Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-420-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
1-420-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51946-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
T. K.
Nukentėjusysis
L. V. M.
Advokatai
Mindaugas Bliuvas, Laurynas Pakštaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-420-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51946-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui,nukentėjusiajam L. V. M., jo atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2018 m. spalio 27 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, t. y. bare ,,Distilerija“ Vilniuje, Vilniaus g. 28, sutaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: dėl menkavertės priežasties žodinio konflikto su L. V. M. metu nuėmė L. V. M. nuo veido regėjimo akinius, kurių vertė yra 150 Eur, ir tyčia numetęs akinius ant žemės ant jų užmynė, tokiais veiksmais nepataisomai sugadindamas L. V. M. priklausančius regėjimo akinius ir padarydamas L. V. M. turtinę 150 Eur žalą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Parodė, kad konfliktas bare „Distilerija“ kilo dėl elementarios kėdės. Tame bare buvo su dviem asmenimis, kurių vieno slapyvardis yra K., o kito vardas A.. Tą vakarą tuos žmones matė pirmą kartą. Jie su juo susisiekė per programėlę „Viber“. Jie yra Rusijos piliečiai ir paprašė susitikti, aprodyti Vilnių. Pasivaikščiojo, pavakarieniavo, paskutinė stotelė buvo baras „Distilerija“. Baras buvo pilnas žmonių, jie atsistojo prie stovų, užsisakė gėrimų. Po 10-15 min. atsilaisvino dvi baro kėdės, nematė, kas ant jų sėdėjo. Jie atsisėdo ant dviejų kėdžių, trečias asmuo stovėjo. Po kurio laiko priėjo nukentėjusysis su mergina ir pareikalavo užleisti jam sėdimas vietas, argumentuodamas, kad jis anksčiau čia sėdėjo ir privalo jam užleisti sėdimas vietas. Jam (kaltinamajam) paprieštaravus, kad jų neužleis, nukentėjusysis pradėjo jam grasinti, kad pastarasis pasikvies baro apsaugos darbuotojus, kurie jį išmes iš baro. Jis nukentėjusiajam pasiūlė taip pasielgti. Atėjo du baro darbuotojai, jo paprašė nekelti konflikto. Jis kalbėjo su vienu iš dviejų baro darbuotojų, kuris jo labai mandagiai ir kultūringai paprašė užleisti baro vietą. Jis, nenorėdamas eskaluoti konflikto, užleido vietas. Atsistojo šalia sėdimų vietų ir toliau šnekučiavosi su tais žmonėmis, su kuriais buvo bare. Nukentėjusysis pradėjo replikuoti, nepagarbiai kalbėti apie visą baikerių bendruomenę. Kadangi piliečiai rusai ir nesupranta lietuvių kalbos, jo paklausė, ką jis (nukentėjusysis) sako. Pasakė, kad jis (nukentėjusysis) įžūliai elgiasi, bando pasirodyti prieš merginą, koks jis „kietas“ ir nuostabus. Paprašė nukentėjusiojo liautis, o pastarasis eskalavo konfliktą toliau. Jis stovėjo, o nukentėjusysis sėdėjo ant baro kėdės. Kelis kartus paprašius nukentėjusiojo liautis, pastarasis nesiliovė. Išeidamas iš baro priėjo prie nukentėjusiojo, nuėmė pastarojo akinius, numetė ant žemės ir koja sutrypė. Tuo metu jį puolė su nukentėjusiuoju buvusi mergina, garsiai rėkė. Tada pribėgo baro darbuotojai ir pasakė, kad jie su dviem pažįstamais privalo iš čia išeiti ir jie išėjo savais keliais. Jis grįžo namo ir nežino, kur išėjo minėti piliečiai. Jis matė iš byloje esančios vaizdo medžiagos, kad tas asmuo, kuris buvo su juo, t. y. K., sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Kaltinamajame akte data yra teisingai nurodyta. Visas baras buvo nustatytas gėrimais, šalia nebuvo jokių asmeninių daiktų, pagal kuriuos būtų galėjęs spręsti, kad sėdimos vietos buvo užimtos. Nukentėjusysis su mergina pasakė, kad jie buvo išėję parūkyti, čia sėdėjo ir turi užleisti vietas. Iki konflikto pradžios nebuvo matęs nukentėjusiojo ir merginos. Jis yra „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Bare dėvėjo liemenę su klubo atributika. Iš jo išvaizdos buvo galima nustatyti, kad yra (duomenys neskelbtini). Tai yra jo hobis, laisvalaikis. Jis jau yra sakęs, kad su K. nepalaiko jokių santykių. Kaip jį surasti, nežino. Pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, yra pašalintas iš klubo kelis mėnesius po įvykio. Gali pateikti Rusijos padalinio numerį. Jis niekaip nėra susijęs su Rusijos padaliniu. Jis neturi ankstesnių K. duomenų. Jis matė įvykio metu, kai K. nukentėjusiajam sudavė smūgį. Smūgis buvo suduotas po to, kai nuėmė akinius. Iš pradžių nukentėjusiajam buvo nuimti akiniai, paskui suduotas smūgis. Nukentėjusiojo akinius jis nuėmė nuo veido, numetė ant žemės ir koja sutrypė. Jis tyčia nuėmė nukentėjusiojo akinius ir juos koja sutrypė. Akinių nuėmimas užtruko 15-20 s. Galėtų įvardinti Rusijos Federacijos klubo pavadinimą ir prezidento telefono numerį. Jo (kaltinamojo) telefonas yra pakeistas ir programėlė „Viber“ iš naujo įrašyta, todėl nėra išlikusi istorija. Asmenų iš Rusijos Federacijos anksčiau nėra matęs. Kai su asmenimis buvo susitikęs, jie jam paaiškino, kad važiuoja į komandiruotę. Su juo susisiekė Rusijos Federacijos klubo prezidentas, paklausė, ar galės pabūti su dviem asmenimis, kurie atvyks į Vilnių. Nebuvo galima suprasti iš gėrimų ant baro, kad vietos nėra laisvos ir žmonės tuoj grįš. Jo elgesys nėra sektinas ir pavyzdinis, dėl to labai gailisi. Tai yra jo pirmas sąlytis su teisėsauga, daugiau ateityje taip nesielgs. Po to laiko nė karto nesilankė baruose. Prieš tą įvykį buvo labai retas barų svečias. Alkoholį vartoja labai retai, nes sportuoja. Jo pozicija dėl jam pareikšto civilinio ieškinio yra tokia, kad kaltinamajame akte nurodytą 150 Eur žalą už akinius gali atlyginti tuoj pat. Mano, kad neturtinė žala yra per didelė. Neturtinę žalą gali įvertina 150-200 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

T. K. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2018 m. lapkričio 23 d.) parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. į programėlę ,,Viber“ paskambino jam prieš tai nematytas ir nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė ,,K.“ pravardę ir pasakė, kad jis yra jo (duomenys neskelbtini) klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ narys ir yra Vilniuje. ,,K.“ jo paprašė susitikti ir aprodyti Vilnių, kadangi jis yra atvykęs iš Rusijos darbo reikalais ne ilgiau nei kelioms dienoms. Jo vardo ir pavardės nežino, telefono numerio išsisaugojęs nėra. Kaip su juo susisiekti, nežino. Galbūt galima susirasti per klubą Rusijoje, tačiau jų kontaktų nežino. Su minėtu asmeniui sutiko apie 19:00 val. Po vakarienės ėjo pasivaikščioti ir vaikščiodami užėjo į barą ,,Distileriją“ Vilniuje, Vilniaus g. 28. Nuėjo prie baro stovo. Jis užsisakė nealkoholinio alaus ir stovėjo prie baro stovo. Jokių konfliktų tarp jų ir kitų asmenų nebuvo. Po kokių 20 minučių atsilaisvino 2 kėdės, stovinčios prie baro stovo. Jie nusprendė atsisėsti ant tų kėdžių. Jiems atsisėdus, maždaug po 10 minučių atėjo jam nepažįstamas ir prieš tai nematytas asmuo, kuris pasakė, kad jiems užleistume vietas, nes tai yra jų vietos. Jis atsakė, kad čia nėra rezervuotos vietos. Su minėtu vaikinu buvusi mergina pasakė, kad čia stovi jos taurė. Kaip jam yra suprantama, jei vieta nėra rezervuota, o ant baro stovi apytuštės ar tuščios taurės, kurių yra nesuskaičiuojamas kiekis, tai nereiškia, kad vieta yra užimta. Vaikinas pasakė, kad pakvies apsaugą. Jis atsakė, kad neturi jam nieko užleisti ir jis gali kviestis ką tik nori. Tuomet vaikinas grįžo su dviem apsaugos darbuotojais, kurie paaiškino, kad minėtas vaikinas ir mergina čia sėdėjo ir tiesiog buvo kažkuriam laikui išėję, paprašė užleisti jiems kėdes. Jie kėdes užleido ir atstojo šalia. Vaikinas su mergina atsisėdo ant tų kėdžių. Jie buvo labai arti. Jis ir su juo buvęs asmuo vilkėjo liemenes, ant kurių buvo jų (duomenys neskelbtini) klubo atributika. Vaikinas, sėdėdamas su mergina ir žiūrėdamas į juos pradėjo replikuoti, kad (duomenys neskelbtini) per daug sau leidžia, savivaliauja ir jis taip gražiai juos sutvarkė ir sutvarkys visus (duomenys neskelbtini). Savo kalboje jis naudojo necenzūrinius žodžius ir akivaizdžiai savo kalbomis bandė juos pažeminti ir įžeisti. Su juo (T. K.) buvęs asmuo paklausė ką jis kalba, kadangi jis lietuviškai nesuprato, išskyrus vaikino vartojamus rusiškus keiksmažodžius. Jis atsakė, kad juos įžeidinėja ir išvertė žodžių esmę. Jis vaikinui pasakė, kad apsiramintų. Vaikinas nenurimo ir toliau juos įžeidinėjo. Būdamas supykęs dėl tokio nepagarbaus elgesio, priėjo prie vaikino, nuėmė nuo jo veido regėjimo akinius ir akiniai jam iškrito iš rankų. Kadangi baras buvo pilnas žmonių, jis netyčia numetęs akinius ant jų užmynė. Vaikinas pradėjo šaukti apsaugos darbuotojų ir jie iškart priėjo. Apsaugos darbuotojai pasakė, kad jie turi išeiti. Jie apsisuko ir išėjo. Vaikinas jiems įkandin šaukė, kad sustotume, nes jis kviečia policija. Kaip su juo buvęs asmuo sudavė minėtam vaikinui, jis nematė. Pats prieš minėtą vaikiną jokio smurto nenaudojo (2 t., b. l. 32).

T. K. papildomai apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 5 d.) parodė, kad su asmeniu, su kurio buvo įvykio dieną daugiau nebendravo. Jokių jo kontaktinių duomenų nežino. Jo veiksmai buvo asmeninio pobūdžio, sutrikdyti viešosios tvarkos nenorėjo, konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Padarytą žalą ketina atlyginti, pateikus žalą patvirtinančius dokumentus, t. y. sugandintų akinių dokumentus, o ne naujų, kadangi jis netyčia sudaužė būtent senus. Kaip ir pirminių parodymų metu, parodo, kad akinius sudaužė netyčia. Akinius nuėmė ne dėl to, kad juos norėjo sudaužyti, o dėl to, kad nukentėjusysis kalbėjo nesuprantamus sakinius, elgėsi neadekvačiai, todėl susidarė įspūdis kad jis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų medžiagų. Taip atrodė, nes jiems būnant bare, jis jam kelis kartus pakartojo, kad jis nusiramintų ir nustotų konfliktuoti, o jis toliau kabinėjosi, įžeidinėjo ir kurstė konfliktą, provokavo. Prašo remtis ir pirminiai parodymais (2 t., b. l. 45).

T. K. papildomai apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. lapkričio 21 d.) parodė, kad tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir sugadinti akinius neturėjo. Konflikto metu pasirodė, kad vaikinas yra galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi bendraujant su šalia jo buvusia mergina, jo elgesys buvo neadekvatus, vartojo necenzūrinius žodžius kitiems asmenims girdint, gyrėsi, kad „sutvarkė (duomenys neskelbtini)“. Kadangi vaikinas jam buvo įtartinai apsvaigęs nuo kažkokių medžiagų, jis nuėmė jo akinius, kad galėtų pasižiūrėti į jo akis, kai tuo tarpu dėl kitų aplinkinių asmenų, kurie buvo bare, jų buvo labai daug, vos įmanoma buvo praeiti, jį kažkas stumtelėjo ir tie akiniai jam iškrito. Ar tuos akinius jis sutrypė, ar kažkas iš klientų, atsakyti negali. Kaltę pripažįsta tik dėl to, kad nuėmė akinius ir jie netyčia jam iškrito iš rankų (2 t., b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. V. M. parodė, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 23.15 val., atėjo į barą „Distilerija“ Vilniuje, Vilniaus g. 28, su jo kolege S. B.. Užėmė sėdimas vietas prie centrinio baro priešais įėjimą, pasiėmė gėrimus. Šalia jų stovėjo trys (duomenys neskelbtini), kurie pradėjo kalbinti S.. Jie pradėjo su juo stumdytis ir jis vieno jų paprašė, kad atsiprašytų. Atsakymo negavo. Jie pradėjo į jį žiūrėdami tarpusavyje kažką šnekėtis. Tuomet išėjo su S. dviese parūkyti. Grįžę pamatė, kad vienas iš baikerių užėmė jų sėdimą vietą ir tsisakė jiems paprašius užleisti tą vietą (ten buvo likę jų gėrimai, išeidami rūkyti buvo juos palikę). Jis paprašė apsaugos, kad jie įsiterptų ir paprašytų baikerių perleisti tas jų sėdėjimo vietas. (duomenys neskelbtini) atlaisvinę jų vietas vėl atsistojo prie pat jų. Girdėjo, kaip jie kalbėjosi tarp savęs, kad ruošiasi eiti namo. Vienas iš (duomenys neskelbtini) priėjo prie jo, nuėmė jam nuo veido akinius, metė ant žemės, sutrypė kojomis, sakydamas kad tai yra už nepagarbą jiems. Kitas (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai jis buvo jau be akinių, smogė kumščiu į veido sritį – į dešinę akį. Apsauga juos išvedė iš baro į lauką. Jis dar jų garsiai prašė, kad liktų, sakydamas, kad kviečia policiją, bet jie greitai pasišalino iš įvykio vietos ir policija jų neberado. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, psichologinę traumą (1 t., b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas L. V. M. parodė, kad sugadintų akinių vertė galėjo būti apie 150 Eur. Juos įsigijo maždaug prieš 3 metus iki įvykio. Kreipėsi į Optometrijos centrą, tačiau jie nebeturi išlikusių pirkimo dokumentų. Jis jų taip pat išsisaugojęs neturi. Naujus akinius įsigijo būtent už tokią sumą, kadangi jo regėjimas yra prastas –apie (duomenys neskelbtini), taip pat jam yra diagnuozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas L. V. M. parodė, kad diagnozę patvirtinančios pažymos šiuo metu neturi. Skirtumas tarp faktūroje ir čekių paaiškinamas tuo, kad faktūroje prie 140 Eur sumos nėra pridėtos darbų apmokėjimo suma, kuri yra iki 30 Eur. Be to, įsigyti aksesuarai jam buvo būtini akinių naudojimui (1 t., b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini) klubo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Į jų (duomenys neskelbtini) nerašytas taisykles įeina tai, kad jie vieni kitiems turi padėti ir bendrauti. Tai liečia ir (duomenys neskelbtini), kurie yra užsienio piliečiai. Dėl įvykio, kurio metu buvo sumuštas V. L. M., nieko pasakyti negali. Tik žino, kad jų klubo narys T. K. buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini), kuris atvyko iš Rusijos, kuris yra užsienio pilietis. Jie susitiko kažkur centre ir praleido kartu vieną vakarą, kurio metu įvyko muštynės. Nieko pasakyti negali, nes ten nedalyvavo. Koks asmuo buvo su T. K., pasakyti negali, kontaktinių duomenų nežino (1 t., b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. B. parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. kartu su L. V. M. buvo bare ,,Distilerija“ Vilniuje, Vilniaus g. 28. Jie sėdėjo prie baro ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jie išėjo parūkyti. Kol rūkė, į jų vietas atsisėdo du vyrai, dėvintys (duomenys neskelbtini) striukes ar liemenes. Jie mandagiai priėję prie jų (dviejų vyrų) paprašė, kad užleistų jų vietas. L. V. M. pasakė, kad nemandagu neužleisti moteriai vietos. Vyrai atsistojo ir nuėjo į šoną, buvo netoli jų. Maždaug po valandos tie vyrai priėjo prie jų. Kaip L. V. M. dėmesys buvo nukreiptas į juos, nepamena. Pamena tik kaip vienas vyras, aukštas, stambesnis, nuėmė nuo L. V. M. veido akinius ir juos numetė ant žemės, tada ant jų užmynė ir juos sulaužė. Po akimirkos kitas vyras, kuris buvo žemesnio ūgio ir smulkesnio kūno sudėjimo, sudavė L. V. M. į veido sritį vieną smūgį. Tie vyrai iš karto išėjo (1 t., b. l. 135).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad 2019 m. spalio 27 d. dirbo baro ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Stovėjo prie įėjimo durų, kai prie jo priėjo vienas iš baro lankytojų, kuris pasakė, kad jis su drauge buvo išėję, o jiems grįžus, vietose, kur jie sėdėjo, buvo atsisėdę kiti asmenys. Jis priėjo prie dviejų vyrų, kurie buvo atsisėdę nurodytose vietose, ir pasakė, kad prieš juos čia sėdėjo kiti žmonės ir negražu užimti svetimas vietas. Šios vietos yra prie baro, jos nėra rezervuojamos, tačiau yra tokia priimta nerašytinė tvarka, kad jei ant baro prie kėdžių stovi ne tušti gėrimų bokalai ar stiklinės, tai reiškia, kad vietos yra užimtos. Minėti vyrai iš vietų atsistojo ir užleido prieš tai čia sėdėjusiems asmenims, jam nieko neatsakė. Tuomet jis nuėjo ten pat, kur ir buvo, prie durų. Išgirdo, kad kažkas sako: ,,žiūrėk“. Kas vyksta prie baro, nematė, nes bare buvo daug žmonių. Atsisuko į baro pusę ir ėjo link jo. Priėjęs pamatė, kad tarp lankytojų kilęs konfliktas, vieną iš konflikto dalyvių laiko kitas baro lankytojas. Minėtą laikomą vyrą jis nusivedė link išėjimo. Kad būtų naudotas smurtas ar jėga, jis nematė. Jis vyro rusų kalba paklausė, kas jis toks. Vedantis minėtą vyrą link išėjimo tuo pat metu iš paskos ėjo ir kitas vyras, kuris buvo su juo. Jis tam vyrui, kuris kalbėjo rusiškai, pasakė: ,,einam“ ir jie išėjo. Abu vyrai dėvėjo odines (duomenys neskelbtini) liemenes. Ant vienos iš jų buvo parašyta ,, (duomenys neskelbtini)“, ant kitos - ,, (duomenys neskelbtini)“. Netrukus priėjo pirmas minėtas vyras ir paklausė ką daryti. Jis jam atsakė, kad kviestų policiją ir eitų iš paskos minėtiems dviem vyrams, tačiau jis atsisakė ir nuėjo prie baro. Kraujo ar kitų sumušimų žymių pas jį nematė. Vyras tik paminėjo, kad jam buvo sulaužyti akiniai (1 t., b. l. 139).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad 2019 m. spalio 27 d. dirbo baro ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo už baro. Prie baro sėdėjo vaikinas, kuris dažnai lankosi bare. Ganėtai aukštas vaikinas, nešiojantis akinius. Tą vakarą buvo daug žmonių. Garp minėto vaikino ir kitų dviejų ar trijų asmenų kilo konfliktas, nes sėdėjęs prie baro vaikinas ir mergina trumpam išėjo ir tuo metu į jų vietas atsisėdo kiti žmonės. Grįžęs vaikinas paprašė jų atlaisvinti vietas, o jiems nesutikus jis pakvietė apsaugos darbuotoją. Tuomet vietos jiems buvo užleistos. Pamatė, kad vienas iš vyrų, kuris buvo užėmęs vietą, nuėmė sėdinčiam vaikinui akinius ir juos numetė ant žemes. Kad buvo suduoti smūgiai, nematė, buvo nusisukęs į kitą pusę. Tik pamatė, kad priėjęs apsaugos darbuotojas V. T. išveda konflikto dalyvį. Du iš konflikte dalyvavusių asmenų buvo su juodomis baikerių liemenėmis ir iš užrašų suprato, kad vienas iš jų buvo rusas (1 t., b. l. 143).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2019 m. birželio 27 d., apie 22.00 val., atėjo į barą ,,Distilerija“ Vilniuje, Vilniaus g. 28. Bare matė du asmenis, kurie dėvėjo odines liemenes, iš kurių suprato, kad tai (duomenys neskelbtini). Stovėjo baro šone, esančiame kairėje pusėje žiūrint į baro pusę nuo įėjimo durų. Jo dėmesį atkreipė triukšmas už nugaros, todėl atsisuko ir pamatė kaip vienas iš vyrų, dėvinčių odinę liemenę, yra pakėlęs ranką savo peties lygyje ir suspaudęs kumštį, savo laikysena ir veiksmu leido suprasti, kad jis bando suduoti smūgį L. V. M.. Pamatęs tai, dešine savo ranka jis paėmė minėtą vyrą už rankos ir patraukė jį link savęs, tokiu būdu neleisdamas suduoti smūgio. Iš karto pribėgo apsaugos darbuotojai ir jį išsivedė. Viskas įvyko labai greitai, apie 10 sekundžių. Bare garsiai grojo muzika. Šis įvykis neatkreipė bare buvusių žmonių dėmesio, jis sureagavo, nes stovėjo arčiausiai jų (1 t., b. l. 148).

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui registravimo duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 27 d. 23.42 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėją sumušė trys nepažįstami, sulaužė akinius, pasišalino link Kotrynos bažnyčios. Nukentėjęs laukia prie baro „Distilerija“ (1 t., b. l. 3).

Iš L. V. M. pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 27 d., tarp 23.00 val. iki 24.00 val., „Distilerijoje“ trys (duomenys neskelbtini) klubo nariai, kurie buvo akivaizdžiai perdozavę alkoholio, užėmė sėdimas vietas. Gražiai jų paprašius užleisti užimtas vietas, jie pradėjo elgtis agresyviai, teko pakviesti baro apsaugą. Baro apsaugai paprašius nedrumsti ramybės, po netaktiškų komentarų grupė pasitraukė į šoną, bet jie buvo šalia. Po 15 minučių visi trys grupės nariai prišoko prie jo, griebė jo akinius, sutraiškė kojomis ir smogė į veidą, stumdėsi, puolė šalia esančią draugę, kuri bandė nuraminti situaciją. Vieno grupės nario komentaras buvo: „čia tau už ne pagarbą“. Po 20 minučių jam suprastėjo savijauta, pradėjo tempti akyse, atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo dėl galimo smegenų sukrėtimo. Baro adresas – Vilniuje, Vilniaus g. 28, (duomenys neskelbtini) grupė –„(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 6).

Iš L. V. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 27 d., apie 23.40 val., Vilniuje, Vilniaus g. 28, jam būnant bare „Distilerija“, priėjo du nepažįstami asmenys, kurių vienas nuėmė ir sutraiškė akinius, o kitas smogė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 12).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo L. V. M. ir įtariamojo T. K. protokolo matyti, kad prieštaravimai pašalinti nebuvo (2 t., b. l. 52–54).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3892/2018(01) matyti, kad L. V. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir 12-0 danties vainiko lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2018 m. spalio 31 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. V. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinę veido pusę (1 t., b. l. 42–43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Vilniaus g. 28 (1 t., b. l. 63–64).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, nukentėjusysis L. V. M. atpažino asmenį Nr. 6, t. y. T. K., sutraiškiusį jo akinius (1 t., b. l. 69–73).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 48–49, 51–52), padarytos fotonuotraukos. Pakartotinai apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūros objektas yra A. V. pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas 2018 m. spalio 27 d. bare „Distilerija“. Įrašo trukmė 1 min. 42 s. Įrašo pradžia yra 22:36:46 val. Baro patalpose matoma daug žmonių, nukentėjusysis L. V. M. sėdi prie baro su šviesių, ilgų plaukų mergina, kaip nustatyta, S. B., šalia stovi taurės šampano, matosi, kad abu tarpusavyje šnekasi, mergina gestikuliuoja rankomis. Už jų stovi trys, tamsiai apsirengę vyrai. Vienas iš jų T. K.. 22.37.39 val., T. K., dėvintis odinę liemenę, po ja tamsios spalvos megztuką, rusvų plaukų, dešine ranka nuima nuo veido L. V. M. akinius, numeta ant žemės. Stovinti šalia šviesių plaukų mergina, dėvinti violetinės spalvos megztinį, ir priešais ją stovintis vaikinas, dėvintis tamsios spalvos megztinį, atsisuka į T. K. ir stebi jo veiksmus. T. K. tyčia ne mažiau dviejų kartų koja užmina ant akinių, kuriuos nuėmęs nuo L. V. M. numetė ant žemės. 22:37:48 T. K. atsistoja priešais L. V. M. ir S. B. kaire ranka sugriebia T. K. už kaklo. Mergina, dėvinti violetinės spalvos megztinį, su vaikinu, dėvinčiu juodos spalvos megztinį, nueina į šalį ir stebi vykstantį konfliktą. 22:37:59 T. K. patraukia S. B. ranką ir S. B. dešine ranka laikydama T. K., o kaire ranka laikydama L. V. M. bando juos atitraukti vieną nuo kito. 22:37:51 šalia buvęs asmuo (vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, juoda odine striuke, ant rankovių matosi po dvi baltos spalvos juostas), atskiria rankomis V. L. M. ir S. B. nuo T. K. ir dešinės rankos kumščiu suduoda V. L. M. vieną smūgį į veido sritį. Prasideda susistumdymas. L. V. M. smūgį sudavęs asmuo nedelsiant bando suduoti antrą smūgį, tačiau prieina darbuotojas V. T., kuris išlydi jį iš baro patalpų. Tuo pat metu vyras, dėvintis pilkos spalvos marškinius ir stovintis prie baro kairėje pusėje nuo V. L. M., ištiesia ranką, tokiu veiksmu atskirdamas V. L. M. nuo T. K.. Vyras, dėvintis tamsios spalvos drabužius, prieina T. K. iš nugaros ir patraukia jį atgal. Abu eina link išėjimo. Iš paskos eina V. L. M., tačiau prie išėjimo durų sustoja. Įtariamieji išeina iš baro. Smūgio sudavimo metu esantys baro lankytojai, stovintys prie baro, mato smūgio sudavimo momentą, tačiau niekas nesikiša. Vaizdo įrašas užfiksuotas be garso (1 t., b. l. 54, 57).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).

Teismo vertinimu, kaltinamojo T. K. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad išeidamas iš baro priėjo prie L. V. M., nuėmė pastarojo akinius, numetė ant žemės ir koja sutrypė juos. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui registravimo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo L. V. M. ir liudytojų V. S., S. B., V. T., L. V., A. K. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, L. V. M. pareiškimas, akistatos protokolas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens atpažinimo pagal fotonuotrauką protokolas, daiktų apžiūros protokolas, vaizdo įrašas.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis T. K. viešoje vietoje – bare ,,Distilerija“ Vilniuje, Vilniaus g. 28, sutaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl menkavertės priežasties žodinio konflikto su L. V. M. metu nuėmė L. V. M. nuo veido regėjimo akinius, kurių vertė yra 150 Eur, ir tyčia numetęs akinius ant žemės ant jų užmynė, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiama tik tuo atveju, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 str. 1 d.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, savo asmeninėmis savybėmis ar veiklos pobūdžiu galintys daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos yra susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Nagrinėjamu atveju T. K. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu ir yra asmens, pageidaujančiu būti laiduotoju, t. y. E. S. prašymas perduoti T. K. jo atsakomybei (2 t., b. l. 127).

Dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su pačiu T. K., pažymėtina, kad teismui visiškai nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos sąlygos. T. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, įsipareigojo atlyginti likusią žalą, jeigu teismas ją priteistų.

Teismui iš dalies kyla abejonių dėl BK 40 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos, o konkrečiai dėl pagrindo manyti, kad T. K. visiškai atlygins žalą. Nors jis teisme formaliai įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam likusią (nes dalį jau yra atlyginęs) žalą, jeigu teismas ją priteistų, visgi jo įsipareigojimas vertintinas labiau kaip sąlyginis. Iš kaltinamojo šiuo klausimu teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis pasiliko teisę dar spręsti, ar teismo priteistas žalos dydis, kaltinamojo vertinimu, nebūtų per didelis. Iš to seka, kad kaltinamasis gali vengti savanoriškai atlyginti teismo iš jo priteistą žalą. Kita vertus, kaltinamasis yra oficialiai dirbantis, jo pajamos yra didesnės, nei šalies atlyginimų vidurkis. Tai reiškia, kad teismo priteista žala galėtų būti realiai atlyginta, kraštutiniu atveju taikant priverstinį išieškojimą. Be to, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (neteistas, dirbantis, turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, darbdavio teigimai charakterizuojantis) patvirtina pagrindą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiksmų. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 40 straipsnio 4 punkte numatyta sąlyga visgi egzistuoja.

Teismas sutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo baigiamojoje kalboje išsakytomis abejonėmis, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, t. y. ar T. K. visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje, apžvelgtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir paskelbtoje biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 51, laikoma, kad kaltininkas visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijos suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padaryta veiką ir pan.

T. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik teisme, t. y. kai, baigus ikiteisminį tyrimą, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo surinkti objektyvūs jo kaltę patvirtinantys parodymai, svarbiausias kurių – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį ir paneigiantys kaltinamojo pateiktą versiją. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. buvo apklaustas net tris kartus ir visais atvejais nepripažino esminės šios bylos aplinkybės, t. y. kad, nuėmęs nukentėjusiojo akinius, juos numetė ant žemės ir tyčia koja sutrypė. Pirmos apklausos metu T. K. teigė, kad priėjo prie vaikino (nukentėjusiojo), nuėmė nuo jo veido regėjimo akinius ir šie iškrito jam iš rankų, o kadangi baras buvo pilnas žmonių, jis netyčia ant jų užmynė. Antros apklausos metu T. K. laikėsi tos pačios versijos, kad akinius sudaužė netyčia, nes nuėmė juos ne norėdamas sudažyti, o įsitikinti, ar nukentėjusysis nėra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Trečios apklausos metu T. K. patvirtino, jog nuėmė akinius, kad galėtų pasižiūrėti vaikinui (nukentėjusiajam) į akis, kai tuo tarpu jį kažkas stumtelėjo ir akiniai jam iškrito; ar jis tuos akinius sutrypė, ar kažkas iš klientų, atsakyti negali; prisipažįsta tik dėl to, kad nuėmė akinius ir šie netyčia jam iškrito iš rankų. Be to, analogiška kaltinamojo versija buvo išdėstyta tarp jo ir nukentėjusiojo atliktos akistatos metu. Taigi, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu net keturis kartus duodamas paaiškinimus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visais atvejais nepripažino esminės šios bylos aplinkybės, o tai reiškia, kad nepripažino ir kaltės.

Teismo įsitikinimu, T. K. pozicijos pasikeitimas ir visiškas kaltės prisipažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nulemtas ne dėl jo laisvos valios, o dėl byloje surinktų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo versiją, su kuriais jis susipažino baigus ikiteisminį tyrimą. Aplinkybės dėl kaltę neigiančios nuoseklios pozicijos laikymosi ikiteisminio tyrimo metu ir jos pakeitimo, nulemto byloje surinktų įrodymų, sudaro pagrindą abejoti ir kaltinamojo nuoširdžiu gailėjimuisi, t. y. jo savikritišku požiūriu į buvusį elgesį. Šiame kontekste pažymėtina ir dar viena aplinkybė, kuri nėra esminė, bet visgi papildomai patvirtina aptariamos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos buvimą. Turima omeny kaltinamojo pagalba teisėsaugos institucijoms. T. K. nepadėjo teisėsaugos institucijos nustatyti kitą asmenį, kuris dalyvavo aptariame įvykyje ir kuris pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį iš karto po kaltinamojo atliktų veiksmų. T. K. pasiteisinimas, kad jis nežino konkrečių duomenų apie asmenį, su kuriuo praleido visą vakarą ir kuris priklauso jų klubo užsienio filialui, vertintini kritiškai ir rodo paties T. K. požiūrį į to asmens akivaizdžiai teisei priešingą elgesį, panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį. T. K. pastangos pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius irgi buvo nepakankamos. Jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam tik teisminio nagrinėjimo metu, t. y. praėjus daugiau nei metams po įvykio.

Taigi, aptartos ir įvertintos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad šioje byloje nėra vienos iš būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, o būtent, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl vien dėl šios priežasties T. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Minėta, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta dar viena būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, tačiau jau susijusi su pačiu laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo verstas asmuo, savo asmeninėmis savybėmis ar veiklos pobūdžiu galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laiduotoju pageidaujantis būti E. S. apklausiamas teisme parodė, kad atvyko palaikyti draugą T. K. ir jam padėti. Jis įsivaizduoja, kad laiduotojas palaiko, padeda, pataria ir rodo gerą pavyzdį. Žino, kad draugas atsidūrė kaltinamųjų suole dėl konflikto, kuris įvyko naktiniame bare. T. iš karto po to įvykio jam papasakojo apie įvykį. Suprato, kad konflikto esmė buvo abiejų vaikinų išdidumas, pasipūtimas ir alkoholio įtaka. T. kaltinamas nukentėjusiojo akinių sudaužymu. T. veiksmus vertina neigiamai, mano, kad jo veiksmai buvo iššaukti tam tikrų aplinkybių. Jis T. veiksmų nepateisina, tiesiog juos laiko kvailyste. Jis būtų pataręs nurimti ir pasikalbėti apie situaciją, nes sprendimas buvo priimtas vadovaujantis emocija, o ne protu. T. pažįsta (duomenys neskelbtini) metus, nes jie yra kaimynai nuo vaikystės. Su T. dažniausiai sutinka vieną arba du kartus per savaitę. Turi du sūnus. Jis yra (duomenys neskelbtini). Jų įmonė užsiima diskinių pjūklų, frezų, kitų įrengimų prekyba ir paslauga. Po įvykio kalbėjo su kaltinamuoju. Su kaltinamuoju susitiko po savaitės nuo įvykio. Jis įsivaizduoja, kad įvykis įvyko vakare, naktiniame klube arba bare, kuriame žmonės linksminosi ir vartojo alkoholinius gėrimus. T. neminėjo, kad alkoholiniai gėrimai padarė įtakos jo veiksmams. T. savo veiksmus ir situaciją vertino neigiamai. Kaltinamųjų suole T. sėdi dėl akinių sulaužymo. T. papasakojo, kad buvo konfliktas dėl sėdimos vietos, jis nuėmė akinius ir juos numetė ant žemės. T. numetė akinius ir jie sudužo. Pagrindinis jų pomėgis, kuris juos laiko ir suartina, yra motociklai. Jie su T. priklauso tai pačiai (duomenys neskelbtini) bendruomenei, klubui. Tarp (duomenys neskelbtini) yra nerašyta taisyklė suteikti pozityvią pagalbą, bet negatyvios pagalbos nėra.

Viena vertus, R. S. deklaruoja savo neigiamą požiūrį į T. K. veiką. Kita vertus, teisiamajame posėdyje bandant išsiaiškinti, o kokią gi veiką kaltinamasis padarė, t. y. kokio netinkamo ir nepriimtino visuomenėje elgesio R. S. netoleruotų, matyti, kad pastarasis nelabai supranta, kokią veiką T. K. padarė. Pasak R. S., kiek jam pasakojo pats T. K., įvyko tiesiog konfliktas dėl abiejų konflikto dalyvių išdidumo, pasipūtimo ir alkoholio įtakos. Kaip matyti, R. S. mano, kad kaltinamasis tiesiog numetė nukentėjusiojo akinius ant žemės ir jie sudužo, nors esminė šios bylos aplinkybė, kad kaltinamasis ne tik nuėmė akinius nuo nukentėjusiojo veido, tačiau juos numetė ant žemės ir tyčia koja sutrypė, taip demonstruodamas nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles. Teismo vertinimu, laiduotoju negali būti asmuo, kuris nevisai supranta, ką konkrečiai padarė kaltininkas. Ši aplinkybė užkertą kelią suprasti ir įvertinti galimo laiduotojo tikrą požiūrį į kaltininko padarytą veiką. Iš teismui pateiktų R. S. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jo asmenybė nėra išskirtinai teigiama ar neigiama, tačiau savo požiūrio į kaltininko padarytą veiką, kaip ir savo būsimos teigiamos įtakos pobūdžio, R. S. teismui taip ir neatskleidė. Priešingai, iš R. S. apklausos teisme matyti, kad jis yra linkęs pateisinti T. K. veiką, sumenkinti jos pavojingumą, nurodydamas, kad T. K. veiksmus iššaukė tuo metu susiklosčiusios aplinkybės. R. S. dalį kaltės dėl įvykusio įžvelgia ir nukentėjusiojo veiksmuose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. S. nėra tinkamas būti T. K. laiduotoju. Taigi, nėra dar vienos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus dėl laidavimo instituto taikymo, teismas pažymi, kad vien kaltinamojo kriminalinės praeities nebuvimas, teigiama darbdavio charakteristika ir kiti kaltinamąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo teismui švelniau (t. y. darant nuolaidas) vertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę T. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, veika baigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime, b. l. 9), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime, b. l. 8), dirbantis (proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime, b. l. 5), turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime, b. l. 3).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. K. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 61,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis L. V. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 61,04 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo L. V. M. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Kaip matyti, kad minėtus sveikatos sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne T. K., o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Todėl šis civilinės ieškovės reikalavimas T. K. atmestinas.

Nukentėjusysis L. V. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 989,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84–87). Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad jis dėl atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl šio įvykio patirtų sužalojimų teko kreiptis į atitinkamas medicinos įstaigas ir gydymo institucijas, dėl to patyrė finansinių išlaidų: 1) dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) stomatologijos kabinetą dėl atliktos kompiuterinės žandikaulių tomografijos patyrė 45 Eur turtinę žalą; 2) dėl kreipimosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikto danties gydymo patyrė 1 260 Eur turtinę žalą; 3) dėl kreipimosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gydytojo odontologo suteiktų paslaugų patyrė 10 Eur turtinę žalą. Nurodyto įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai, dėl ko buvo priverstas įsigyti naujus akinius ir kurį laiką nešioti kontaktinius lęšius. Šios išlaidos sudaro 471,50 Eur. Be to, po nurodyto įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta sveikata, juto ir iki šiol jaučia įtampą, nerimą ir stresą, patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, dėl ko jam buvo būtinos psichiatro konsultacijos. Išlaidos už psichiatro konsultacijas sudaro 200 Eur.

Nukentėjusysis L. V. M. apklausiamas teisme dėl civilinio ieškinio parodė, kad jis išskirstė neturtinę žalą asmenims po lygiai, kadangi jis mato tą įvykį sukeltą dviejų asmenų kaip vieną įvykį. Kadangi su kaltinamuoju iniciavo susitaikymą, siūlė mažesnę neturtinės žalos sumą, t. y. 4 000 Eur. Jis mano, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė 4 000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala pasireiškia patirtu didžiuliu emociniu išgyvenimu, stipriais depresiniais požymiais, emocine krize, kas labai įtakojo jo darbą, nes jis yra (duomenys neskelbtini) – viešas asmuo. Turėjo atsisakinėti darbo – savo pragyvenimo šaltinio. Jam buvo sukeltas didelis diskomfortas, kadangi jis nebegalėjo naudoti sugadintų akinių, turėjo naudoti savo senuosius akinius, kurie jam yra nebetinkami pagal jo medicininę būklę. Jis netinkamus akinius naudojo daugmaž 3 mėnesius, kadangi naujus akinius jis įsigijo vasario mėnesį. Jis akinių neįsigijo tokį ilgą laikotarpį, nes dėl jo paminėtų emocinių išgyvenimų ir fizinių sužalojimų turėjo atsisakyti daug darbų. Kadangi akiniai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, yra ne pigūs, jis turėjo finansinių sunkumų. Nuo jo kreipimosi dėl akinių pasigaminimo iki jų pagaminimo praėjo apie 1 savaitė. Naujų akinių pagaminimas kainavo 471 Eur. Didžiąją kainos dalį sudarė akinių stiklai, kurie yra reikalingi, atsižvelgiant į jo medicininę būklę ir jo regą. Kaina skiriasi pakankamai stipriai, nes seni akiniai buvo įsigyti prieš mažiausiai 3-4 metus. Preliminari senųjų akinių suma yra 150 Eur. Kvito, patvirtinančio senųjų akinių kainą, neturi. Kainų skirtumas yra nulemtas dėl to, kad praėjo ilgesnis laikas ir pabrango prekė, pasikeitė jo rega. Jo naujų akinių reikalingumas yra pagrįstas Optikos išvadose, kurie pateikė jam tokius akinius pagal receptą. Proporciniai tiek senųjų, tiek naujųjų akinių didžiąją dalį kainos sudarė stiklai. Jis dėl to įvykio negali išskirti, kiek streso patyrė konkrečiai dėl kaltinamojo ir nenustatyto asmens veiksmų, todėl prašo priteisti visą sumą, t. y. 200 Eur, (duomenys neskelbtini) pagalbai. (duomenys neskelbtini) pagalba buvo veiksminga. Jis neįsivaizduoja savo būklės ir tolimesnės ateities, jeigu nebūtų į ją kreipęsis. Pasikeitusi turtinės žalos kaina atsirado už naujai pirktus akinius. Jam buvo paskirta asmeninė psichoterapija. Jis galėtų pagrįsti, kad pirko vaistus – vartojo antidepresantus. Informacija apie vaistų pirkimą prie civilinio ieškinio nebuvo prijungta. Dėl įvykio gruodžio mėnesį turėjo atsisakyti daug darbo, kuris yra vienas iš pelningiausių laikotarpių. Per savo nedarbo laikotarpį jis prarado mažiausiai apie 2 000 Eur. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią sumą, neturi, nes dažniausiai būna žodiniai susitarimai. Praėjus 2 mėnesiams nuo įvykio jis dirbo visu pajėgumu. Po 2 mėnesių gavo daugmaž 1 200 Eur pajamų. Advokato išlaidas apmokėjo jo šeima. Įvykis jo regai sukėlė žalą, nes dėl tinklainės atšokimo, t. y. jo medicininės būklės bet koks kontaktas gali stipriai pabloginti jo regos būklę ir gali sukelti komplikacijas, todėl sunku apibrėžti sukeltą žalą. Jis per tą laikotarpį lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kiek laiko po veikos lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Pirmas vizitas pas (duomenys neskelbtini) įvyko ne už ilgo po įvykio. Pas (duomenys neskelbtini) jis laikėsi pastoviai, nes jam buvo paskirtas terapijos kursas. Vieno vizito pas (duomenys neskelbtini) kaina buvo 40-50 Eur (b. l. 92–93). Pas (duomenys neskelbtini) lankėsi ne dažniau kartą į savaitę pagal (duomenys neskelbtini) rekomendacijas. Jis ilgą laikotarpį lankėsi pas kitus specialistus, bet jo visi apsilankymai nėra prijungti prie bylos medžiagos. Pagal reikalavimą jie prašė Optikos buhalterijos pateikti dokumentus, kurie įrodytų senųjų akinių vertę, bet buhalterija nebeturėjo duomenų.

Po nukentėjusiojo L. V. M. apklausos kaltinamasis papildomai paaiškino, kad jo pozicija dėl žalos atlyginimo nėra pasikeitusi. Pripažįsta 150 Eur turtinę žalą. Jis nepripažįsta žalos skirtumo tarp naujųjų ir senųjų akinių. Jo nuomone, jo veiksmai negalėjo įtakoji nukentėjusiojo psichologinės būklės. Nepripažįsta pamažintos neturinės žalos sumos. Jo pozicija lieka nepakitusi – 150-200 Eur už neturtinę žalą. Neturtinės žalos neatlygino, nes šiuo momentu trūksta pinigų. Jis remontuoja automobilį, bet artimiausiu metu galėtų padengti 200 Eur už neturtinę žalą. Žalą yra pasiruošęs atlyginti priklausomai nuo to, kiek teismas priteis. Jis sutinka sumokėti nukentėjusiajam 200 Eur už neturtinę žalą. Jo turtinė padėtis kažkiek įtakoja jo pasiruošimą atlyginti neturtinę žalą, bet, jo nuomone, 4 000 Eur yra didelė suma. Jis tikrai nenori mokėti 4 000 Eur. Jis yra pasiryžęs sumokėti žalą, kuri bus priteista teismo sprendimu. Jis atlygins žalą, jeigu bus priteista protinga suma. Jis negali įvertinti, kas jam yra protinga suma, nes teismo sprendimas dar nėra priimtas. Mano, kad žalos suma gali būti didesnė, t. y. 300-400 Eur. Negali vertinti, ar 4 000 Eur neturtinė žala yra protinga, jeigu teismas ją priteistų. Jis galėtų atlyginti protingą procesinių išlaidų sumą. Jis negali atsakyti, kokia nukentėjusiojo pateikta procesinių išlaidų suma jam atrodytų protinga. Jam nereikia laiko išspręsti civilinio ieškinio klausimui. Jis atlygintų 1 000 Eur neturtinės žalos per tris mėnesius. Jeigu teismas priteistų, jis įsipareigotų atlyginti didesnę turtinės žalos sumą. Nemano, kad kažką pakeis, jeigu jis įsipareigotų per savaitę atlyginti kažkokią civilinio ieškinio dalį.

Sprendžiant nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad vieno įvykio metu jis nukentėjo nuo dviejų asmenų veiksmų. Civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo reiškiamas turint omeny visą įvykį, t. y. abu asmenis. Minėta, kad asmuo, kuris sudavė smūgį nukentėjusiajam, liko nenustatytas ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas. Nukentėjusysis po ikiteisminio tyrimo išskyrimo pareikšto civilinio ieškinio raštu netikslino, tačiau teisme duodamas paaiškinimus dėl civilinio ieškinio nurodė, kokias konkrečiai sumas prašo priteisti būtent iš T. K.. Teismas tai laiko civilinio ieškinio patikslinimu ir nagrinėja jį tik tose ribose, kurias nukentėjusysis apibrėžė teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas tuo, kad jis įsigijo naujus akinius, kurių vertė 471,50 Eur, ir naudojosi (duomenys neskelbtini) pagalba, kuri jam kainavo 200 Eur. Pažymėtina, kad nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kiek streso patyrė konkrečiai dėl kaltinamojo veiksmų ir kiek streso – dėl kito nenustatymo asmens, todėl prašo vien iš kaltinamojo priteisti visą sumą už (duomenys neskelbtini) pagalbą. Iš nukentėjusiojo kartu su civiliniu ieškiniu pateiktu Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos lapo (1 t., b. l. 92–93) matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) mokamomis paslaugomis naudojosi ir iki nagrinėjamo įvykio (nuo 2017 m. kovo mėn.). Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, kad keturi vizitai (kiekvienas iš kurių kainavo po 50 Eur) po įvykio (iki kurio buvo 15 vizitų) buvo nulemti būtent šio įvykio, o ne kitų priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis kreipėsi šių paslaugų dar 2017 m. Taigi reikalavimas dėl 200 Eur už (duomenys neskelbtini) pagalbą priteisimo atmestinas, nes neįrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir patirtų išlaidų.

Kita turtinis reikalavimas dėl 471,50 Eur priteisimo už naujus akinius tenkintinas tik iš dalies. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sugadino nukentėjusiojo akinius. Pats nukentėjusysis nurodė, kad sugadintų akinių vertė iki įvykio buvo 150 Eur, būtent ši suma ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Priteisti naujų akinių kainą (471,50 Eur) pagrindo nėra. Kaip matyti, senų ir naujų akinių kainų skirtumą nulėmė ir subjektyvūs, išimtinai nuo nukentėjusiojo sveikatos būklės priklausančios aplinkybės. Pasak nukentėjusiojo, didžiąją dalį naujų akinių kainos sudarė akinių stiklai, kurie buvo pagaminti atsižvelgiant į jo regą, kuri yra pasikeitusi nuo to laiko, kai buvo įsigyti seni akiniai. Taigi naujų akinių įsigijimas buvo nulemtas ne tik kaltinamojo veiksmų, bet ir objektyvių aplinkybių – senų akinių susidėvėjimu, nukentėjusiojo regos pasikeitimu per 3-4 metus. Teismo sprendimas atlyginti nukentėjusiajam ne senų, o naujų akinių įsigijimo išlaidas reikštų nukentėjusiojo nepagrįstą praturtėjimą kaltinamojo sąskaita. Be abejo, aplinkybė, kad, jeigu ne kaltinamojo veiksmai, nukentėjusysis būtent šiuo momentu nebūtų priverstas pirkti naujus akinius ir turėti papildomas išlaidas, yra svarbi, tačiau ji reikšminga sprendžiant ne turtinės, o neturtinės žalos dydžio klausimą.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didžiulį emocinį išgyvenimą, depresijos požymius, emocine krizę, kas turėjo įtakos ir jam, kaip (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiojo, jis jautė didelį diskomfortą, nes kol buvo gaminami nauji akiniai turėjo naudoti savo dar senesnius akinius, kurie netiko jam pagal jo medicininę būklę. Buvo priverstas atsisakyti daug darbų.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl T. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimą, kadangi įvykį matė jo draugė, su kuria jis buvo kartu, kiti baro lankytinai, tai pat patyrė emocinį sukrėtimą, kas galėjo išsivystyti į emocinę krizę, depresiją. Nukentėjusysis patyrė nepatogumų kuriam laikui likęs be jam tinkamų akinių. Įvykis turėjo įtakos ir jo galimybei užsidirbti, kaip (duomenys neskelbtini), nes po įvykio patirtų neigiamų emocijų sunku buvo susirasti darbą. Kita vertus, nukentėjusysis fiziškai nuo kaltinamojo veiksmų nenukentėjo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo tik iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti jam iš kaltinamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 967,92 Eur suma. Pažymėtina, kad atlygintinos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų išklotines minėtai sumai. Kita vertus, teismui pateikti tik du mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad realiai buvo sumokėta 1 814,01 Eur suma (2 t., b. l. 139, 140), todėl ši suma ir pripažinta kaip įrodyta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į advokato šioje byloje nukentėjusiajam suteiktas paslaugas (skundų ir civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu rengimas, dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose), ši suma nelaikytina nepagrįstai didele, todėl priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kurioje įrašytas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, , 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AB.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, pareikštą T. K., atmesti.

Nukentėjusiojo L. V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. K. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur turtinei žalai ir 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam L. V. M. 1 814,01 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika eurų ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kurioje įrašytas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti T. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš