Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-247.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 287 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį, 286 straipsnį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendis, skirta bausme, ir paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prie šios bausmės iš dalies pridėjus Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės atlikimo pradžia – 2014 m. gruodžio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. birželio 3 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2017 m. kovo 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. lapkričio 29 d. – 6 mėnesiai 5 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-247 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į ganėtinai aukštą nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 75 balus, aukštą smurtinio elgesio riziką (nustatyta naudojant HCR-20 metodiką), vieningą Komisijos sprendimą, teistumų skaičių (ankščiau teistas 14 kartų), esamą nusikaltimų modelį, gyvenimo stilių ir draugus – nusikaltimą padarė grupėje asmenų, teigia, jog draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, gali pasiduoti daromai neigiamai kitų kriminalinių kompanionų įtakai, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu, emocinę gerovę – savivertė žema, saviveiksmingumas prastas, galios jausmas palaikomas per prisitaikančio, priklausomo santykio mezgimą, nebrandžią kylančių sunkumų įveikimą, mąstymą ir elgesį – būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymą, nuostatas – vėl kyla sunkumų taikytis su priežiūros sąlygomis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, už reikalavimų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, lokalizacijos pažeidimą – baustas 4 kartus, šiuo metu 2 nuobaudos galioja, pataisos namuose nedirba bei kitas aplinkybes, todėl nusprendė, kad G. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Susipažinęs su nuteistojo G. K. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant G. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas penktą kartą. Nuteistasis G. K. atlikęs ½ dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, vykdė Komisijos teiktas rekomendacijas: lanko AA grupės susirinkimus; dalyvavo siūlomuose reabilitacijos programose; nuo 2017 m. gruodžio 1 d. dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose; nuo 2018 m. spalio 19 d. vėl tęsia dalyvavimą grupės darbe. G. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 balai, vidutinė, po paskutiniojo svarstymo sumažėjo 6 balais.

Kita vertus, be šių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad G. K. Komisijoje buvo svarstomas 2018 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 59-127 nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 81 balą ir esamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (ankstesnio pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas buvo 84 balai, vertinimo rezultatas sumažėjo 3 balais), vykdytas Komisijos pateiktas rekomendacijas, atliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį (likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 11 mėnesių 20 dienų), pripažįstamą kaltę, nesunkėjančių daromų nusikaltimų, pripažįstamą problemą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo bei pastangas šią problemą spręsti – pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, sutinka gydytis, žino ir gali įvardinti neigiamus piktnaudžiavimo alkoholiu padarinius jo gyvenime, taip pat dalyvauja korekcinėse programose – AA grupės užsiėmimuose, Įžanginėje grupėje, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, baigęs Alfa kursus, mąstymą ir elgesį – pakankamus tarpasmeninius įgūdžius, išlaikomą savikontrolę, motyvaciją keistis (nebenusikalsti), turimus konkrečius ateities planus, siejamus su prosocialiu gyvenimo būdu (darbu, šeimyniniu gyvenimu, laisvalaikio leidimo su alkoholį nevartojančiais asmenimis), nuostatas – savo nusikalstamo elgesio vertinimą neigiamai, nelinkęs jo pateisinti, stebimi ganėtini pokyčiai, siekis greičiau pradėti norimą gyvenimą prosocialioje aplinkoje, sutikimą su priežiūra, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankomas psichologines konsultacijas, savanorišką ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimą, 2 kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmės atlikimą paprastosios grupės sąlygomis, įgytą vidurinį išsilavinimą, įgytą suvirintojo specialybę, šiuo metu mokosi batsiuvio specialybės, taip pat turimas staliaus, elektros renginių remontininko specialybes, be finansinių įsipareigojimų, atliekamus gerbūvio darbus, nuolat palaikomus glaudžius socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau Komisijos narys pateikė atskirąją motyvuotą nuomonę ir siūlė nuteistajam G. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvengiant į aukštą smurtinio elgesio vertinimą – HCR bei vidutinę pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką – 81 balą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 18 d. priimtą nutarimą Nr. 59-127 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. K., motyvuojant tuo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus, buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu nuobaudos negalioja, anksčiau teistas net 14 kartų, du kartus buvo taikyta amnestija, vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (yra pažeidęs probacijos sąlygas – lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą), būdamas laisvės atėmimo įstaigoje buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba, iki bausmės atlikimo taip pat nedirbo, jo turimas darbo stažas – vos vienas mėnuo, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika. G. K. apskundė šią nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Nuo G. K. svarstymo Komisijoje 2018 m. birželio mėnesį iki svarstymo 2018 m. lapkričio mėnesį sumažėjo asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (6 balais), jis vykdė Komisijos teiktas rekomendacijas. Atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje, nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. birželio 23 d. dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamose „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose, 2016 m. kovo 31 d. dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamose „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologai“ programos užsiėmimuose, nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. birželio 10 d. dalyvavo „Alfa kursai“, nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. dalyvavo AA įžanginės grupės susirinkimuose. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokymo centre suvirintojo, batsiuvio mokymus, šiuo metu mokosi siuvėjo specialybės. Iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautas pranešimas apie galimybę įsidarbinti sukirpėjo mokinio pareigoms. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tris kartus skatintas. Šiuo metu atlieka gerbūvio darbus: 2018 m. kovo 18 d. išplovė langus, veidrodžius prausykloje, gauna pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Ryšiai su artimaisiais išlikę, pasimatymų metu lankomas. Turi pastovią gyvenamąją vietą, planuoja gyventi pas žmoną.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis G. K. režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, už reikalavimų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, lokalizacijos pažeidimą baustas 4 kartus, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas, todėl nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog paskirtos nuobaudos turi būti vertinamos ne kaip neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o tik vertinamas jų taikymo rezultatas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Pažymėtina, kad nuteistajam vėl kyla sunkumų taikytis su priežiūros sąlygomis – nors 2018 m. rugpjūčio 1 d. skatintas už gerą elgesį, 2018 m. rugsėjo 12 d. jam suteikta teisė dirbti be sargybos, tačiau po paskutiniojo svarstymo 2018 m. spalio 9 d. ši teisė panaikinta, o 2018 m. spalio 11 d. ir 2018 m. spalio 26 d. baustas drausminėmis nuobaudomis už draudžiamų daiktų turėjimą, lokalizacijos pažeidimą. Be to, iš G. K. skundo matyti, kad jis linkęs pateisinti ir menkina tvarkos taisyklių pažeidimus, nurodydamas, jog pažeidimai nėra sunkūs, skirtos lengvo pobūdžio priemonės.

Iš Nutarimo ir 2018 m. lapkričio 20 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. K. amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų, tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje. Nors kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau veikoms būdingas nusikaltimų modelis. Asmuo anksčiau teistas 14 kartų. Nuteistajam 2 kartus taikytas amnestijos įstatymas, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, tai parodo nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog G. K. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Nuteistajam draugų įtaka turi didelę reikšmę jo nusikalstamam elgesiui, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Gali pasiduoti daromai neigiamai kitų kriminalinių kompanionų įtakai. Bausmės atlikimo metu fiksuotas pavienis nuteistojo narkotikų vartojimo atvejis. Nuteistasis supranta kai kuriuos narkotikų vartojimo padarinius, ypač susijusius su asmens sveikata, elgesiu, tačiau nesieja jų su galimu nusikalstamumu, visuomenės patiriama žala. Nuteistasis neigia priklausomybę nuo alkoholio vartojimo. Nors nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jam yra svarbus bendravimas su kitais žmonėmis, geba kurti ir palaikyti ilgalaikiškesnius santykius, tačiau stokoja gebėjimo pasirinkti prosocialius elgesio normas palaikančius draugus ir pažįstamus. Nuteistojo savivertė žema, saviveiksmingumas prastas, galios jausmas palaikomas per prisitaikančio, priklausomo santykio mezgimą, nebrandžią kylančių sunkumų įveiką. Emocinės gerovės problemos, nebrandžios jų įveikos galimai siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam būdinga pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, neįvertinus galimų savo elgesio pasekmių, o pasielgus, sunkiai sekasi paaiškinti neapgalvotus savo poelgius, supranta juos kaip reakciją į tam tikras aplinkybes. Nuteistajam būdingas ir agresyvus elgesys, agresiją dažniausiai naudoja, kaip impulsyvią gynybinę reakciją į susiklosčiusias jam nemalonias aplinkybes arba konfliktinių situacijų metu. Nuteitajam dar sunku efektyviai siekti savo tikslų, numatyti savo elgesio pasekmes, linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistajam būdinga problemų sprendimo įgūdžių stoka, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteitojo nusikalstamam elgesiui. Šiuo metu nuteistasis išsako kaitos poreikį, jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. Bausmės atlikimo metu nuteistasis G. K. režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, už reikalavimų nevykdymą, narkotinių medžiagų vartojimą, draudžiamų daiktų laikymą, lokalizacijos pažeidimą baustas 4 kartus. Šiuo metu galioja dvi nuobaudos.

Iš Komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. d. nutarimo matyti, kad asmuo pataisos įstaigoje nedirba, pagal teismo sprendimą vykdomųjų raštų neturi, šiuo metu gauna pinigines perlaidas. Iki bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, darbo stažas apie vieną mėnesį. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti ir rūpintis artimaisiais, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam G. K. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. iš 81 balo sumažėjo iki 75 balų, į aukštą smurtinio elgesio riziką, naudojant HCR-20 metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl G. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-247 netaikyti nuteistajam G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.