Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. (2019-12-19 posėdyje), jo įgaliotajam atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotiesiems atstovams T. V., G. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Užimtumo įstatymo nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie I. V. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, 2019-06-03 apie 15:30 val. leido įmonės naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu FIAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežti į (duomenys neskelbtini) esančią skalbyklą skalbinius, t.y. vykdyti vairuotojo-kroviko darbą. Tokiu būdu, D. M., jau būdamas baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pakartotinai, kol nėra pasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nepriimdamas jam adresuotų laiškų, nevykdydamas teisėtų VDI pareigūnų reikalavimų ir nurodymų, gaunamų elektroniniu paštu, nevykdė VDI pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, vengė atvykti ir duoti paaiškinimus, nuo 2019-06-07 iki 2019-10-10 nepateikė VDI pareigūnams prašomos informacijos ir dokumentų, tokiu savo neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems VDI pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. nepripažino nusižengimų padarymo fakto ir paaiškino, kad dėl nagrinėjamo nelegalaus darbo atvejo nieko negali pasakyti. Dažnai būna komandiruotėse, važinėja pas klientus, savo darbo vietoje būna retai. Negali patvirtinti, kad patikrinimo dieną I. V. pakvietė dirbti jis. Turėjo kolegą I. Vienu metu buvo apsirgęs įmonės vairuotojas T.. Jis labiau palaikė ryšį su tuo I.. Prašė jo tik padėti, I. pats nenorėjo darbintis. Jis tik turėjo paimti ir nugabenti iš taško A į tašką B skalbinius. Nežino, kur jį sulaikė VDI inspektoriai, kas ten tiksliai buvo. I. už tą pagalbą jokio atlygio negavo. Jo pagelbėti yra prašęs tik vieną kartą, gal du kartus, gal dar kada nors ir T. jo prašė. I. pažįsta apie 3-4 metus. Pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gyvavo gal tik dvejus metus, turėjo skalbyklą, paslaugų užsakovai buvo viešbučiai. Dėl vengimo vykdyti VDI nurodymus paaiškino, kad buvo vasara, jis atostogavo. Į asmeninį paštą gavo ne visus laiškus. Kol jo nebūdavo, įmonei vadovavo T. arba R. Bet jie neperimdavo direktoriaus įgaliojimų. Dokumentų nepateikė, nes neturėjo, ką pateikti. Nebedirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo rugsėjo.

Liudytojas I. V. parodė, kad Lietuvoje yra nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Lietuvoje studijuoja turizmą. Bandė Lietuvoje įsidarbinti turizmo srityje, teikė potencialiems darbdaviams CV, tačiau darbo santykiai nesiklostė, nes jis neturėjo darbinės patirties. Per bendrus pažįstamus kažkur 2018 metais susipažino su D. Su juo buvo geri santykiai, kadangi D. padėjo tvarkytis dokumentus, atlikti praktiką, padėjo organizuoti projektą studijoms, atlikti turizmo analizę. Jokių darbo funkcijų jo įmonėje nevykdė, tiesiog pagal asmeninį prašymą atsidėkodamas yra kelis kartus jam padėjęs. Reikėdavo tiesiog paimti iš viešbučio skalbinių krovinį ir nuvežti į skalbyklą. Taip buvo kokius 4-5 kartus. Visus kartus važiavo į vieną ir tą patį viešbutį. Autobusiuko „Fiat“ raktus perduodantis asmuo pasakydavo, kur konkrečiai reikia važiuoti. To žmogaus vardo nežino, buvo su juo susitikęs tik kelis kartus. Autobusiukas, kiek suprato, priklauso įmonei. D. paskambindavo ir telefonu paaiškindavo, kur nuvykti į susitikimą su tuo žmogumi, kad šis duotų transporto priemonės raktą ir paaiškintų, ką reikia atlikti. Nuvykdavo susitikti su tuo žmogumi, gaudavo mašinos raktus ir nurodymus. Viešbutyje paimdavo uždengtus vežimėlius su kroviniu. Tuomet autobusiuku su kroviniu važiuodavo į skalbyklą, iš ten į viešbutį, iš viešbučio atgal. Iš pradžių net nežinojo, kuo D. užsiima. Tik vėliau sužinojo apie skalbyklą. Kam ji priklauso, kokias pareigas ten užima D. nežino. Keletą kartų taip jam padėjo, pirmas kartas buvo vienintelis per mėnesį, paskui kitą mėnesį du kartus važiavo, po to buvo dviejų mėnesių pertrauka, vėl buvo paskirtas susitikimas. Šį sykį atvyko tas kitas žmogus. Kas jį tiksliai siųsdavo ir kas jis toks, nežino. Nežino jo net vardo. 2019 m. birželio 3 d. nuvažiavo į viešbutį, paėmė purvinus skalbinius, nuvežė, pakeitė į švarius ir atvežė atgal. Kai į viešbutį važiavo pirmą kartą, administracija gal buvo įspėta, registratūroje pasakius, kad atvežė skalbinius, jam nieko neklausinėdami parodė, kur padėti ir paimti nešvarius. Turėjo tik D. telefono numerį. Šiuo metu su D. kontaktus prarado, nes buvo išvykęs į Ukrainą. Pagalbos prašydavo tiek pats D. tiesiogiai, tiek per tą kitą žmogų. Kiekvieną kartą pagalba užtrukdavo apie 40 min. Nežino, kodėl D. prašydavo tą darbą atlikti jo, kodėl nedarė pats. Jokio apmokėjimo už tą darbą negavo, tai buvo tik draugiška pagalba iš dėkingumo. D. tikrai jį pažįsta.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotasis atstovas G. Z. nurodė, kad D. M. inkriminuoti nusižengimai įrodyti byloje surinktais duomenimis, prašė už nusižengimus skirti sankcijų vidurkį atitinkančias baudas.

2019 m. spalio 11 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0177 nurodoma, kad 2019-06-03 apie 15:30 val. buvo atliktas planinis patikrinimas nelegalaus darbo kontrolės klausimais adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant patikrinimą prie (duomenys neskelbtini) esančios skalbyklos atvažiavo automobilis FIAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį atvairavęs asmuo pradėjo iš automobilio iškrovinėti metalinius vežimėlius su skalbiniais ir vežti juos į skalbyklos patalpas. Nustatyta, kad automobilį vairavo ir skalbinius į skalbyklą vežė ir krovė I. V., gim. (duomenys neskelbtini) d. Rašytiniame paaiškinime minėtas asmuo nurodė, kad autobusą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė iš savo draugo D. M., kuris transporto priemonės raktus jam perdavė per trečiąjį asmenį. Minėto draugo prašymu nuvažiavo iš viešbučio paimti vežimėlius su patalyne ir atvežti į skalbyklą. Žino, kur dėti vežimėlius su patalyne, nes tame viešbutyje yra buvęs ir anksčiau. Darė tai kelis kartus (4-5). Iš D. žinojo, kad patalynę reikia paimti po pietų. Darbo sutarties nesudarinėjo, nieko nepasirašinėjo, nes niekur nedirba ir nėra įsidarbinęs. Patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), kurio direktorius D. M.. Pagal VSDFV informacinę sistemą nustatyta, kad I. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Aiškinantis I. V. 2019-06-03 darbinių funkcijų vykdymo aplinkybes VDI išsiuntė 2019-06-07 nurodymą Nr. SD-1-7135 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. M. atvykti į VDI Vilniaus teritorinį skyrių pateikti pasiaiškinimus dėl galimai nelegalaus darbo fakto bei pateikti įmonės 2019 m. gegužės ir birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas, duomenis apie priskaičiuojamą darbo užmokestį. Nurodymas buvo išsiųstas trimis adresais: skalbyklos adresu (duomenys neskelbtini), įmonės JAR nurodytu buveinės adresu bei direktoriaus D. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei D. M. ankstesniame nelegalaus darbo fakto tyrime nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nustatytu laiku – 2019-06-14 D. M. į VDI Vilniaus skyrių neatvyko, jokių dokumentų nei paaiškinimų nepateikė. Pakartotinai visais minėtais adresais buvo išsiųstas analogiškas 2019-06-17 nurodymas Nr. SD-1-7545, tačiau nurodytu laiku – 2019-06-21 D. M. neatvyko, dokumentų nei paaiškinimų nepateikė. 2019-07-31 pakartotinai nurodytais adresais išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-9295 atvykti ir pateikti pasiaiškinimą dėl galimai nelegalaus darbo fakto bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau D. M. 2019-08-09 neatvyko. Tačiau elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) 2019-08-07 atsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad negalės atvykti 2019-08-09, nes bus išvykęs, pažadėjo nedelsdamas susisiekti ir atsiųsti paaiškinimus rugsėjo pradžioje. Nei rugpjūčio, nei rugsėjo mėnesiais su VDI Vilniaus skyriumi D. M. nebesusisiekė, į VDI Vilniaus skyrių neatvyko. Visais anksčiau nurodytais adresais pakartotinai buvo išsiųstas 2019-09-16 nurodymas Nr. SD-1-11289 bendrovės direktoriui D. M. atvykti į VDI Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimus ir dokumentus dėl galimai nelegalaus darbo fakto bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui. 2019-09-23 į VDI Vilniaus skyrių D. M. neatvyko, paaiškinimo nepateikė. Visais nurodytais adresais buvo išsiųstas 2019-09-30 nurodymas SD-1-11885 bendrovės direktoriui D. M. atvykti į VDI Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimus ir prašomus dokumentus dėl galimai nelegalaus darbo fakto bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Be to, šis nurodymas buvo VDI pareigūnų pristatytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skalbyklą, adresu (duomenys neskelbtini), bet niekam neatidarius durų įdėtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašto dėžutę. Nustatytu laiku, t.y. 2019-10-09 D. M. neatvyko, paaiškinimų ir prašomų dokumentų nepateikė. Elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini) 2019-10-09 buvo atsiųstas laiškas, su kuriuo buvo pateiktos 2019 m. gegužės-birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos bei 2019 m. gegužės darbo užmokesčio žiniaraščio kopija bei pateiktas D. M. paaiškinimas, kad I. V. jis nepažįsta, nėra su juo bendravęs nei asmeniškai, nei telefonu, niekada nėra jo matęs. Tik yra girdėjęs, kad šio asmens pagalbos kartais prašydavo įmonės vairuotojas ir jie važinėdavo kartu. Niekada nėra šio asmens prašęs vežioti skalbinius iš įmonės klientų, kadangi supranta, kad tokiu atveju asmuo atliktų darbines funkcijas, su juo turėtų būti sudaryta darbo sutartis. Jei toks asmuo kada ir važinėjo su vairuotoju bei padėjo šiam išvežioti skalbinius, tai jis atliko savanoriškai padėdamas atlikti darbą įmonės vairuotojui, darė tai paties vairuotojo prašymu, ir su šiuo asmeniu pati įmonė niekaip nėra susijusi (b.l. 4-6). Prie nelegalaus darbo tyrimo akto pridėti dokumentai, patvirtinantys jame nurodytas faktines aplinkybes: I. V. rašytinai paaiškinimas, 2019-06-07 nurodymas Nr. SD-1-7135, 2019-06-17 nurodymas Nr. SD-1-7545, 2019-07-31 nurodymas Nr. SD-1-9295, 2019-09-16 nurodymas Nr. SD-1-11289, 2019-09-30 nurodymas Nr. SD-1-11885, registruotų siuntų siuntimo duomenys, D. M. elektroniniai laiškai VDI Vilniaus skyriui (b.l.7-42).

Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaikinas iš baltos spalvos autobusiuko iškraunantis ir į pastato vidų stumiantis vežimėlius su skalbiniais. Vaikinas darbą atlieka vienas. Kitame vaizdo įraše užfiksuotas vaikino bendravimas su VDI inspektoriumi, kuriame jis aiškina, kad yra ukrainietis, studentas, draugo D. (D. M.) prašymu jam padeda, nes D. pats šiandien negali dirbti visą dieną. Inspektorių prašymu, pateikia asmens dokumentus, rašo paaiškinimą (b.l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, išklausęs D. M., liudytoją I. V. ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad D. M. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodoma, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo.

Kaip minėta, Lietuvos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties. Kita - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr. N 442-1178/2012).

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. patikrinus objektą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ skalbyklą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad į minėtą objektą įmonės naudojamu automobiliu FIAT, (duomenys neskelbtini) skalbinius atvežė ir iškrovė I. V., kuris VSDFV duomenimis, šioje įmonėje nedirba. Pats asmuo pripažino, kad jokios darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašęs, pagal asmeninį pagalbos prašymą padedantis savanoriškai, be atlygio išvežioti iš įmonės kliento – viešbučio – paimtus skalbinius. Teisme apklaustas I. V. patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad D. M. pažįsta apie metus, kokius 4-5 kartus D. prašymu yra padėjęs jo įmonei, paimdamas ir atveždamas iš nurodyto viešbučio skalbinius į skalbyklą. Pats D. nurodydavo, kur ir kada susitikti su žmogumi, kuris perduos įmonės automobilio raktus ir duos tikslius nurodymus, ką ir kur reikia padaryti. Šie liudytojo parodymai prieštarauja paties D. M. paaiškinimams, kuriuos šis teikė VDI elektroniniu paštu, kategoriškai neigdamas, kad pažįsta I. V., kad būtų kada nors šiam davęs kokius nors nurodymus atlikti darbą įmonės naudai. Bet kokie susitarimai dėl atlikto darbo, jei toks ir buvo, buvo padaryti be jo žinios, greičiausiai įmonės vairuotojo prašymu. Atitinkamai I. V. niekaip nėra susijęs su įmone, net jei ir važinėdavo kartu su įmonės vairuotoju, pagelbėdamas šiam su skalbiniais (b.l. 38). Šiuos D. M. teiginius teisme paneigė I. V., kuris nurodė, kad D. M. tikrai jį pažįsta, juodu buvo susitikę gal 20-30 kartų, pagalbos jo prašydavo būtent D. M. (asmeniškai ar per trečiąjį asmenį), būtent D. M. nurodydavo, kur susitikti su asmeniu, kuris perduos automobilio raktelius bei duos tikslius nurodymus, kur paimti ir nuvežti skalbinius. Su žmogumi, su kuriuo D. M. nurodymu, susitikdavo liudytojas, jis asmeniškai pažįstamas nebuvo, nežino ir negali pasakyti net jo vardo. Savo veiksmus pats I. V. apibūdino, kaip asmeninę paslaugą būtent D. M., o ne kažkokiam kitam trečiajam asmeniui. Tokiu būdu, teismui nėra pagrindo tikėti D. M. pirminio paaiškinimo teiginiais, kad darbas buvo atliekamas įmonės vairuotojo asmeninio prašymo pagrindu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad su I. V. nebuvo jokio jį lydinčio asmens, jis pats tiksliai žinojo, kokias tiksliai procedūras jam reikės atlikti, kas rodo, jog nebe pirmą kartą dirbo tokio pobūdžio darbą (ko neneigė ir pats). Teismui nekyla abejonių, kad I. V. 2019-06-03 atliko darbą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi jį atliekančio I. V. žiniai buvo perduotas įmonės naudojamas automobilis, duoti nurodymai nuvykti pas bendrovės klientą (viešbutį) paimti skalbinius, atvežti juos į skalbyklą, nurodytas laikas, kada tai turi būti padaryta, t.y. buvo sutarta dėl darbo pobūdžio, jo atlikimo tvarkos, I. V. pakluso darbdavio nurodymams. Be to, darbas buvo atliekamas su įmonės direktoriaus D. M. žinia ir jo paties iniciatyva. Prieš leidžiant I. V. įmonės naudai atlikti darbą su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą nepranešta VSDFV. Šie požymiai atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokio veikos kvalifikavimo nešalina ir tai, kad šioje byloje neįrodytas susitarimas dėl darbo užmokesčio ar kad darbas buvo atliekamas ne visą darbo dieną. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę bent į minimalų atlyginimą už atliktą darbą.

VSDFV duomenimis, nelegalaus darbo fakto nustatymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius buvo būtent D. M.. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeidė DK 42 straipsnio reikalavimus. Kadangi jis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu D. M. buvo baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutarimas įsiteisėjęs, nuobauda galiojanti, todėl jo nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas kaip kartotinis, t.y. pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktas numato Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis aukščiau paminėta Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostata bendrovės direktoriui buvo siųsti penki VDI Vilniaus skyriaus nurodymai atvykti į VDI Vilniaus skyrių pateikti paaiškinimus dėl I. V. galimai nelegalaus darbo fakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šio fakto tyrimui reikalingus dokumentus. Nurodymai buvo siunčiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinių asmenų registre viešai ir oficialiai skelbiamu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu, kuriuo bendrovė realiai vykdė savo veiklą – (duomenys neskelbtini) (veikiančios skalbyklos adresu) bei iš ankstesnio nelegalaus darbo fakto tyrimo šioje bendrovėje VDI žinomu direktoriaus asmeninio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Visos registruotu patu siuntos įteiktos nebuvo, kadangi jų niekas neatsiimdavo. Kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo realiai D. M. naudojamas adresas, patvirtina ta aplinkybė, kad būtent iš šio adreso buvo gauti du vieninteliai D. M. laiškai VDI Vilniaus skyriui. Atitinkamai teismui nėra pagrindo netikėti, kad šiuo adresu siųsti nurodymai pasiekė adresatą. Nors teisminio nagrinėjimo metu D. M. teigė, kad galimai neperskaitė laiškų, kadangi jie buvo siunčiami jo atostogų laikotarpiu, tačiau iš jo paties 2019-08-07 laiško turinio matyti, kad jis nurodė grįšiantis į Lietuvą rugsėjo pirmomis dienomis, po ko nedelsdamas susisieks su VDI Vilniaus skyriumi paaiškinti situacijos ir pateikti 2019-07-31 d. nurodyme reikalaujamų duomenų, tačiau visą rugsėjį to nepadarė, ignoruodamas tiek 2019-07-31 d. nurodymo Nr. SD-1-9295, tiek 2019-09-16 d. nurodymo Nr. SD-1-11289 reikalavimus pateikti prašomus dokumentus. Prašomi VDI dokumentai buvo pateikti tik po penktojo iš eilės išsiųsto nurodymo (2019-09-30 d. Nr. SD-1-11885), t.y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo galimai nelegalaus darbo fakto. Nors D. M. aiškino, kad dokumentų nepateikė, nes neturėjo, ką pateikti, kadangi nuo rugsėjo nebedirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ , ši jo nurodoma aplinkybė nešalina jo atsakomybės. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2018-01-16 (paskyrimo data) iki 2019-09-19 (įgaliojimų pabaigos data), tad pirmi keturi nurodymai buvo siunčiami jo direktoriavimo laikotarpiu, apie VDI reikalavimus pateikti dokumentus jam buvo žinoma mažiausiai nuo 2019-08-07, kaip įmonės direktorius, net ir būdamas išvykęs, jis galėjo duoti nurodymus savo darbuotojams bent jau pateikti prašomus dokumentus, jei dėl komandiruočių negalėjo atvykti asmeniškai į VDI, ir nevilkinti tyrimo. Tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti iki 2019-10-10 d., kviečiamas atvykti į VDI Vilniaus skyrių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. M. taip ir neatvyko nei karto, tokiu būdu tyrimą atliekantys pareigūnai neturėjo galimybės gauti išsamių paaiškinimų, užduoti klausimų, net ir administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, tokiu būdu D. M. akivaizdžiai vengė bendradarbiauti su tyrimą atliekančia institucija, teikti paaiškinimus ir duomenis, reikalingus tyrimui. Dalinis nurodymų įvykdymas 2019-10-10 d. jo atsakomybės nešalina. Jo neveikimas kvalifikuojami kaip ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

D. M. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimo pakartotinumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina,

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus D. M. už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą sankcijos vidurkį atitinkančią baudą. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, vertinant tai, kad nurodymai buvo galiausiai iš dalies įvykdyti, pateikiant VDI Vilniaus skyriui reikalaujamus dokumentus, skirtina bauda, nesiekianti sankcijos vidurkio. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu galutinę nuobaudą nustatyti 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 19106825730.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.