Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), namo prieškambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,81 prom. girtumas, kilusio žodinio konflikto metu kumščiu tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė savo broliui G. A. į veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui.

Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. A. parodė, kad jo namuose gyvena tėvas, kuriam yra nustatytas invalidumas. Jis su savo broliu sukonfliktavo, kadangi brolis G. triukšmavo, nes tėvas miegojo tuo metu. Taip pat šioje situacijoje buvo mama T., kuri padarė pastabą broliui, kad jis netriukšmautų, bet brolis pasakė, kad jam „dzin“, jis atsistojo ir trenkė jam į veido sritį su kumščiu, trenkė jam vieną sykį ir į konfliktą įsivėlė motina, kuri juos išskyrė ir nuėjo į kitą kambarį, kuriame buvo tėvas, o motina liko virtuvėje. Kur brolis išėjo iš namų, jis nežinojo. Kiek vėliau atvyko pareigūnai. Anksčiau buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje bei kitas nusikalstamas veikas. <...> savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugsėjo 6 d., galimai apie 12.30 val., jis iš parduotuvės atėjo namo, t. y. į tėvams priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis šiuo metu gyvena, kadangi vyksta skyrybos su žmona. Parduotuvėje jis nusipirko alkoholio, kurį prie parduotuvės suvartojo ir atėjęs namo atsigulė kambaryje miegoti. Netrukus namo prieškambaryje – virtuvėje išgirdo garsiai telefonu kalbantį savo brolį G. A., kuris irgi gyvena minėtu adresu. Sušuko ir paprašė jo būti tyliai. Jis jam atsakė necenzūriniais žodžiais, jis supyko, atsikėlė, išėjo į prieškambarį ir kumščiu sudavė jam į veido sritį 3 kartus. Jie su juo susistumdė ir tuo metu iš kambario atėjo jų motina T. A. Ji pačio įvykio, kai sudavė broliui, nematė, atėjo jau po visko. Brolis išėjo į lauką, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Po šio įvykio jis jo atsiprašė, jie su broliu susitaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 13.00 val., buvo tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su tėvais ir broliu R. A. Virtuvėje jis kalbėjo telefonu. Tuo metu tėvai ir brolis R. miegojo kambaryje. Jam kalbant telefonu iš kambario brolis pasakė, kad nutrauktų pokalbį, nes jam tai trukdo ir tada atsikėlęs, atėjo į virtuvę, kumščiu sudavė jam į veido kairę pusę 3 smūgius, nuo kurių jis pajuto fizinį skausmą. Jis iš karto išbėgo į lauką, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paprašė policijos pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo, kas atsitiko. Jie klausė, ar jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, tačiau jis atsisakė, kadangi veidas kairėje pusėje tik patino, kraujuojančių žaizdų nebuvo. Policijos pareigūnai sulaikė brolį ir išsivežė. Po šio įvykio jis į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Taip pat, pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, kadangi matomų sužalojimų nebuvo. Kaip minėjo, nuo suduotų smūgių juto fizinį skausmą, tačiau broliui dėl šio įvykio jis atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Prieš atsitikus šiam incidentui jie visi, t. y. tėvai, brolis ir jis namuose vartojo alkoholį, todėl jie tuo metu miegojo, o jis paskambinus jam telefonu atsiliepė ir išėjo kalbėti virtuvėje.

Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. dirbant kartu su vyr. specialistu K. T. ir specialistu A. K. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), brolis sumušė brolį. Atvykus nurodytu adresu lauke prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko G. A., kuris nurodė, kad 12.45 val. jam kalbant telefonu su teta minėto namo prieškambaryje, kuriame yra virtuvė, jo broliui R. sutrukdė jo pokalbis, jis pradėjo ant jo šaukti, po to atsikėlęs priėjo ir kumščiu sudavė 3 smūgius į veido sritį. Nukentėjusysis išėjo į lauką, iškvietė policiją. Akivaizdžiai matėsi, kad G. A. yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis parodė į kairės pusės veidą, kur buvo sumuštas. Jo žandas buvo patinęs, po kaire ausimi matėsi įdrėskimas. G. A. paaiškino, kad nuo suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą, tačiau iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikus nepageidavo. Jam buvo nustatytas 2,99 prom. girtumas. (duomenys neskelbtini) namo kambaryje buvo nukentėjusiojo brolis R. A., kuris prisipažino, kad kilusio žodinio konflikto metu sudavė tris kartus G. į veido sritį. R. A. irgi buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,81 prom. girtumas. Name taip pat buvo minėtų asmenų motina, kuri apie įvykį nieko nesakė, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi. Einant su R. A. prie tarnybinio automobilio ir paklausus, kuo jis sudavė smūgius, jis parodė savo dešinį kumštį, kuris matėsi, kad yra patinęs, o į klausimą, kiek smūgių sudavė, atsakė, kad tris.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92303424375, skambučio pradžia_ 2024-09-06 13_02_05)“. Įrašo trukmė 01 min. 27 sek.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas ,,PSS-20240906-131756UTC +0300“. Vaizdo įrašo trukmė 18 minučių 53 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos.

Alkotesterio „Alcotest 7510” rodmenimis, R. A. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. A. 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 12.45 val.. (duomenys neskelbtini), namo prieškambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,81 prom. girtumas, kilusio žodinio konflikto metu kumščiu tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė savo broliui G. A. į veido sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą. Tai įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo G. A. paaiškinimai, liudytojo paaiškinimai, kitų objektų bei apžiūros protokolų duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Atsižvelgiant į kaltinamojo R. A. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis, tyčia, kumščiu, ne mažiau kaip tris kartus suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, bei kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajam ir jos sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad R. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajam G. A. 2024 m. lapkričio 13 d. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis R. A. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį, sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. A. yra darbingo amžiaus, vedęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, vaikų neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, Sodros duomenimis nedirba, teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 45 parų arešto bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. A. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 30 parų arešto bausmės.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. A. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, R. A. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu), netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, skirti kaltinamajam R. A. intensyvią priežiūrą netikslinga. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu R. A. įpareigotinas: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų) (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Teismo nuomone, siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir į tai, kad už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą asmuo teisiamas jau trečią kartą, yra pagrindas kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri iš esmės turėtų įtakos R. A. elgesiui bei gyvenimo būdui. Dėl to R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

R. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., 13.35 val. iki 2024 m. rugsėjo 8 d., 12.00 val. (dvi dienos). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6 punktais, 72² straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį R. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią R. A. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Jei būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., 13.35 val. iki 2024 m. rugsėjo 8 d., 12.00 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. A. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.