- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-15
- Bylos Nr.
- I-2237-162/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 50.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos skundu atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo intereso gynimo ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjunga skundu kreipėsi į teismą, prašydama apginti viešąjį interesą – įpareigoti atsakovą išmokėti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnams pinigines kompensacijas vietoje neišduotos nuo 2000 m. iki 2007 m. tarnybinės uniformos pagal Vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 690 patvirtintą Piniginių kompensacijų vietoje uniformos mokėjimo tvarką.
Nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pagal Vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 690 patvirtintą Piniginių kompensacijų vietoje uniformos mokėjimo tvarką, vidaus reikalų sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Teigia, kad dauguma kriminalinės policijos pareigūnų beveik dešimt metų negauna tarnybinės uniformos, o piniginės išmokos už tarnybinę uniformą turi tikslą kompensuoti išlaidas kriminalinės policijos pareigūnams už nuosavų rūbų nusidėvėjimą. Nurodo, kad profesinės sąjungos turi teisę tikrinti, kaip vykdomi su jų atstovaujamųjų darbuotojų teisėmis ir interesais susiję įstatymai, kolektyvinės sutartys, susitarimai. Pareiškėjas teigia norįs apginti viešąjį interesą – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnų pažeistas teises.
Dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą
Pagal Profesinių sąjungų įstatymo preambulę profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.
To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Iš šių nuostatų seka, kad įstatymų leidėjas yra atribojęs bylas, kuriose yra ginami asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas nuo bylų, kuriose yra ginami viešieji interesai.
Tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme du kartus yra akcentuojama, kad viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, patvirtina, kad šios nuostatos nėra įstatymo leidėjo teisinės kalbos netikslumas, bet speciali, sąmoninga ir tikslinga reglamentacija. Taigi, visuomeninė organizacija turi teisę ginti viešuosius interesus tik įstatymų nustatytais atvejais.
Pareiškėjas teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo grindžia Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsniu. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamųjų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Minėto straipsnio antroji dalis numato, kad profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami šio straipsnio primoje dalyje numatytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Taigi, pareiškėjo nurodytas Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis numato vieną iš profesinių sąjungų darbinės veiklos srities teisių – darbo, ekonominių ir socialinių įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės ir nustato konkrečias teises šioje srityje – nekliudomai lankytis jų atstovaujamųjų darbuotojų darbo vietose ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas (17 straipsnio 2 dalis). Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis nesuteikia profesinei sąjungai teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Dėl viešojo intereso kaip administracinių bylų teisenos kategorijos
Administracinių bylų teisenos įstatyme sąvoka viešasis interesas nėra apibrėžtas. Viešasis interesas taip pat nėra apibrėžtas kitų teisės šakų normomis. Pažymėtina, kad teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos, pavyzdžiui, Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse vartojama „viešojo intereso“ sąvoka, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje – „asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų“ sąvoka.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „viešas“ aiškinamas kaip visiems skirtas, visuomenės naudojamas, atviras, neslaptas; žodis „interesas“ aiškinamas kaip svarbus, rūpimas dalykas, reikalas, nauda, susidomėjimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. P. 215, 931).
Siekiant nustatyti sąvokos „viešas interesas“ turinį yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai būdingas terminas. Todėl yra svarbu, kokia prasme šis terminas naudojamas teisinėje ir, visų pirma, teisminėje praktikoje. Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Be to, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad viešasis interesas gali būti kaip apimantis ne tik visuomenės, bet ir visuomenės dalies interesus (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis).
Viešais interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl dalies Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos darbuotojų, galimai, pažeistos teisės gauti piniginę kompensaciją vietoj neišduotos tarnybinės uniformos, įvertinus aukščiau aptartus kriterijus, negali būti pripažįstamas viešuoju interesu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 105 - 106 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo intereso gynimo atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.