Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai E. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2016-03-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2016-02-26 apie 22.15 val., adresu Pylimo g. 8, Vilniuje, jos nepilnametis sūnus D. V. (D. V.), gim. 2000 m., iš chuliganiškų paskatų sugadino UAB „Ronelta“ signalizacijos daviklį; taip netinkamai panaudojo motinos valdžią, priešingai savo nepilnamečio sūnaus interesams. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad šiais veiksmais E. V. padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. V. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau nurodytu laiku į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jai, nedalyvaujant.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

ATPK 181 str. 2 d. numatyta, atsakomybė tėvams, baustiems administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Taigi, analizuojant byloje esančius įrodymus, pirmiausia būtina nustatyti, ATPK 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį, t. y. įvertini, ar E. V. veiksmai (neveikimas) gali būti pripažinti tėvų valdžios nepanaudojimu.

Tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus (Konstitucijos 38 str. 6 d.).

Civilinio kodekso III knygos 3.155 str. 2 d., apibrėžiant tėvų valdžios turinį, pažymėta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Taigi, tėvų valdžia, jos panaudojimas, pirmiausiai siejami su tinkama vaikų priežiūra, rūpinimusi jų sveikata, visapusišku vaiko vystymusi bei pasirengimo savarankiškam gyvenimui sąlygų sudarymu. Todėl, teismo vertinimu, tokia situacija, kai vaikas elgdamasis nepakankamai rūpestingai ar neatidžiai padaro teisės pažeidimą, tame tarpe ir svetimo turto sužalojimą, ne visą laiką gali būti siejama su tėvų kalte, o taip pat su tėvų valdžios nepanaudojimu.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad E. V. administracinio teisės pažeidimo byla iškelta dėl to, kad jos nepilnametis sūnus D. V. pažeidė UAB „Ronelta“ priklausančios kavinės signalizacijos daviklį. Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2016-03-30 nutarime, nurodoma, kad 2016-02-26 apie 22.15 į minėtą kavinę D. V. atėjo su draugais (V. N., A. L.), vaikinai buvo nusiteikę draugiškai, vienas kitą nepiktai stumdė. D. V. sviedė knygą į V. N., kuris ją atmušė alkūne, knyga atsitrenkė į apsaugos daviklį ir jį sugadino.

Vertinant aptartas aplinkybes, pripažintina, kad tiek D. V., tiek V. N., elgėsi nepakankamai atsargiai, tačiau kavinės signalizacijos daviklis buvo sugadintas ne tyčia, o atsitiktinai. Netyčinis nedidelės vertės turto sugadinimas nėra administracinio teisės pažeidimo dalykas, o tokie veiksmai ir jų pasekmės vertintini civilinės atsakomybės taikymo prasme. Teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nepagrįstai nurodoma, kad D. V. nagrinėjamu atveju elgėsi chuliganiškai, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, ar įžeidinėjami kavinėje buvę asmenys.

Teismo vertinimu, E. V., būdama nepilnamečio D. V. mama, niekaip negali įtakoti tų aplinkybių, kad jos sūnus netyčia nesugadins svetimo turto. Todėl jos veiksmuose (neveikime) nėra ATPK 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – tėvų valdžios nepanaudojimo.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju E. V. veiksmuose nenustatytas ATPK 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymis, t. y. tėvų valdžios nepanaudojimo faktas. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracini teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl E. V. atžvilgiu pagal ATPK 181 str. 2 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.