Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-03 · Administracinė byla Nr. I-2720-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
I-2720-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00689-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities priešgaisrinei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2720-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00689-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. G. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – VAPGV) priteisti 402,23 Eur žalą, patirtą dėl laiku 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo VAPGV pareigūnas, statutinis valstybės tarnautojas. 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir/ar ją sudarančios dalys. 2017 m. sausio mėnesį raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kokios tarnybinės uniformos dalys jam nebuvo išduotos bei nurodyti šių dalių ekonominę vertę, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Atsakovas 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. 3-6-150(4.62) informavo, kokios tarnybinės uniformos dalys buvo išduotos, nurodė apskaičiuotos žalos dydį, tačiau žalos atlyginimo neišmokėjo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti jį naujomis tarnybinės uniformos dalimis, todėl pareiškėjas buvo priverstas dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, turėjo dėvėti dėl skalbimo ir nešiojimo nusidėvėjusią uniformą, nuolat dėvėdavo savo lėšomis įsigytus batus, šaliką, pirštines, marškinius. Atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis ir jų kainas, pareiškėjas mano, kad jam turėtų būti priteista žala, lygi 30 proc. nuo neišduotų uniformų kainos, kuri sudaro 402,23 Eur.

Atsakovas VAPGV su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–15). Nurodė, kad dėl 2008 m. prasidėjusio ekonominio sunkmečio trūko lėšų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos pareigūnų uniformų įsigijimui, todėl nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. minėtiems pareigūnams nebuvo išduodamos tarnybinės uniformos ar jų dalys. VAPGV esamiems vidaus tarnybos pareigūnams dalį sumos – 30 proc., už neišduotą tarnybinę uniformą kompensuoja. Kadangi tarp pareiškėjo ir VAPGT tarnybos santykiai yra nutrūkę, nes pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) direktoriaus įsakymu Nr. TE-115 perkeltas iš VAPGV Komandos budinčios pamainos vado į PAGD Operatyvaus valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, tokios kompensacijos išmokėjimui VAPGV lėšų nėra numatyta. Atsakovas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad 2014 m. vasario 28 d. PAGD direktoriaus įsakymu Nr. 1-99 pripažintas netekusiu galios įsakymas, pagal kurį pareigūnams buvo patvirtintos ir skaičiuojamos tarnybinių uniformų išdavimo normos, buvo panaikintas PAGD direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 1.2 punktas. Apie panaikintus tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus pareiškėjas vėliausiai turėjo sužinoti 2014 m. kovo 20 d., pildydamas Aukštesniosios ir vidurinės grandies pareigūno, tiesiogiai susijusio su įvykiu likvidavimu, tarnybinės uniformos poreikio 2014 metams kortelę. Kadangi skundą pareiškėjas teismui padavė 2017 m. vasario 24 d., atsakovo nuomone, 3 metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti žalą dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, ėjo VAPGV Komandos budinčios pamainos vado pareigas, nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo perkeltas į PAGD Operatyvaus valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo pareigas (b. l. 40). Pareiškėjas kelia ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su pareigos išduoti tarnybinės uniformos dalis nevykdymu ir atsisakymu išmokėti jam kompensaciją už 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 30 d.) (toliau – Statutas), kurio 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė. Pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos PAGD direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) aiškindamas Statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangą, kurią jis dėvi tarnybos metu, kita vertus – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji turi būti pakeičiama kita (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-2567/2012).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant konstatuoti atsakovo pareigą atlyginti pareiškėjo patirtą žalą, būtina nustatyti tris būtinas sąlygas: 1) neteisėtus atsakovo veiksmus (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibūdinama, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Iš byloje esančios VAPGV pažymos (b. l. 6) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo išduotos atitinkamos tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 1 340,76 Eur ir dėl to byloje ginčo nėra. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis suformuota teismų praktika, pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama 3 būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A52-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis laikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi Statuto 46 straipsnio 1 dalis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus jam išduotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio nepagrindė objektyviais įrodymais, patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose LVAT nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mutatis mutandis turėtų būti atsižvelgiama į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti. Pagal byloje esančios VAGPT pažymos (b. l. 6) duomenis bendra ginčo laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalių vertė yra 1 340,76 Eur, 30 procentų nuo šios sumos sudaro 402,23 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Atsakovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir atsakovo tarnybos teisiniai santykiai nebesieja nuo 2016 m. birželio 1 d., nes nuo tos dienos jis VAPGV nebetarnauja, yra perkeltas į PAGD Operatyvaus valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, statutinio valstybės tarnautojo pareigas (b. l. 40). Šias aplinkybes, kaip pagrindą neišmokėti pareiškėjui kompensacijos dėl neišduotos tarnybinės uniformos dalių nurodė ir atsakovas 2017 m. sausio 23 d. rašte Nr. 3-6-150(4.62) (b. l. 5). Atsakovas iki pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas kitoje įstaigoje privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindamas pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodamas nuostolius. Nutrūkus tarnybos santykiams tarp pareiškėjo ir atsakovo, atsakovo neteisėti veiksmai taip pat nutrūko, atsakovas nebeturėjo pareigos aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma (jos dalimis). Taigi pažeidimas, iš kurio kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, tęsėsi iki 2016 m. gegužės 31 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo, už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis, prasidėjo 2016 m. birželio 1 d. Į teismą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas privalėjo kreiptis per tris metus nuo pažeidimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d. Kadangi pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. kovo 1 d., atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino ir atsakovo prašymas taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo M. G. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (j. a. k. 191011897) 402,23 Eur (keturis šimtus du eurus dvidešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras