Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. 1N-36/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
1N-36/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Nuteistasis
J. G.
Advokatai
Liudvika Meškauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1N-36/2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. lapkričio 9 d. rašto, kuriuo atsisakyta paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais, paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Išnagrinėjęs skundą, susipažinęs su baudžiamąja bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 246 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Š. ir V. M. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis. J. G. nuteista pagal BK 246 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį - teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolės darbą atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė J. G. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Iš J. G. priteista E. Š. 38 680 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. M. - 19 801 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

J. G. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad, būdama antstolės J. G. kontoros antstolė - valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, atlikdama savo, kaip antstolės, funkcijas vykdomojoje byloje Nr. 31-2577/06, siekdama turtinės naudos, žinodama, kad už neteisėtą didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimą jai atiteks 4000 Lt atlyginimas ir kad skolininko R. M. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto - pagrindu 2006 m. rugpjūčio 19 d. Turto arešto aktų registre įregistruotas areštas, savo darbo vietoje, antstolės J. G. kontoroje, Vilniuje, Pylimo g. 63, 2006 m. spalio 26 d. surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu 2006 m. spalio 30 d. tam pačiam turtui Turto arešto aktų registras įregistravo turto areštą ir, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos - gauti neteisėtą atlygį, žinodama, jog tam pačiam R. M. turtui Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu uždėtas areštas, nėra panaikintos, 2006 m. lapkričio 6 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06, kuriuo už 85 000 Lt neteisėtai pardavė pirkėjui E. M. 7750/13900 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisėmis priklausančio R. M.. Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei L. A., kuriai kartu su teikiamu tvirtinti 2006 m. lapkričio 6 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 31-2577/06 buvo pateikta vykdomoji byla, kurioje nebuvo duomenų, iš kurių matytųsi, kad nekilnojamajam turtui teismo sprendimu uždėtas areštas, 2006 m. lapkričio 10 d. patvirtinus 2006 m. lapkričio 6 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 31-2577/06, R. M. priklausęs nekilnojamasis turtas - 7750/13900 žemės sklypo, kurio bendras plotas 13,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuriam Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. ir 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartimis E. Š. bei V. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas R. M. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, neteisėtai perleistas pirkėjui E. M., o antstolė J. G. neteisėtai gavo 4000 Lt atlyginimą.

Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą kad nuosavybė neliečiama, nes dėl J. G. veiksmų nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado galimybę efektyviai apginti savo nuosavybės teises į jiems teismo sprendimu priteistą turtinę teisę; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 13 ir CPK 18 straipsniuose įtvirtintus dispozityvumo bei teismo sprendimo, nutarties privalomumo principus, nes dėl jos neteisėtų veiksmų buvo apsunkintas teismo sprendimo, kurio vykdymas buvo iš anksto užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, įvykdymas, nukentėjusieji E. Š. ir V. M. prarado teisę laisvai disponuoti savo turtine teise, o teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolė akivaizdžiai ignoravo; taip pat CPK 150 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, kad sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi priimti tik teismas; CPK 152 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatą, kurioje nustatyta, kad, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, - tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

Dėl antstolės J. G. veiksmų fiziniai asmenys - nukentėjusieji E. Š. ir V. M. - patyrė didelės žalos, nes prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas savo turtines teises dėl 124 600 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. M., nes išieškojimo negalimumo aktuose antstolė N. J. nurodė, kad R. M. vardu turto nėra ir jis negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, antstolė N. J. neteko galimybės įstatymo nustatyta tvarka įvykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl 42 200 Lt ir 82 400 Lt skolų bei palūkanų išieškojimo iš R. M.. Taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, J. G. akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybės interesams bei fiziniams asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistosios J. G., jos gynėjos L. Meškauskaitės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. Š. bei V. M. kasaciniai skundai buvo atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi atnaujinti baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. ir jos gynėjų L. Meškauskaitės ir R. Mikliušo pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 str.) buvo atsisakyta. Kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistosios J. G. ir jos gynėjų L. Meškauskaitės ir R. Mikliušo pareiškimai atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kaip pakartotiniai palikti nenagrinėti.

Nuteistosios J. G. gynėja L. Meškauskaitė 2010 m. rugsėjo 14 d. prašymą paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 str.) pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. 2010 m. lapkričio 9 d. raštu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gynėjai L. Meškauskaitei atsakė, kad tenkinti jos prašymą ir pareiškimu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra pagrindo. Šį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro raštą nuteistosios gynėja L. Meškauskaitė apskundė Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. lapkričio 9 d. raštą panaikinti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. tvarka.

Išnagrinėjęs šį nuteistosios J. G. gynėjos skundą, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi paliko jį nenagrinėtą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodoma, jog BPK 452 str. 1 d. yra nustatyta, kad paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Šio straipsnio loginė-lingvistinė konstrukcija leidžia teigti, kad kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą yra šių asmenų teisė. Generalinio prokuroro teisė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tampa jo, kaip prokuroro, konstitucinė pareiga tik tuo atveju, kai jis nusprendžia, kad yra visi pagrindai tokiam kreipimuisi. Spręsti, ar konkrečiu atveju yra įstatyme nustatyti pagrindai kreipimuisi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra jo diskrecinė teisė, t. y. joks subjektas negali įpareigoti generalinio prokuroro kreiptis šiuo klausimu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Todėl generalinio prokuroro atsisakymas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo negali būti skundžiamas teismui, kadangi teismas negalėtų įpareigoti prokuroro atlikti jokių veiksmų. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad BPK 452 str. 1 d. teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo suteikia ir pačiam nuteistajam bei jo gynėjams nepriklausomai nuo generalinio prokuroro pozicijos. Iš bylos matosi, kad nuteistoji bei jos gynėjai tokia teise jau yra pasinaudoję, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi pagal nuteistosios J. G. ir jos gynėjų L. Meškauskaitės ir R. Mikliušo pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą atsisakė. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė 2011 m. sausio 17 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo" J. G. atleido nuo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Esant šiai aplinkybei, pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamo įstatymo pritaikymo pateikimas yra negalimas. Toks teisinis reguliavimas yra nustatytas imperatyvia įstatymo norma (BPK 452 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Nuteistosios J. G. gynėja adv. Liudvika Meškauskaitė skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. BPK XXXIV skyriaus nuostatose nėra nurodyta, kad generalinio prokuroro atsisakymas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. numatytais pagrindais negali būti skundžiamas teismui. Be to, Generalinė prokuratūra pati nurodė, kad 2010 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. 17.2- 20013, kuriuo atsisakyta kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl bylos atnaujinimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokia teise ji pasinaudojo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi išaiškino, kad pareiškėja turi teisę su skundu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjos J. G. skundas dėl generalinio prokuroro 2010 m. lapkričio 9 d. rašto pripažintas nenagrinėtinu teisme, yra neteisėta. Teismo manymu, pagal BPK 452 str. 1 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu „Dėl malonės suteikimo" J. G. atleidus nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pateikimas yra negalimas. Tačiau tokia teismo pozicija prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek BPK 452 str. 1 d. nuostatoms, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 6 str. įtvirtintai teisei į teisingą bylos nagrinėjimą. Nei BPK 452 str. 1 d., nei kitos BPK XXXIV skyriaus nuostatos nenumato apribojimo nuteistajam, kuriam buvo suteikta Prezidento malonė, kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. numatytais pagrindais. Sutinkamai su EŽTK 6 str. įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą BPK 1 str. yra numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pareiškėjai apribojus teisę kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo esant aiškiai netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui, yra sudaroma galimybė jai būti neteisingai nubaustai. Tokiu būdu pareiškėjai yra pažeidžiama BPK 1 str. bei EŽTK 6 str. garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Manytina, kad BPK 452 str. 1 d. aiškiai prieštarauja tiek EŽTK 6 str., tiek BPK 1 str. numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai ir sudaro prielaidą nekaltiems asmenims būti nuteistiems. Todėl tokia BPK 452 str. 1 d. nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. LR Konstitucijos 110 str. nurodyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas turėjo svarstyti galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 452 str. 1 d. atitikties Konstitucijai. Prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Generalinės prokuratūros 2010 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 17.2-20013, kuriuo atsisakyta kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, panaikinti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-76/2009 (2K-372/2010) atnaujinimo BPK 451 str. tvarka.

Į teismo posėdį skundą padavusi nuteistosios J. G. gynėja ir prokuroras neatvyko, savo teise duoti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ar papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus gynėja nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, o skundžiama žemesniojo teismo nutartis paliekama galioti.

BPK 452 str. 1, 2 d. nurodyta, kad paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio Kodekso 451 str. nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, arba kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami. Skundžiamoje nutartyje nurodoma apie tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 17 d. dekretu ,,Dėl malonės suteikimo“ (Valstybės žinios, 2011 m. sausio 20 d., Nr. 8-308) J. G. nuo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo atleista. Nuteistajai suteikus malonę ir atleidus ją nuo paskirtos bausmės atlikimo, pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo padavimas negalimas ir tai yra nustatyta imperatyvia įstatymo norma (BPK 452 str. 1 d.). Skunde gynėja nurodo, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK 452 str. 1 d. nuostatoms, taip pat Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. įtvirtintai asmens teisei į teisingą bylos nagrinėjimą. Taip pat nurodo, kad tokia BPK 452 str. 1 d. nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašant spręsti ar BPK 452 str. 1 d. nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami. Pirmiausia pažymėtina, kad dėl gynėjos skunde dėstomų argumentų pagrįstai manyti, jog BPK 452 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pagrindo. Kita vertus, iš skundžiamos teismo nutarties matosi, kad nuteistosios J. G. atleidimas nuo paskirtos bausmės atlikimo ir jau nurodytos BPK 452 str. 1 d. nuostatos paminėjimas teismo nutartyje šiuo atveju nebuvo pagrindine priežastimi, dėl kurios gynėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtu. Nuteistosios gynėja apygardos teismui apskundė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. lapkričio 9 d. raštą, kuris buvo surašytas dar iki nuteistosios J. G. atleidimo nuo bausmės atlikimo, o teismas skundą paliko nenagrinėtu dėl kitų priežasčių. Jau buvo nurodyta apie tai, kad nuteistosios J. G. gynėja raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. tvarka. 2010 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 17.2-20013 generalinis prokuroras pranešė gynėjai, kad tenkinti jos prašymą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nėra pagrindo. Rašto pabaigoje iš tikrųjų nurodyta, kad atsisakymas tenkinti nurodytą prašymą gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nepaisant to, išnagrinėjęs gynėjos skundą, teismas padarė išvadą, kad nurodytas prokuroro raštas negalėjo būti skundžiamas, o nutartyje išdėstė išsamius tokią išvadą pagrindžiančius motyvus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais turi teisę tik BPK 452 str. 1 d. išvardinti asmenys. Kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su pareiškimu yra tik įstatyme išvardintų asmenų teisė. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą jo, kaip prokuroro, konstitucine pareiga tampa tik tuo atveju, kai prokuroras nusprendžia, kad tokiam kreipimuisi yra pagrindas. Spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas kreiptis pareiškimu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro diskrecinė teisė, t. y. joks subjektas negali įpareigoti prokuroro kreiptis pareiškimu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad prokuroro raštas šiuo atveju iš viso vertintinas ne kaip procesinis dokumentas, o tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo suinteresuoti asmenys buvo informuoti apie generalinio prokuroro poziciją pareiškėjo prašyme išdėstytais klausimais. Dėl aptartų aplinkybių nutartyje padaryta išvada, kad bet kuriuo atveju teismas negalėtų įpareigoti prokuroro atlikti kokius nors veiksmus, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais negali būti skundžiamas teismui. Nutartyje dar nurodyta, jog tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad BPK 452 str. 1 d. teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo suteikia ir pačiam nuteistajam bei jo gynėjams, t. y. šie asmenys tokia savo teise gali pasinaudoti nepriklausomai nuo Generalinio prokuroro pozicijos.

Aukštesniojo teismo nuomone, šie skundžiamos nutarties motyvai yra visiškai pagrįsti. BPK 452 str. 1 dalyje nurodytas asmenų, galinčių paduoti pareiškimą ar teikimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, sąrašas yra išsamus. Kitų proceso dalyvių pareiškimas nėra vada procesui pradėti. Kiti proceso dalyviai gali tik prašyti generalinį prokurorą ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką paduoti pareiškimą ar teikimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Tačiau tokio prašymo atmetimas irgi neskundžiamas. Tuo tarpu nuteistosios J. G. ir jos gynėjos teisė paduoti pareiškimą dėl bylos atnaujinimo BPK 451 str. nustatytais pagrindais nebuvo suvaržyta ir šia teise jau buvo pasinaudota nepriklausomai nuo generalinio prokuroro pozicijos. Jau buvo nurodyta apie tai, kad pagal pirmąjį nuteistosios J. G. ir jos gynėjų (tarp jų ir advokatės L. Meškauskaitės) pareiškimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi atnaujinti baudžiamąją bylą atsisakė, o dar vieno nuteistosios ir jos gynėjų pareiškimo tas pats teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nutarė nenagrinėti kaip pakartotinio. Pažymėtina dar ir tai, kad nuteistoji J. G. prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 str. tvarka buvo pareiškusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko raštu šie prašymai buvo grąžinti nuteistajai. Nurodytame rašte pažymėta, kad pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo laikomas pakartotiniu, kai kitas pareiškimas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegijos vadovaujantis BPK 453 str. 3 d. Vadovaujantis šia nuostata, pagal nuteistosios ir jos gynėjų prašymą pateiktas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo taip pat būtų vertinamas kaip pakartotinis.

Nuteistosios gynėjos skunde dėstomi argumentai apie tai, kad buvo pažeista nuteistosios teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat nepagrįsti ir atmetami. Iš bylos matosi, kad Lietuvos apeliacinio teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka ir paliktas galioti. Nuteistoji ir jos gynėjai pasinaudojo teise ne tik apskųsti nuosprendį kasacine tvarka, tačiau realizavo ir savo teisę paduoti pareiškimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Tai, kad nuteistosios ir jos gynėjų netenkina išnagrinėtoje byloje teismų priimti sprendimai, šiuo atveju nereiškia nuteistosios ar jos gynėjų teisių suvaržymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teisėjas

nutaria:

Nuteistosios J. G. gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas: Linas Šiukšta