- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- 2YT-26810-534/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21737-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., I. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenysskolininkai V. T., I. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjapateiktu skundu prašo panaikinti: antstolės 2022-10-18patvarkymą Nr.S022-19296 dėl nusišalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr.0177/22/01270, 0177/22/01385 dalyje dėl nusišalinimo nuo vykdomosios bylos Nr.0177/22/01270; 2022-10-19 patvarkymą, kuriuo antstolė užbaigė vykdomąją bylą nr.0177/22/01270 CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Antstolė skundo netenkino.
Nustatyta, kad antstolė vykdovykdomąsias bylas Nr. 0177/22/01385 ir 0177/22/01270, kuriose išieškotoja yra pareiškėja. Antstolė 2022-10-18 priėmė patvarkymą Nr.S022-19296 dėl nusišalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr.0177/22/01270, 0177/22/01385. Antstolė 2022-10-19 priėmėpatvarkymą Nr.S-22-177-12599 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo užbaigė vykdomąsias bylas Nr. 0177/22/01385 ir 0177/22/01270 ir grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojai.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
CPK 636 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog antstolis gali būti nušalintas esant šio kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams.
Vertinant antstolio nusišalinimo pagrįstumą yra aktualūs teismų praktikos išaiškinimai apie teismo nešališkumo vertinimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (hismotionsforbiascould be classifiedasabusive) (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).
Nagrinėjamu atveju antstolė nusišalindama nurodė, kad neegzistuoja objektyvūs nušalinimo pagrindai ir nusišalinimą motyvavo tuo, kad pareiškėja nuo vykdymo proceso pradžios reiškia nepasitenkinimą antstolės darbu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolei nebuvo pagrindo nusišalinti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė turėtų išankstinį nusistatymą ar būtų tendencinga vykdymo bylos šalių atžvilgiu. Vien tai, kad pareiškėja yra nepatenkinta antstolės darbu negali būti priežastis nusišalinti nuo vykdomosios bylos, nes vykdymo proceso ypatumai lemia tai, kad jo metu yra dažnos konfliktinės situacijos tarp vykdymo proceso dalyvių. Kiekvieną nesutarimą sprendžiant per nusišalinimo institutą, būtų pažeistas vykdymo proceso operatyvumas, taip pat tai neatitiktų Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98,290-292, 443, 510, 512-513straipsniais,
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2022-10-18 patvarkymą Nr.S022-19296 dėl nusišalinimo nuo vykdomųjų bylų Nr.0177/22/01270, 0177/22/01385 dalyje dėl nusišalinimo nuo vykdomosios bylos Nr.0177/22/01270.
Panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2022-10-19 patvarkymą Nr.S-22-177-12599 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimodienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.