Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-30 · Byla Nr. TS-67-806/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
TS-67-806/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-67-806/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-161, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. buvo nuteistas 2020-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi skirta bausmė - 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagal 2020-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2019-06-10 nutartimi paskirta 88 parų arešto bausme ir skirta galutinė bausmė - 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. balandžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 13 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2020 m. rugpjūčio 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugpjūčio 27 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 2 metai 6 mėnesiai 14 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 59-161 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. L.. Nutarime nurodyta, jog Komisija atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 94 taškai (statinių veiksnių taškai - 45, dinaminių - 49), jis teistas 22 kartus ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje, nuteistasis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuostatos į priežiūrą neigiamos, nuteistajam būdingas impulsyvumas, savitvarkos stoka, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolimesnes savo elgesio pasekmes, nutaria netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

A. L., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad Komisija vertino jį subjektyviai, spręsdama apie jį tik iš jo praeities teistumų skaičiaus, nors visi iki vieno Lietuvos teistumai buvo išnykę. Drausmine tvarka jis buvo baustas už drausmės pažeidimus dar tuo metu, kai jis neturėjo nuteistojo statuso, po nuosprendžio priėmimo jis nėra pažeidęs jokių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Be to, Komisijos minimos nuobaudos yra nebegaliojančios. Prašo atsižvelgti, kad jis yra motyvuotas dirbti pataisos įstaigoje, bausmės atlikimo metu jis ne kartą nepriekaištingai atliko jam pavestus neapmokamus buities darbus, nors tai nebuvo įrašyta į jo asmeninę kortelę dėl pataisos namų darbuotojų aplaidumo, nedalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose dėl to, kad paskelbus karantiną, jos buvo ir tebėra sustabdytos. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus, todėl prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei yra nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis A. L. akcentuoja, jog jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus kriterijus, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (94 taškai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

A. L. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Iš esmės jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du teismo nuosprendžius (2020-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2019-02-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta ir neįvykdyta laisvės apribojimo bausmė to paties teismo 2019-06-10 nutartimi buvo pakeista į 88 parų areštą), galutinė bausmė paskirta už penkias praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog nusikalstamas elgesys praeityje nebuvo atsitiktinis, o nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdas. Teismas nesutinka su nuteistojo argumentu, jog Komisija negalėjo remtis jo praeities Lietuvoje išnykusiais teistumais. Visų pirma įstatymų leidėjas nenumato tokios sąvokos kaip išnykęs teistumas Lietuvoje. A. L. yra 9 kartus teistas Lietuvoje ir 13 kartų užsienio valstybėse. Nors po 2004-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už tyčinį nesunkų nusikaltimą atlikimo (bausmė atlikta 2006-10-06) iki 2019-01-22 sekė ilgas laiko tarpas, kai Lietuvoje nebuvo priimta jokių naujų nuosprendžių A. L. atžvilgiu, tačiau būtent šiuo laikotarpiu jis sistemingai darė nusikalstamas veikas ir buvo teisiamas Didžiojoje Britanijoje bei Nyderlandų Karalystėje (2008, 2009, 2010, 2011, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 metais).

Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Remiantis šia nuostata teismų praktikoje yra pripažįstama, kad netgi išnykusių teistumų, juolab galiojančių teistumų užsienio valstybėse vertinimas yra galimas apibūdinant kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K–82/2006, 2K–494/2006, 2K-560/2014).

Susipažinus su nuteistojo A. L. asmens byla, matyti, kad jis jau yra atlikęs daugiau kaip trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistasis atlieka subendrintą bausmę pagal du teismo nuosprendžius). Įkalinimo iki nuosprendžio priėmimo metu tris kartus pažeidė suėmimo vykdymo režimo pažeidimus, turėjo tris nuobaudas. Pareiškėjas teisus teigdamas, jog jam paskirtų nuobaudų galiojimas išnykęs, nes nuo paskutinės iš jų paskyrimo jau yra praėję 6 mėnesiai, tačiau nuobaudų praeityje buvimas ir nebuvo Komisijos įtrauktas į galutinius motyvus, dėl kurių netaikomas lygtinis paleidimas. Kaip minėta, A. L. buvo teistas jau devynis kartus Lietuvoje ir 13 kartų užsienyje, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismai praeityje nuteistajam jau yra parodę pasitikėjimą ir suteikę galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės – A. L. buvo skiriamas bausmės vykdymo atidėjimas, taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, bet nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui ar lygtinio paleidimo terminui padarytos naujos nusikalstamos veikos. Ne kartą už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos švelnesnės bausmės rūšys, nesusijusios su faktiniu laisvės atėmimu (bauda, laisvės apribojimas). Bet A. L. teismų jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktos galimybės pasitaisyti neįvertino, tolesnių pastangų keisti elgesį neparodė, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo sąlygas, padarydamas naujas nusikalstamas veikas, nesilaikė laisvės apribojimo sąlygų, dėl ko bausmė buvo pakeista į areštą. Šios aplinkybės, sistemingų teistumų gausa sudaro pagrindą išvadai, jog A. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei iki šiol neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Sistemingas nusikalstamas nuteistojo elgesys truko daugiau nei dvidešimt metų. Atitinkamai socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai buvo padaryta išvada, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo sąmoningai pasirinkto elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė ir liudija nesugebėjimą savęs realizuoti socialiai priimtinais būdais. Praeities teistumai liudija, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, netgi atliktos laisvės atėmimo bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų išties yra tvirta.

Tačiau nuteistojo socialinio tyrimo išvados teiginiai neduoda pagrindo tokiam manymui. Joje nurodoma, jog nuteistajam būdinga vienpusė vartotojiška orientacija, perdėtas materialinių dalykų sureikšminimas, negatyvus požiūris į visuomenės ir atskirų asmenų poreikius. Taip pat būdinga žema impulsų kontrolė, pasireiškianti įsitraukimu į rizikingas veikas ir nusikalstamą elgesį. Jis turi sunkumų prisiimdamas atsakomybę už savo elgesį, nepripažįsta kaltės dėl daugelio teisės pažeidimų. Neįvardina neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepagrįstai save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Pažymimos tokios asmeninės savybės kaip impulsyvumas, silpna savikontrolė, kompulsyvus elgesys, polinkis rizikuoti ir veikti neapgalvotai, pasekmių nenumatymas. Nurodoma, jog nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Yra orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą. asmeninius poreikius iškelia virš visuomenės normų. Pastebimas nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos. Būdingas nusikalstamomis veikomis padarytos žalos minimalizavimas, nusikalstamo elgesio racionalizavimas. Šių aplinkybių kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys (dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, mokslas 12 klasėje, motyvacija dirbti, išlikę socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbo vietos galimybė laisvėje) nėra pakankami tikėtis, jog resocializacija laisvėje bus sėkminga ir jis negrįš prie nusikalstamo gyvenimo būdo. Kaip minėta, socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis turėtų tvirtą nusistatymą ir valios išėjęs į laisvę iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, laikytis įstatymų reikalavimų, nebedaryti nusikalstamų veikų. Nuteistasis praeityje būdamas laisvėje ne kartą nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Be to, teismo vertinimu, A. L. dar neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko net ir su intensyvia priežiūra, šiuo konkrečiu atveju, dar neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-161, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti A. L. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 59-161, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė