Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam V.S., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V.S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V.S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteistas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.S. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d. už tai, kad jis 2007-01-14 apie 22.40 val. viešoje vietoje – prie V.N. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius bei žodžiais grasindamas V.N., t.y. sakydamas, kad jo ramus gyvenimas baigėsi ir kad jis ramiai nemiegos, šiuo veiksmus atlikdamas girdint nukentėjusiojo žmonai V.N., jų nepilnamečiams vaikams L.N. bei D.N., ir tuo sukeldamas nukentėjusiems smurto baimę, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis V.S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008-01-16 nuosprendį ir priimti naują jį išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios BK 284 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių. Nurodė, kad teismas netyrė visų bylos įrodymų ir neteisingai juos vertino. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismas rėmėsi tik prielaidomis ir nukentėjusiųjų parodymais. Mano, kad jo veikoje geriausiu atveju yra tik administracinė atsakomybė arba baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2d., sudėtis. Apelianto teigimu, yra nerealu, kad nukentėjusieji, būdami name, galėjo girdėti pokalbį tarp V. S. ir V. N. Kai tuo tarpu liudytoja R. S., būdama šalia automobilyje, jokio triukšmo negirdėjo. Be to, pagal BPK 301 str. 2d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusių parodymais. Teismas šį draudimą pažeidė. Nuteistasis teigia, kad jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, o tik pasikalbėjo su V. N. Su kitais jo šeimos nariais V. S. iš viso nebendravo, todėl nesupranta, kodėl jie pripažinti nukentėjusiais. Teismas nepagrįstai netikėjo V. S. parodymais, nors jie visą laiką buvo nuoseklūs ir logiški. Nuteistojo manymu, nukentėjęs V. N. jį apkalbėjo, yra policijos pareigūnas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Tai, kad V. S. atliko kaltinime nurodytus aktyvius veiksmus, o būtent vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino susidoroti su V. N., ką girdėjo jo šeimos nariai, tarp kurių ir du nepilnamečiai, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiems smurto baimę, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra įrodyta nešališko teismo išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: nukentėjusių V. N., L. N., D. N. ir V. N. parodymais apie tai, kad V. S. nakties laiku, nekviestas, galimai išgėręs, įžūliai reikalavo pasikalbėti su V. N., kuris tą dieną vykdydamas policijos pareigūno funkcijas, V. S. surašė ATP protokolą už greičio viršijimą. V. N. nesileidus į kalbas, V. S. pradėjo rėkti, kolioti necenzūriniais žodžiais, V. N. grasinti susidorojimu, ką pro atdarą langą girdėjo V. N. žmona ir nepilnamečiai vaikai, kurie labai išsigando.

Šie nukentėjusiųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Visiškai suprantama, jog artimieji šeimos nariai domėjosi naktį atvykusiu neprašytu asmeniu, šio chuliganiškais veiksmais, todėl buvo priėję prie lango, matė bei girdėjo įvykį. Pagal įvykio vietos apžiūros protokolą, schemą, atstumas nuo vartelių iki namo sienos su langais tik 4 metrai, buvo nakties laikas, eismas gatvėje ar kitoks triukšmas tokiu laiku nėra intensyvus.

Tuo tarpu nuteistojo V. S. parodymus apie tai, kad jis jokių necenzūrinių žodžių nevartojo ir susidorojimu negrasino, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, vertina siekiu palengvinti savo teisinę padėtį. Be to, nuteistojo V. S. versijos nepatvirtina ir jo žmonos- liudytojos R. S. parodymai. Ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nedavė parodymų apie tai, kad V. S. nesikoliojo ir susidoroti negrasino. Ji parodė tik tai, kad išvis negirdėjo V. S. ir V. N. pokalbio. Be to, įvykio metu ji sėdėjo automobilyje, kuris buvo apie 20 metrų nuo įvykio vietos ir dargi klausėsi muzikos. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V.N. yra parodęs, kad V.S. automobilis stovėjo apie 5 metrus nuo vartų, tačiau pati R.S. parodė, jog ji nesiklausė ir negirdėjo šių vyrų pokalbio, taip suprantamas siekis vengti objektyvaus įvykio paaiškinimo. Juk ir automobilį vairavo ne pats V.S. , vairavo R.S., kurie buvo parodę, kad V.S. vartojęs minimaliai alkoholio, kas draudė vairuoti, atitinkamai skatino elgtis chuliganiškai, nors neblaivumas tinkamai neužfiksuotas, todėl tai nepripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į visumą įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kaltinamojo veikoje nustatė visus būtinus, o kartu ir pakankamus, BK 284 str. 1d. (2006-12-28 red.) numatyto nusikaltimo požymius. Kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1d. tuomet, kai kaltininkas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Nuteistajam V. S. inkriminuoti ne visi, bet alternatyvūs ir pakankami šios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai, o būtent: viešoje vietoje atlikti grasinimai, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie požymiai byloje yra nustatyti ir pagrįsti nešališko teismo jau aukščiau minėtais ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pažymėtina, kad grasinimais pripažįstamas neleistinas žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nuteistasis V. S. pradėjo rėkti ir nukentėjusiam V. N. grasinti, kad baigėsi jo ramus miegas ir gyvenimas. Kitą alternatyvų požymį – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą – įrodo tos aplinkybės, kad nuteistasis V. S. necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį V. N. Taip pat byloje nustatyta, kad šiais tyčiniais nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes prieš nukentėjusįjį V. N. panaudotus grasinimus ir necenzūrinius žodžius girdėjo jo žmona ir du nepilnamečiai vaikai, ir jiems buvo sukeltas didelis išgąstis, dėl tokio neteisėto V. S. elgesio jie buvo šokiruoti, išgąsdinti, nutrauktas jų poilsis, nes įvykis buvo nakties metu - po 22 val. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis nuosekliai nurodęs konkrečius kaltinamojo grasinimus bei necenzūrinius žodžius. V.S. įžūlus elgesys akivaizdžiai pažymi jo chuliganiškus ketinimus ir baigtumą. Jis žinodamas norminių aktų reikalavimus dėl kelių policijos pareigūnų surašytų dokumentų ar sprendimų apskundimo procesą, nekviestas, nakties metu, netgi vienąkart V.N. atsisakius bendrauti ir paaiškinus tvarką, kas atitinka gero tono bei tarnybinių nuostatų normas, toliau vykdė nusikalstamą veiką, grasino bei keikė necenzūriniais žodžiais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtinas ir baustinas toks V.S. veikimas, saugant tiek pagrindinį objektą - viešąją tvarką, tiek papildomą objektą - žmogaus sveikatą, orumą, asmens teises. Tiesioginės tyčios kryptingumas pasireiškė pažeisti visuomenėje egzistuojančią civilizuotą taikaus sugyvenimo tvarką ir rimtį, taip pat niekinančiu požiūriu priešpastatyti paties KET pažeidimą policijos pareigūno tinkamai atliktoms pareigoms. Netoleruotinas elgesys, kuomet asmuo, nesutinkantis su atitinkamais pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, sprendimais, savo problemas ar tariamai pažeistas teises gina tokiu būdu.

Šių požymių visuma duoda pagrindo nuteistojo V. S. veiką kvalifikuoti pagal tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d. Todėl tenkinti apelianto skundą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 str. 2d., arba pagal administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nėra teisinio pagrindo, nes V. S. veikoje yra sunkesnės nusikalstamos veikos požymiai, o minėto baudžiamojo nusižengimo arba administracinės teisės pažeidimo sudėtis neapima visų nuteistojo padarytų veiksmų ir jais sukeltų neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. veika kvalifikuota teisingai, jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d. Bausmė paskirta teisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V.S. už atitinkamus KET pažeidimus per kelis pastaruosius metus baustas viso 6 kartus.

Teiginys, jog pagal LR BPK 301 str. 2d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusių parodymais yra apelianto aiškintas netinkamai, kadangi šioje normoje nurodoma sąvoka - nukentėjusieji, kuriems taikomas anonimiškumas, kokiais N. nėra pripažinti, t.y. nepagrįstai sutapatinamos sąvokos.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V.S. apeliacinį skundą atmesti.