- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-818-383/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio Kiškio, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., nuteistas 2012-05-04 Plungės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (2 epizodai), 182 str. 1 d., taikant 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 15 d. - galutinė bausmė 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
2012-07-09 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 178 str. 3 d., taikant 63 str. 1 d., 6 d., 9 d. - galutinė bausmė 4 m. 1 mėn. laisvės atėmimo.
2013-12-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 str., taikant 64 str. 1 d., 3 d. – galutinė bausmė 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2013-12-11, bausmės pabaiga – 2017-08-11.
Žemesnės instancijos teismas
2016-04-27 Komisijos priimtu nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-05-19 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi R. B. Kauno apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-19 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog tiek prokurorė savo skunde, tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nekreipė dėmesio, kad jo įsiskolinimas buvo daugiau kaip 65 tūkstančiai eurų, o likusi neatlyginta dalis apie 23 tūkstančiai eurų. Nuteistojo įsitikinimu 42 tūkstančiai eurų padengto įsiskolinimo yra pakankamas pagrindas teigti, kad jis dengia įsiskolinimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tas aplinkybes, jog iš nuteistojo atlyginimo yra išskaičiuojama 50 procentų alimentams ir civiliniams ieškiniams. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai negaliojančias nuobaudas laikė kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojančią aplinkybę. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, jog padengė didžiąją dalį įsiskolinimo, pataisos namuose dirba ir pagal galimybes padeda šeimai. Išėjęs į laisvę grįžtų į namus pas šeimą, jam surastas darbas, taip pat yra pasiūlymas grįžti į ankstesnę darbovietę. Anksčiau buvo paleistas lygtinai ir lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą R. B. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos teritorijos ribų, pataisos namuose dirba, du kartus paskatintas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 45 balai, taigi R. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką.
Nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), pataisos namuose pradėjo dirbti, tačiau vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, bei darbas pataisos namuose, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju ji nėra ženkliai pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (45 balai). Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą (programą), pataisos namuose pradėjo dirbti, tačiau vien tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, bei darbas pataisos namuose, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju ji nėra ženkliai pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (45 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu R. B. nesielgė nepriekaištingai, buvo dešimt kartų pažeidęs nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus ir baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į tas aplinkybes, jog nuteistasis akivaizdžiai vengia atlyginti civilinius ieškinius dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Nors R. B. apeliaciniame skunde teigė atlyginęs daugiau kaip 65 tūkstančius eurų įsiskolinimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. Alytaus pataisos namuose į asmeninę sąskaitą per paskutinius metus gavo 719,25 eurų, o priteistiems civiliniams ieškiniams atlyginti yra sumokėta tik 76,20 eurų, kai liko neatlyginta 23514,38 eurai. Taip pat pažymėtina, jog R. B. nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų apie tai, kad išėjęs į laisvę bus įdarbintas ir taip bandys spręsti savo finansines problemas, nors apeliaciniame skunde teigė, jog darbas jam yra surastas.
Būtina atsižvelgti ir į tas aplinkybes, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai - ankstesni teisės pažeidimai, įgūdžių stoka sprendžiant finansines problemas, atsakomybės stoka. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus. Visi nusikaltimai tyčiniai. Nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Sistemingas analogiškų nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, jam jau ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą, o tai neigiamai charakterizuoja asmenį kaip linkusį ignoruoti visuomenės normas ir pažeidinėti įstatymus. Taip pat svarbi aplinkybė yra ir tai, jog nuo paskutinio vertinimo R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir sumažėjo, tačiau išliko vidutinė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. B. neatitinka LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.