Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-08 · Administracinė byla Nr. A-822-1011-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-08
Bylos Nr.
A-822-1011-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Virgilijus Valančius, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos apeliaciniam teismui
Pareiškėjas
L. G.
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės byla Nr. A822-1011/2009
Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovei Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos apeliaciniam teismui dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. G. kreipėsi į teismą su prašydama:

1. priteisti iš Lietuvos Respublikos ir Lietuvos apeliacinio teismo dėl atlyginimo sumažinimo netektą uždarbį už laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėnesio iki 2008 m. kovo 1 d., kuris susidaro iš viso – 364 449,60 Lt, įskaitant neišmokėtą 266 048,20 Lt (atsižvelgiant į infliaciją);

2. įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą LR Vyriausybės, skirti tam reikalingas lėšas;

3. įpareigoti Lietuvos Respubliką ir Lietuvos apeliacinį teismą toliau mokėti ne mažesnį kaip 1997-06-30 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančių pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ nustatytą atlyginimą;

4. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Prašyme pareiškėja nurodė, kad yra Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė. Iki 2000 m. sausio 1 d. gaudavo atlyginimą, nustatytą Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“, tačiau nuo 2000 m. sausio 1 d. jai mokamas sumažintas atlyginimas, remiantis Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“, pagal kurį atlyginimų koeficientas buvo sumažintas nuo 2,5 iki 1,75. Pareiškėjos manymu, Vyriausybės 1999-12-28 nutarimas Nr. 1494 buvo priimtas tik dėl politinės valios, nes valstybės ekonominė ir finansinė padėtis iš esmės nebuvo pablogėjusi tiek, kad valstybė pritrūko lėšų valstybės funkcijoms vykdyti. Priimant šį nutarimą, nebuvo išlaikyta proporcingumo pusiausvyra tarp asmenų, kuriems mažinamas atlyginimas, ir kitų asmenų bei valstybės interesų. Nuo 2000 metų iki šiol valstybės ekonominė padėtis keitėsi, tačiau minėtas nutarimas nebuvo panaikintas ir ši padėtis neištaisyta iki šiol. Vyriausybės 1999-12-28 nutarimas Nr. 1494 nuo pat jo priėmimo dienos yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėja mano, kad valstybė privalo savo prievolę įvykdyti visiškai, t. y. atsiskaityti su ja už visą laikotarpį.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Vyriausybė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime nurodė, kad vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Atsakovas pažymėjo, kad teismai yra valstybės biudžetinės įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Lietuvos apeliaciniam teismui skiriami asignavimai, tarp jų – išlaidoms (atskirai – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti. Teismas, būdamas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį. Biudžetinės sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus, teismui, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne teismo, o Vyriausybės kompetencijai. Atsakovo nuomone, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos prašymą turėtų būti laikomasi Konstitucinio Teismo formuojamos konstitucinės doktrinos nuostatų, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus aktualiais bylos nagrinėjimo klausimais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Priteisė L. G. iš Lietuvos Respublikos 93 930,03 Lt (devyniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt litų ir 3 centus). Priteisė L. G. iš Lietuvos Respublikos 30,41 Lt (trisdešimt litų ir 41 centą) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai negali būti priteistas teisėjo atlyginimas už ilgesnį laikotarpį, negu numato Darbo kodekso 298 straipsnyje – treji metai. Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas terminas nėra tapatus ieškinio senaties terminui. Jis reglamentuoja ne teisės ginti pažeistus interesus trukmę, bet materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą, faktiškai nustatydamas tam tikras priteistinų išmokų ribas, kurios nustatomos ne pinigų suma, bet konkrečiu terminu (Darbo kodekso komentaras, III dalis „Individualūs darbo santykiai“, 2004 m., p. 531-532).

Teismas pažymėjo, kad buvo taikyta trejų metų ieškinio senatis, todėl Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto termino išmoka neviršija.

Pažymėjo, kad infliacijos koeficiento taikymas priteisiant su darbo santykiais susijusias sumas nenumatytas, todėl šioje dalyje reikalavimas laikomas nepagrįstu.

Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti mokėti tam tikro dydžio atlyginimą teismas atmetė, kadangi teisėjų darbo užmokesčiai nustatomi įstatymu (Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalis). Teismas nėra kompetentingas išspręsti tokio reikalavimo.

III.

Pareiškėja L. G. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovą Lietuvos Respublikos atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistas atlyginimo skirtumas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas

Lietuvos Apeliacinis teismas atsiliepimu prašo nagrinėjant bylą atsižvelgti į suformuotą Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teismui pateikta tarp pareiškėjos L. G. ir atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Juliana Ostrouch, bei Lietuvos apeliacinio teismo, atstovaujamo pirmininko Vyto Miliaus, pasirašyta taikos sutartis. Pareiškėja taikos sutartyje atsisako visų skundo reikalavimų šioje administracinėje byloje ir taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus šioje administracinėje byloje. Taikos sutartimi šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, administracinę bylą nutraukti.

Prašymas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi nagrinėjamoje byloje pagal įstatymo analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) nuostatos.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Pareiškėjos L. G. ir atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. taikos sutartyje pareiškėja ir atsakovai nurodė, kad jiems yra žinoma, kad, teismui patvirtintus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.). Pateikta 2009 m. lapkričio 3 d. taikos sutartis išreiškia pareiškėjos ir atsakovų valią taikiai išspręsti kilusį šioje byloje ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ši pareiškėjo teisė – atsiimti skundą, apima ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos metu (2008 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-729/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009). Pareiškėjai taikos sutartimi atsisakius visų skundo reikalavimų, teismui patvirtinus taikos sutartį bei nesant teisinių kliūčių atsisakyti tenkinti pareiškėjos ir atsakovų prašymą nutraukti administracinę bylą, byla nutraukiama, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti. Patvirtinti 2009 m. lapkričio 3 d. pareiškėjos L. G. ir atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei Lietuvos apeliacinio teismo pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys sutarė, kad:

„1. Šalys pripažįsta ir sutinka, kad pareiškėjai nesumokėtą darbo užmokesčio dalį sudaro per šio Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytą laikotarpį pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį iki 1999 m. gruodžio 31 d., pareiškėjai išmokėtino ir per tą patį laikotarpį jai išmokėto darbo užmokesčio dydžių ir kitų neišmokėtų išmokų skirtumas už trejus metus nuo 2005 m. spalio 31d. iki 2008 m. spalio 31 d., iš viso -110 325, 12 Lt (neatskaičius mokesčių).

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įsipareigoja šios sutarties 1 punkte nurodytą sumą pervesti kasmet proporcingai valstybės biudžete numatytai nesumokėtai darbo užmokesčio daliai išmokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2009 m. iki 2012 m. gruodžio 31 d. į pareiškėjos darbovietę - Lietuvos apeliacinį teismą, kuri atskaitys privalomus mokėti mokesčius ir perves likusią sumą į pareiškėjos nurodytą sąskaitą.

3. Pareiškėja pripažįsta, kad šios sutarties 1 punkte nurodyta suma sudaro visą jai priklausančią nesumokėtą darbo užmokesčio dalį ir įsipareigoja nereikalauti atlyginti nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už kitą laikotarpį.

4. Jeigu teismo sprendimas dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėja po to, kai dalis nesumokėtos darbo užmokesčio dalies jau išmokėta pagal įstatymą, ji įskaitoma kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies vykdymas.

5. Prievolė laikoma įvykdyta nuo piniginių lėšų pervedimo į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą momento. Atsakovė neatsako už teismo veiksmus po lėšų pervedimo momento.

6. Pareiškėja atsisako visų skundo reikalavimų administracinėje byloje Nr. A-1011-09. Šalys taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus šioje administracinėje byloje.

7. Patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už teisines ir atstovavimo paslaugas, kiekviena šalis padengia savo lėšomis ir viena iš kitos nereikalauja.

8. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos šios taikos sutarties sudarymo ir administracinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

9. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos; taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei ir viešajam interesui: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

10. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną veiksnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, sudaryti ir įvykdyti šią taikos sutartį.

11. Šalys pareiškia, kad šią taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančiąja valią, priima ir pasirašo.

12. Šalys pripažįsta, kad ši taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.“

Administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. prašymą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė