J. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.