Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

2021-09-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-8450-1067/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
e2YT-8450-1067/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05333-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Justė Visakavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
O. Z.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8450-1067/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05333-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. Z. (O. Z.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Z. po (duomenys neskelbtini) mirusios mamos A. Z. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. Z. mama A. Z. Pareiškėjas yra vienintelis mirusiosios įpėdinis. Mirusiosios palikimas, t. y. visas mirusiajai priklausęs turtas, pareiškėjo, kaip paveldėtojo, buvo priimtas nepraleidžiant įstatyminio trijų mėnesių termino, faktinio valdymo būdu. Mirties dieną mirusiajai nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su baldais ir asmeniniai bei kiti buities daiktai, įskaitant knygas, nuotraukų albumus. Jokių finansinių įsipareigojimų mirusioji neturėjo, informacijos apie mirusiosios banko sąskaitas neturi.

Mamos mirties sąlygoti dvasiniai išgyvenimai ir stresas lėmė, kad pareiškėjas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti ir neįsiregistravo nuosavybės teisių į mirusiajai priklausiusį turtą, o palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Mirus mamai, pareiškėjas išsyk priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jam prieinamą mirusiosios turtą, juo rūpindamasis kaip teisėtas savininkas. Po mamos mirties pareiškėjas sutvarkė aukščiau minėtą mirusiosios butą ir buities daiktus. Be to, pareiškėjas ėmė prižiūrėti butą ir jame esantį turtą, įskaitant ėmė mokėti ir moka už tam butui teikiamas komunalines paslaugas, dengia kitas buto išlaidas. Minėtas pareiškėjo elgesys, tinkamai ir deramai pasirūpinant po mamos mirties likusiu turtu, įrodo, kad mirusiajai priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo iš pareiškėjo pusės buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir teisių įgyvendinimą. Teismine tvarka reikalinga pripažinti, jog palikimas po mamos mirties pareiškėjo buvo priimtas nuo pat teisės į palikimą atsiradimo dienos, aktyviais veiksmais, t. y. pareiškėjas mirusiosios turtą saugojo ir juo rūpinosi kaip savu, investavo į jį jėgų, darbo ir lėšų.

Atsiliepimas

Suiteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Z. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suiteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad VMI nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į A. Z. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. Z. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. Z. Palikėjos nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties naudojasi palikėjos turtu ir jį faktiškai valdo: moka buto komunalinius ir kitus mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinasi buto tinkama būkle. Tai, jog pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaiko, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Nors pareiškėjas gyvena užsienio valstybėje, jo pavedimu butas yra prižiūrimas kito asmens, grįžęs į Lietuvą apsistoja minėtame bute, ji prižiūri bei tvarko. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po motinos A. Z. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas O. Z. po (duomenys neskelbtini) mirusios mamos A. Z. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusios mamos A. (A.) Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismą.

Teisėja Justė Visakavičienė