- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- TS-59-506/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2020-08-24 nutarimo Nr. 59-148 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalyje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-20 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus Vilniaus apygardos teismo 2017-03-16 nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nuosprendžiu A. B. paskirtas bausmes, jam paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2016-05-24, bausmės pabaiga – 2020-11-19, 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko 2018-08-19, neatliktos bausmės dalis 2020-08-20 – 2 mėnesiai ir 30 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-08-24 nutarimu Nr. 59-148 nutarė A. B. netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes, vadovaudamasi posėdžio, įvykusio 2020-08-20, protokolu Nr. 58-32 bei BVK 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarstė nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal OASys metodiką, ir nustatė, kad šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta – 101 taškas (statinių veiksnių taškai 45, dinaminių 56) ir didėjanti, nes paskutinio vertinimo 2020-01-15 metu ji buvo atitinkamai 97, 45, 52 taškai, nuteistasis 2020-04-13 padarė drausmės pažeidimą (buvo apsvaigęs nuo alkoholio), kas rodo, jog jis nemotyvuotas keistis teigiama linkme, nesilaikys įstatymų bei gali pakartotinai nusikalsti; be to, A. B. neįvykdė komisijos pateiktų rekomendacijų, nuostatos į visuomenės vertybes neigiamos, nesprendžia susijusių su alkoholio vartojimu problemų, jam atimta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, jis atleistas iš pagalbinio darbuotojo pareigų, kas liudija apie nesugebėjimą numatyti savo elgesio pasekmes, problemų sprendimo įgūdžių stoką, pasidavimą neigiamai kitų nuteistųjų įtakai bei neigiamą nuostatą į priežiūrą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. nesutiko su komisijos nutarimu ir teismui pateikė skundą, kuriame nurodo, kad komisija jo neišklausė, neleido paaiškinti, dėl kokių aplinkybių jam buvo paskirta drausminė nuobauda, kurią jau yra atlikęs, 2020-08-14 po drausminės nuobaudos paskyrimo baigėsi 3 mėnesių terminas, kuriam suėjus, jis jau gali būti lygtinai paleistas; be to, nutarime yra daug klaidų – jis pristatomas lygtiniam paleidimui ne penktą, o šeštą kartą, nežino, kokių komisijos rekomendacijų neįvykdė, nes karantino metu jis ir negalėjo jų vykdyti, jis yra baustas 3, o ne 5 kartus. Nuteistojo nuomone, jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas taikant intensyvią priežiūrą. Prašė nutarimą panaikinti ir paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiūra, nes išėjęs į laisvę turės darbą, gyvenamąją vietą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Tai formalūs kriterijai, esant jų visumai laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis A. B. minėtus formaliuosius kriterijus atitinka iš dalies, nes, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados 7.1 punkto, jo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta – 101 taškas iš 168, iš kurių net 56 taškai yra dinaminių veiksnių, tai yra, tų, kurių mažinimas didele dalimi priklauso nuo paties nuteistojo. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. atvejis yra gana išskirtinis aptariamu aspektu, nes jis ne tik kad nedaro pažangos, o jo rizika nusikalsti netgi didėja, nes priešpaskutinėje išvadoje buvo fiksuoti 97 veiksnių taškai, iš jų – 52 dinaminiai.
Teismas pažymi, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti asmeniui lygtinį paleidimą sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. B. komisijai pristatomas 6 kartą, nuteistasis laisvės atėmimo metu tris kartus skatintas, bet jam buvo paskirtos ir penkios nuobaudos. Jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, palaiko socialinius ryšius, bendrauja su mama ir seserimi, turi draugę, periodiškai lankomas artimųjų. Socialiniai kontaktai teikia vilčių, kad A. B. galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Tačiau, kita vertus, iš dalies teigiamas nuteistojo elgesys ir tvirti socialiniai ryšiai tik rodo, jog A. B. stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Visgi spręstina, kad šiuo atveju to nepakanka išvadai, jog komisijos nutarimas turėtų būti panaikintas, o nuteistajam jau galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
A. B. akcentavo komisijos nutarime esančias klaidas, tačiau ir pats suklydo, skunde teigdamas jog teturi 3 nuobaudas, minėta – jis baustas 5 kartus. Be to, skunde teigiama, kad jis norėtų būti paleistas su intensyvia priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad intensyvi priežiūra yra taikoma gana ribotą laiką, teismo manymu, ribotas intensyvios priežiūros terminas A. B. atveju nebūtų pakankamas tinkamai kontroliuoti jo elgesį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Tokią nuomonę suponuoja tiek ankstesnis jo elgesys, tiek ir pastarųjų mėnesių elgesys pataisos namuose. A. B. anksčiau teistas 13 kartų, pripažintas recidyvistu, praeityje jam buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (vieną kartą), tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du kartus), tačiau jis nė karto nepateisino parodyto pasitikėjimo, visus kartus pažeidė sąlygas. Iš tokio elgesio spręstina, kad nuteistajam sunku laikytis įstatymų reikalavimų, nuosekliai gerinti savo elgesį, pragyventi ne iš nusikaltimų, o iš teisėto uždarbio. Pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog A. B. neturi ilgalaikės darbinės patirties. Nors bausmės atlikimo metu jo nuostata į darbą keitėsi, tačiau ir vėlgi – pasikeitimas tebuvo trumpalaikis: nuo 2019-07-05 A. B. buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų, paskirtas darbas, tačiau jis šio padėties palengvinimo neišlaikė – 2020-04-14 vartojo alkoholį, jam skirta drausminė nuobauda, atleistas iš pagalbinio darbininko pareigų, 2020-05-12 jis vėl perkeltas tęsti bausmės atlikimą pataisos namų gyvenamosiose patalpose.
Pagal 2020-07-16 Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymą nuteistasis skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 7604,32 euro, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 235,20 euro, kas rodo nestabilią nuteistojo finansinę padėtį. Todėl skeptiškai vertintina ir asmens byloje esanti UAB (duomenys neskelbtini) studijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. B. pažyma, patvirtinanti, jog jis įsipareigoja A. B. priimti dirbti puse etato pagal valandinį apmokėjimą reklamos vadybininko pareigose. Toks oficialių pajamų šaltinis kelia didelių abejonių, nes nuteistasis pataisos įstaigoje yra įgijęs visai kitokio pobūdžio specialybes ir profesines kvalifikacijas – staliaus, elektros įrenginių remontininko ir siuvinių gamintojo.
Nuteistasis skunde nurodė, kad, jo manymu, jam nepagrįstai buvo netaikyta naujoji BVK 157 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje, pasak nuteistojo, yra numatyta, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nuteistasis neteisingai išsiaiškino šią įstatymo nuostatą.
BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta taip: „Nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą“. A. B. išaiškintina, kad pagal asmens byloje esančius duomenis jis priskirtinas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl jis patenka į šio straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, ir jam šio straipsnio 3 dalies nuostata negali būti taikoma.
Teismas pažymi, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgia ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, jog būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Išdėstytos aplinkybės, įvertinus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų, todėl nuteistojo skundas jame nurodytais motyvais netenkintinas, o Lygtinio paleidimo komisijos 2020-08-24 nutarimas Nr. 59-148 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-08-24 nutarimo Nr. 59-148 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.