- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- e2YT-10489-650/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04865-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. K. paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti įstatymo nustatytu terminu.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo reikalavimą, teikė paaiškinimus, analogiškus pareiškimo turiniui. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas, kaip tremtinys, turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), jo motina sugrįžo į Lietuvą iš Rusijos ir 1994 m. apsigyveno tame pačiame bute, jos deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties ir buvo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), svečiuodamasi pas savo dukterį (pareiškėjo seserį) V. G. Rusijos Federacijoje mirė pareiškėjo motina. Po jos mirties liko Lietuvoje nekilnojamasis turtas – 3,04 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas visą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad po motinos mirties 2013 metais jis dirbo pagal kontraktą Rusijos Federacijoje, todėl po laidotuvių davė nurodymą savo sutuoktinei naudoti Šiauliuose likusius motinos daiktus. Pareiškėjas taip perėmė motinos turėtus baldus, kitus namų apyvokos reikmenis, dokumentus, taip pat motinos turėtas turtines teises į išnuomotą žemės sklypą. Ūkininkas A. A. laiko ir pripažįsta pareiškėją teisėtu žemės sklypo savininku, būtent pareiškėjas priima sprendimus dėl sklypo tolesnės nuomos ir į jo sąskaitą SEB banke po motinos mirties buvo pravedinėjama kasmet to ūkininko mokami pinigai už žemės sklypą. Tokiais veiksmais visą mirusiosios O. K. turtą po jos mirties priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą prašė sprendimą dėl pareiškėjo reikalavimo priimti teismo nuožiūra, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Iš byloje esančių mirties liudijimų kopijų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo paaiškinimais pagrindė aplinkybes, kad būdamas įstatyminiu įpėdiniu, po savo motinos mirties jis nedelsdamas perėmė Šiaulių bute turėtus motinos baldus, televizorių, kitus namų apyvokos reikmenis, dokumentus, taip pat motinos turėtas turtines teises į išnuomotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Iš 1997-12-10 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr.72/9344 kopijos bei kitų dokumentų matyti, kad pareiškėjo motina O. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 3,04 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pateikti pareiškėjo paaiškinimai, rašytiniai duomenys byloje įrodo, kad pareiškėjo motina 2010-06-28 sudarė žemės sklypo panaudos sutartį su ūkininku Antanu A. M., o pareiškėjas 2014-2018 metais gavo iš to ūkininko atitinkamus mokėjimo pavedimus per SEB banke turimą sąskaitą.
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas yra įstatyminis mirusiosios O. K. pirmos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str.). Pareiškėjas pareiškimu į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, ta patvirtina 2019-06-17 Šiaulių miesto 4-asos notarų biuro notarės liudijimas, tačiau priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas paliktu motinos kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu naudojosi, jį tinkamai prižiūrėjo, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Byloje pateikti papildomi duomenys įrodo, kad kitas įstatyminis pirmos eilės įpėdinis – pareiškėjos sesuo V. G. nustatyta tvarka 2019-09-02 padavė pareiškimą notarui, jog atsisako nuo savo motinos O. K. palikimo ir į jį nepretenduoja.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu terminu.
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.