- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-15
- Bylos Nr.
- eI2-3423-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09198-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- O.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai O. Ch.ir jos atstovei U. K.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Ch. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. Ch. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023-10-18 sprendimą Nr. 23S186122 (toliau – ir Sprendimas I) panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi (ES mėlynąją kortelę) Lietuvos Respublikoje ir 2023-10-18 sprendimą Nr. 23S186530 (toliau – ir Sprendimas II) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-18 iki 2028-10-17.
Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Sprendimas I panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas gavo VSD 2023-08-11 raštą Nr. 18-8765 (toliau – VSD raštas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2012–2020 m. dirbo tyrėja Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete. VSD vertinimu, pareiškėja, dirdama Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėja, atsakydama į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsienietės grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsienietės požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jos darbo santykių aukščiau minėtoje įstaigoje.
Pažymi, kad pareiškėja turi ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022-06-07 iki 2022-12-04; nuo 2022-06-15 iki dabar dirba Lietuvos įmonėje; Lietuvos Respublikoje gyvena su šeimos nariais (sutuoktiniu I.L. ir nepilnamečiu vaiku), kuriems yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė. Departamentui pripažinus pareiškėjos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, UTPĮ 133 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo priimtas Sprendimas II uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-18 iki 2028-10-17.
Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas, VSD raštą nepagrįstai laikydamas absoliučiu pagrindu panaikinti pareiškėjai išduodą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatliko individualaus pareiškėjos atvejo vertinimo, kuris yra reikalaujamas ir būtinas, priimant sprendimą dėl išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Praeityje dirbtas pareiškėjos darbas tyrėjos pareigose Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, be kita ko, kuomet buvo visai kitokia pasaulinė geopolitinė padėtis, negali lemti išvados dėl pareiškėjos lojalumo šiandieninei agresyviai Baltarusijos Respublikos vykdomai užsienio ir vidaus politikai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos neigiamą poziciją Baltarusijos Respublikos vykdomos agresyvios užsienio ir vidaus politikos atžvilgiu, rodo pareiškėjos vakarietiškų demokratinių vertybių laikymąsi ir propagavimą. Pareiškėja siekia integruotis į Lietuvos Respublikos visuomenę, bėgant nuo neteisėtos ir žmogaus teises pažeidžiančios Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos.
Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei nurodo, kad sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo priėmimas yra priskirtas, būtent, Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento raštą dėl asmens keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, neturėtų „automatiniu būdu“ panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas privalo, pirmiausiai, įvertinti, ar Valstybės saugumo departamento rašte nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu yra daromos prielaidos dėl asmens grėsmės nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į visas kitas su konkretaus asmens gyvenimu susijusias aplinkybes, konkrečiu atveju būtų pagrįstas ir pakankamas pagrindas bei proporcinga priemonė išduotam leidimui laikinai gyventi panaikinti. Toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliktas. Migracijos departamentas, Sprendime I nurodydamas bendro pobūdžio Migracijos departamentui prieinamą informaciją apie pareiškėją, siekė sudaryti įspūdį apie atliktą individualų pareiškėjos atvejo įvertinimą. Toks formalus vertinimas nėra pakankamas Skundžiamiems sprendimams pagrįsti (jis niekaip neatspindi nei pareiškėjos keliamos grėsmės, nei pareiškėjos lojalumo šiandieninei Baltarusijos Respublikos valdžiai; o net ir priešingai – nurodytos faktinės aplinkybės rodo pareiškėjos siekį integruotis į Europos Sąjungos valstybę narę).
Pažymi, kad pareiškėja 2020 m. buvo atleista iš darbo po pareiškėjos aiškiai išreikštos pozicijos, nepritariant 2020 m. įvykusiems neteisėtiems Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimams. Atleista iš darbo pareiškėja turėjo grąžinti jai valstybės suteiktą paramą. Netekusi darbo pareiškėja įsidarbino EPAM pagal specialią programą asmenims, kurie dėl išreikštos pozicijos prieš neteisėtai išrinktą Baltarusijos Respublikos prezidentą buvo atliesti iš darbo. Taigi, vien aplinkybė, kad pareiškėja 2012 – 2020 m. turėjo darbo santykius su Baltarusijos Respublikos tyrimų komitetu, niekaip nereiškia, kad pareiškėja yra lojali šiandieninei vykdomai agresyviai Baltarusijos Respublikos politikai.
Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas Sprendime I nepateikia jokių argumentų, kurie suponuotų daromų prielaidų pagrįstumą pareiškėjos atžvilgiu. Migracijos departamentas nepateikia jokių duomenų, kad pareiškėja kokiais nors savo veiksmais būtų parodžiusi, jog keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvi, palaikytų ryšius su valdžios struktūromis ar kitais grėsmę Lietuvos Respublikai keliančiais fiziniais ir / ar juridiniais asmenimis. Sprendime I tėra pateikiamos abstrakčios Migracijos departamento buvusių pareiškėjos darbo santykių pagrindu daromos prielaidos, kurios niekaip neatspindi individualios pareiškėjos situacijos. Migracijos departamentas Skundžiamais sprendimais formuoja ydingą praktiką, pagal kurią, vien formalus faktas, kad asmuo dirbo valstybės institucijose, atliko privalomą karinę tarnybą ar pan., automatiškai reiškia leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, neatliekant individualaus užsieniečio gyvenimo aplinkybių vertinimo. Tokia praktika paneigia teisės aktų reikalavimus bei susiklosčiusią nuoseklią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įpareigojančią Migracijos departamentą priimamus sprendimus vertinti ne formaliai ir pamatuotai. Pareiškėjai taip pat nėra suprantama, kodėl Migracijos departamentui buvusi žinoma aplinkybė dėl pareiškėjos darbo santykių su Baltarusijos Respublikos tyrimų komitetu nebuvo pagrindu dar 2022 m. atsisakyti išduoti Pareiškėjai vizą, o vėliau – ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad Sprendime I taip akcentuojami pareiškėjos santykiai su Baltarusijos Respublikos tyrimų komitetu neturi jokio ryšio su šiandienine Baltarusijos Respublikos agresyvia užsienio ir vidaus politika. Pareiškėja, protestuodama prieš neteisėtai išrinktą Baltarusijos Respublikos prezidentą, nėjo į darbą bei nevykdė tyrėjos funkcijų dėl ko pareiškėja buvo atleista iš darbo bei turėjo grąžinti valstybės jai suteiktą paramą. Pareiškėja, dėl protesto prieš neteisėtai išrinktą Baltarusijos Respublikos prezidentą netekusi darbo, pasinaudojo EPAM Baltarusijos Respublikoje vykdyta specialia programa „Up Skill Me“. Tai buvo programa, skirta asmenims, kurie dėl aiškiai išreikštos pilietinės pozicijos (nepritarimo) po neteisėtų 2020 m. Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų prarado darbą. Ši programa suteikė galimybę asmenims įgyti naują profesiją ir darbo vietą. Šios programos dėka pareiškėja įsidarbino EPAM Baltarusijos Respublikoje ir vėliau, bijodama būti persekiojama savo pilietybės valstybėje, persikėlė dirbti į Lietuvos Respubliką UAB „EPAM sistemos“, kurioje iki šiol dirba. Pareiškėja remia už Ukrainą kariaujančius asmenis. Visuomenėje pasklidus informacijai apie kariaujantiems asmenims trūkstamas išorines baterijas, organizavo baterijų pirkimą ir siuntė tiesiai į Ukrainą ten už Ukrainos laisvę kariaujantiems asmenims. Pareiškėja prideda į bylą šių užsakymų patvirtinimus (užsakymuose nurodyta, kad užsakymo užsakovas ir mokėtojas yra O. Ch.(pareiškėja); baterijų gavėjai fiziniai asmenys, esantys Charkove, Ukrainoje). Pareiškėja į bylą prideda ir apmokėjimą už prekes patvirtinančius dokumentus (trys mokėjimai 364 Eur sumai buvo atlikti iš Priorbank sąskaitos, vienas mokėjimas iš Swedbank, AB sąskaitos). Pareiškėją teigiamai charakterizuoja ją gerai žinantys asmenys. Pareiškėja, siekdama kuo greičiau integruotis į Lietuvos Respublikos visuomenę, mokosi lietuvių kalbą. Šiuo metu Pareiškėja yra įgijusi A1.2 lietuvių kalbos mokėjimo lygio sertifikatą. Pareiškėjos sutuoktinis taip pat susirado darbą ir šiuo metu dirba Lietuvos Respublikoje. Visa pareiškėjos šeima Lietuvos Respublikoje jau yra sukūrę savo ekonominius bei socialinius ryšius. Pareiškėja ir jos šeima savo ateitį sieja su demokratines vertybes puoselėjančia Lietuvos Respublika.
Pabrėžia, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių Migracijos departamentą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais bei visapusiškais duomenimis (faktais) ir taikomas poveikio priemones motyvuoti. Migracijos departamentas nesiėmė veiksmų visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjos individualų atvejį. VSD raštas ir jame nurodytų aplinkybių atkartojimas neatitinka Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamų sprendimų motyvavimo standartų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo argumentus, prašo skundą patenkinti. Papildomai nurodė, jog šiuo metu yra panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjos sutuoktinio bei jų vaikų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad 2022-06-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Vykdant užsieniečių kontrolę, pareiškėjai buvo pateiktas klausimynas. Pareiškėja pildydama klausimyną nurodė, kad 2012–2020 metais dirbo tyrėja Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete. Migracijos departamentas gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja dirdama Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė ginčijamus sprendimus.
Pažymi, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamą Sprendimą I Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos –VSD– išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
Nesutinka su skundu, kad pareiškėjos atvejis buvo įvertintas siauriai ir formaliai. Manome, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Nesutinkame su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Pareiškėja teigia, kad praeityje eitos pareigos savaime nėra absoliutus pagrindas konstatuoti asmens lojalumą šiandieninei valdžiai bei jos vykdomai agresyviai užsienio ir vidaus politikai, tačiau pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos Respublikos institucijoms, lojalumu joms, t.y. remiantis asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jos darbine veikla). Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Pažymi, kad pareiškėja pildydama klausimyną nurodė darbo laiko trukmę Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete 2012-2020 m., bei pasirašydama klausimyną patvirtino, kad šie duomenis yra teisingi. Aplinkybės, kad pareiškėja 3 metams buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, darbdavio charakteristika ir jos išreikštas požiūris dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo pildant klausimyną, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo priimant ginčijamą sprendimą, nurodo, kad vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą galiojusią nuo 2022-06-07 iki 2022-12-04. Pareiškėja nuo 2022-06-15 dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius 5 su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2022-07-18 su pareiškėja Lietuvoje gyvena jos šeimos nariai, sutuoktinis ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2025-07-01, iki galios pareiškėjos leidimas laikinai gyventi. Kadangi pareiškėjos šeimos nariams leidimai išduoti jos leidimo laikinai gyventi pagrindu, tai bus sprendžiamas klausimas dėl jų leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Sutuoktinis I. L. dirba Lietuvoje. Mano, kad šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pareiškėjos šeiminiai ryšiai buvo aptarti ir įvertinti priimant ginčijamus sprendimus.
Pažymi, kad pareiškėja klausimyne (8 klausimas) nurodė, kad turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos. Pareiškėjos skundo argumentai, kad jos darbas Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, nereiškia, kad ji yra lojali Baltarusijos vykdomai politikai atmestini. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, privalėjo būti lojali Baltarusijos valdžiai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėja skunde nurodė, jog grįžusi iš motinystės atostogų sudarė naują terminuotą sutartį su Baltarusijos Respublikos tyrimų komitetu t.y. savo noru. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos lojalumą Baltarusijos valdžiai. Pareiškėja, pasirinkdama dirbti savo noru Baltarusijos tyrimų komitete, žinojo, kad jai keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Baltarusijos Respublikos valdžia. Ši informacija nėra bendro pobūdžio ir ji susijusi su pareiškėja. Šią informaciją įvertino tiek VSD, tiek ir Migracijos departamentas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudojama Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti. Taip pat pažymi ir tai, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad pareiškėjai prieš tai buvo išduotas leidimas ar viza, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ateityje ar negali būti panaikintas Įstatyme numatytais pagrindais. Ginčijamuose sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus. Be to, išvada, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo padaryta ne jos politinių pažiūrų pagrindu, bet atsižvelgus į pareiškėjos 2012–2020 metais dirbą Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete. UTPĮ nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
Nurodo, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, išduoti jai nacionalinės vizos, leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. VSD vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (MD) neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-10-18 sprendimo Nr. 23S186122 (Sprendimas I), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi (ES mėlynąją kortelę) Lietuvos Respublikoje ir 2023-10-18 sprendimo Nr. 23S186530 (Sprendimas II), kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-10-18 iki 2028-10-17, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022-06-28 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas gavo VSD 2023-08-11 raštą Nr. 18-8765, kuriame nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2012–2020 metais dirbo tyrėja Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete. VSD vertinimu, pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgdamas į tai, VSD įvertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD taip pat nurodė, kad jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. 2023-08-23, gavus darbdavio charakteristiką, VSD buvo paprašyta įvertinti pateiktą charakteristiką turimų duomenų visumoje. 2023-10-05 VSD nurodė, kad įvertinus naujai gautą informaciją, VSD vertinimas pateiktas 2023-08-11 raštu Nr. 18-8765, nesikeičia.
Pareiškėja turėjo nacionalinę vizą galiojusią nuo 2022-06-07 iki 2022-12-04, šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2025-07-01. Pareiškėja nuo 2022-06-15 iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2022-07-18 su pareiškėja Lietuvoje gyvena jos šeimos nariai, sutuoktinis ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2025-07-01, iki galios pareiškėjai leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjos sutuoktinis I. L. dirba Lietuvoje
Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Departamentas panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Sprendimas I). Taip pat Departamentas, patikrinęs užsienietės šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir jų nenustatęs, o esamus socialinius ir ekonominius ryšius pripažinęs, kad jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, taip pat įvertinęs, kad užsienietei buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, Sprendimu II uždraudė pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą I, vadovavosi VSD Išvada, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjos 2012–2020 m. tarnybą Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete (tyrėjos pareigose) bei tikimybę būti išnaudotai Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD pažymą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėja savo teises, Migracijos departamentui priėmus jai nepalankų sprendimą, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek skundžiamų sprendimų turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
Migracijos departamentas vadovavosi VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji, kaip buvusi tyrėja Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, gali turėti ryšių su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kurios galimai gali pareiškėją, kaip lojalią ir patikimą Baltarusijos Respublikos valdžiai asmenį, išnaudoti Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjos netolimoje praeityje eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos Respublikos tyrimų komitete, o tai gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą I, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų (pareiškėja tyrėjos darbą baigė prieš 3 metus, t. y., palyginus, neseniai; jos eitų pareigų pobūdis), kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Pažymėtina, kad vien faktai, jog pareiškėja turėjo aiškią poziciją dėl nepritarimo 2020 m. įvykusiems neteisėtiems Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimams, dėl ko buvo atleista iš darbo ir turėjo grąžinti jai valstybės suteiktą paramą, taip pat netekusi darbo įsidarbino EPAM pagal specialią programą asmenims, kurie dėl išreikštos pozicijos prieš neteisėtai išrinktą Baltarusijos Respublikos prezidentą buvo atliesti iš darbo, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su atitinkamomis vidaus reikalų sistemos struktūromis, tyrimų skyriaus kolegomis yra išnykusi.
Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėja nors ir nurodo, kad nėra lojali Baltarusijos valdžiai, aktyviai remia Ukrainos tautą, tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su vidaus tarnybos struktūrose/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos ir pan.) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
Tai, kad pareiškėja prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris, be kita ko, buvo išduotas egzistuojant VSD nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėja yra įsidarbinusi UAB „EPAM sistemos“, mokosi lietuvių kalbos, ketina su šeima intergruotis Lietuvoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo I panaikinti leidimą laikinai gyventi neproporcingumą. Be kita ko, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad pareiškėjai leidimas gyventi buvo išduotas teisėtai, taip pat nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai ir vėliau bus išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ įtvirtintais pagrindais. Taigi, Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Apibendrinus, darytina išvada, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta teisinių pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą I.
Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti Užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjos šeiminių, kitų socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nėra pagrindo abejoti, jog Sprendimas II uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis).
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepažeidė užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes sprendimus priėmė aiškiai nurodydamas sprendimų priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasis tokių sprendimų formos ir turinio reikalavimų. Darytina išvada, kad sprendimai panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi ir sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką buvo priimti turint tam teisinį pagrindimą ir atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. Ch. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.