Panevėžio apylinkės teismo nutartis

pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei, suinteresuotam asmeniui J. P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo M. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. sausio 9 d. sprendimu neterminuotai apribojo I. J. motinos valdžią jos nepilnametės dukros M. Š., gim. 2017 m. birželio 1 d., atžvilgiu, atskyrė nepilnametį vaiką M. Š., gim. 2017 m. birželio 1 d., nuo tėvo E. Š., priteisė iš E. Š. nepilnametei M. Š. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė iš I. J. 2024 m. gegužės 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi byloje Nr.2SP-5946-400/2024 priteistą išlaikymą (po 150 Eur per mėnesį), jį padidinant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė M. Š. gyvenamąją vietą su laikinąja globėja J. P..

2. Teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi pradėjo bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo M. Š..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu neterminuotai apribojo I. J. motinos valdžią jos nepilnametės dukros M. Š. atžvilgiu ir atskyrė nepilnametį vaiką M. Š. nuo tėvo E. Š..

7. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje numatyta valstybės pareiga teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgiant į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir tam tikslui imtis atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.256 straipsnyje nustatyta, kad nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; 2) abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais; 3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų; 4) tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais šioje srityje; 6) abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnis). CK 3.251 straipsnis nustato, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, nuo keturiolikos metų amžiaus skiriama rūpyba.

9. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad be tėvų globos likusiai M. Š. reikalinga nuolatinė globa. Nustačius vaiko nuolatinę globą, skirtinas vaiko globėjas.

10. Iš bylos duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo J. P. yra M. Š. močiutė, kuri nepilnamete rūpinasi jau daugiau nei penkerius metus. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog J. P. šeimoje sukurta aplinka vaikui yra saugi ir patogi vystymuisi ir augimui. Duomenų, kad J. P. netinkamai vykdytų savo pareigas ar netinkami rūpintųsi Morta, jos sveikata, poreikiais, ugdymu, nėra. M. Š. su močiute sieja stiprus, artimas ryšys. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad J. P. yra neteista, nėra bausta administracine tvarka. J. P. sveikatos būklė leidžia globoti kitą asmenį. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad J. P. gyvenimo būdas, moralinės ir kitos savybės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose globėjui keliamus reikalavimus. J. P. sutinka būti M. Š. globėja. Tokį sutikimą patvirtino ir teismo posėdyje. Kitų asmenų, galinčių, norinčių rūpintis nepilnamete, nėra.

11. M. Š. neturi kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau jai iš tėvo E. Š. ir motinos I. J. yra priteistas išlaikymas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimu. Pagal CK 3.275 straipsnį globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas tik vaiko interesais pagal teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą. Esant šioms aplinkybėms suinteresuotas asmuo J. P. yra skiriama nepilnametei M. Š. priklausančio turto administratore ir gaunamų lėšų tvarkytoja.

12. Vadovaujantis išdėstytu M. Š. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas). M. Š. globėja skirtina J. P.. Paskyrus nuolatinę globą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 504 straipsniais, teismas

nutaria:

nustatyti M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, o jos nuolatine globėja skirti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratore ir gaunamų lėšų tvarkytoja.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 504 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui, teismas išaiškina jo teises ir pareigas. Todėl J. P. išaiškintina, kad globėjas privalo: (1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; (2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; (3) auklėti vaiką; (4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; (5) palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; (6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; (7) rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnio 2 dalis). Globėjas nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais ir CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis); vaiko globėjas ar rūpintojas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis).

Nutartį per septynias dienas galima skųsti atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.