- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- A-438-1126-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- S.K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S.K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas S.K. skunde prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2009 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 68-28 (toliau – ir VMI sprendimas); panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. S-125(7-62/2009) (toliau – ir MGK sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, jog patikrinimo akte nepagrįstai padaryta išvada, kad nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir butus Vilniaus mieste) pareiškėjas ir jo sutuoktinė įsigijo, turėdami tikslą šį turtą parduoti ar kitaip perleisti, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau – ir VAVMI), VMI ir MGK nemotyvavo sprendimų dėl pareiškėjo gautų pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms. VMI sprendime, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai nurodyta, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo individualios veiklos vykdymo, vertinami ir kitais laikotarpiais vykdyti sandoriai. VAVMI atliko 2003 - 2006 metų mokestinio laikotarpio pareiškėjo veiklos patikrinimą, todėl patikrinimo rezultatai neteisėtai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, įvykusiomis iki 2003 m. kovo 1 d. MGK bei VMI nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pardavimo sandoriai patvirtina pareiškėjo vykdytą individualią ekonominę veiklą, tačiau išsamiai nepagrindė savo pozicijos. Pareiškėjas, jo teigimu, ekonominės veiklos nevykdė, jis pardavė asmeninėms reikmėms įsigytą sklypą. Nei viena institucija neišnagrinėjo pareiškėjo paaiškinimų, kad sklypas buvo įsigytas asmeninėms reikmėms, o suformuoti sklypai buvo parduoti kilus nesutarimams su bendrasavininkais. Buvo apklausti ne visi buvę bendraturčiai. Nei VAVMI, nei VMI nevykdė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas ir atsižvelgti į mokesčių mokėtojo teikiamus paaiškinimus bei pastabas. Kelių gyvenamųjų būstų ir žemės sklypų jiems statyti įsigijimas ir turėjimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, nes pareiškėjas su sutuoktine norėjo pasistatyti naują namą sau ir pastatyti namus savo vaikams, todėl buvo nuspręsta pakeisti žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti bei transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti. MGK sprendime dėl šių aplinkybių taip pat nėra pasisakyta.
Pareiškėjas akcentavo ir tai, jog VAVMI, VMI ir MGK tinkamai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas iš VAVMI 2005 m. sausio 28 d. gavo atsakymą į paklausimą Nr. (13.1-13)-3-2950, kuriame buvo nurodyta, kad iš vykdomos analogiškos kaip žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pardavimas veiklos gautos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau ir – GPM) kaip individualios veiklos pajamos, tačiau dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) buvo pateikti tik abstraktūs samprotavimai, iš kurių nebuvo aišku, ar pareiškėjui kilo pareiga mokėti PVM, taigi mokesčių administratorius neišsamiai ir netinkamai komentavo mokesčių įstatymų nuostatas ir tuo suklaidino pareiškėją. Skundžiamuose sprendimuose statybos objektų projektavimo darbų neatlikimas ir statybos darbams reikiamų leidimų neturėjimas nepagrįstai įvertintas kaip vienas iš individualios veiklos požymių, nes gauti reikiamų leidimų pareiškėjui nepavyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. laiko trūkumo ir nesutarimų su bendraturčiais. Iš suformuotų 12 žemės sklypų pareiškėjui ir jo sutuoktinei būtų atitekę keturi. Pareiškėjo siekis parduoti namams statyti skirtus žemės sklypus finansiškai naudingesnėmis sąlygomis pats savaime nereiškia individualios veiklos. VMI sprendime nepateikiant jokių motyvų nurodyta, kad neatsižvelgiama į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d. dovanojant sūnui 1,23 ha sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nebuvo siekiama mokestinės naudos, nes, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjo skundus nagrinėjusios institucijos privalėjo motyvuotai atsakyti į visus juose išdėstytus argumentus. Pagal 2005 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį pareiškėjas ir jo sutuoktinė padovanojo savo sūnui A.K. 1,23 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. 2006 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi A.K. šį žemės sklypą už 2 900 000 Lt pardavė UAB „Asko statyba“. MGK taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį remdamasi tuo, kad UAB „Asko statyba“ su A.K. dar neatsiskaitė, tačiau pagal pirkimo pardavimo sutarties sąlygas pirkėja UAB „Asko statyba“ įsipareigojo atsiskaityti iki 2009 m. spalio 5 d.. UAB „Asko statyba“ nebuvo vienintelis potencialus pareiškėjo sūnui padovanoto sklypo pirkėjas. Pareiškėjo sąžiningą veikimą, jo teigimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad tiek 2005 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartyje, tiek 2006 m. spalio 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta rinkos vertė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pabrėžė, jog nesutinka su papildomai apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmoka bazinei pensijai, VSD įmoka papildomai pensijos daliai, VSD įmokos bazinei pensijai bauda ir VSD įmokos papildomai pensijos daliai bauda. Pareiškėjas nurodė, kad prie pajamų natūra nepagrįstai priskirta 19 918 Lt žemės sklypo dalies vertė, gauta pagal 2004 m. spalio 25 d. mainų sutartį, ir 68 750 Lt butų dalių vertė, gauta pagal 2005 m. gegužės 9 d. mainų sutartį išmainius tris butus. CK 6.433 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta daiktų lygiavertiškumo prezumpcija mainų atveju. Pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktas sąvokas pajamos natūra yra asmens gauta nauda. Klausimas, ar asmuo gavo pajamų natūra, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtinta Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos nuostatos nenumato, kad vieno lygiaverčio daikto mainymas į kitą lygiaverti daiktą gali būti traktuojamas kaip pajamos natūra. Ekonominė nauda analizuojamu atveju galėtų atsirasti tik keičiant daiktus bei papildomai gaunant priemoką, o anksčiau minėti nekilnojamieji daiktai buvo mainomi be jokių priemokų, be to, pareiškėjas, jo teigimu, gavo dvigubai mažesnės vertės nekilnojamuosius daiktus, nei perdavė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, t. y. negavo jokios ekonominės naudos. Visiškai nepagrįstai prie GPM apmokestinamų pajamų, gautų iš individualios veiklos vykdymo, priskirtos pajamos, gautos pagal 2005 m. birželio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį pardavus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį butą kartu su 1/9 ūkinio pastato. Šie nekilnojamieji daiktai buvo įsigyti siekiant juos išmainyti su Vilniaus miesto savivaldybės taryba į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius pasiūlytų mainų, minėtą turtą pareiškėjas nusprendė parduoti.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad VAVMI atliko pareiškėjo 2003 – 2006 m. laikotarpio GPM, PVM ir VSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2008 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-87 (toliau – ir Patikrinimo aktas). VAVMI savo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, VMI, 2009 m. vasario 5 d. sprendimu patvirtino VAVMI sprendimą, o MGK 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu patvirtino VMI sprendimą. Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teise su savo sutuoktine lygiomis dalimis įsigijo 1,23 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., už 210 000 Lt. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5925-41 šio žemės sklypo paskirtis pakeista į kitą paskirtį (sodybinio užstatymo gyvenamosios teritorijos detalųjį planą). UAB „OBER-HAUS“ 2005 m. nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 2 100 000 Lt. Pareiškėjas su savo sutuoktine minėtą žemės sklypą 2005 m. rugpjūčio 5 d. padovanojo savo sūnui A.K.. 2006 m. spalio 5 d. A.K. tėvų dovanotą žemės sklypą pardavė UAB „Asko statyba“ už 2 800 000 Lt. Pagal pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas UAB „Asko statyba“ įsipareigojo atsiskaityti iki 2009 m. spalio 5 d., tačiau su A.K. dar neatsiskaitė. VAVMI konstatavo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė, veikdami kartu su savo sūnumi A.K., būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, siekė išvengti nuo gautų individualios veiklos pajamų mokėtino PVM ir sumažinti mokėtiną GPM, nes realiai minėtą žemės sklypą 2006 m. spalio 5 d. pirkimo - pardavimo sandoriu pardavė pareiškėjas su sutuoktine. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 32 straipsnio 2 dalį žemė, kuri skirta statybai, laikytina PVM objektu ir apmokestinamojo asmens pajamos iš PVM apmokestinamos ekonominės veiklos, viršijančios 100 000 Lt sumą, apmokestintinos PVM, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo įregistruotas PVM mokėtoju ar ne (PVMĮ 71 straipsnis). Minėtas žemės sklypas nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d., kai nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipotekos lakštu, kuriuo buvo užtikrinta pareiškėjo prievolė, t. y kredito bankui grąžinimas. Pareiškėjas su sutuoktine paėmė 788 000 Lt kreditą, kurio paskirtis – „Nekilnojamam turtui statyti (statoma 12 gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.). UAB „Asko statyba“ operatyvaus patikrinimo metu VAVMI nustatė, kad minėtos bendrovės vieninteliai akcininkai yra pareiškėjas ir jo sutuoktinė. 2006 m. spalio 5 d. iš A.K. įsigytas žemės sklypas padalytas į 3 sklypus, kuriuose minėta bendrovė atlieka gyvenamųjų namų statybas. Taigi ir po dovanojimo sutarties sudarymo realiai minėtą sklypą savo veikloje naudojo pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Minėtą žemės sklypą UAB „Asko statyba“ realiai pardavė pareiškėjas su sutuoktine, nes per savo valdomą bendrovę turėjo tikslą minėtuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus, o žemės sklypo dovanojimo sūnui sandorį sudarė, kad išvengtų PVM mokėjimo.
Be to, kaip nurodė atsakovas, 2004 m. spalio 25 d. pareiškėjas kartu savo sutuoktine pagal mainų sutartį L.L.L. ir S.L. perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Už aikštelę mainais pareiškėjas su sutuoktine gavo 261/1529 dalį 0,1529 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Pareiškėjui su sutuoktine atiteko 0,0261 ha žemės sklypas. Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro, – 39 836 Lt. Pagal 2005 m. gegužės 9 d. mainų sutartį pareiškėjas kartu su sutuoktine Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už perleistus butus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainais taip pat buvo gauti 3 butai name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Pagal butų mainų sandorį pareiškėjo gautų butų bendra rinkos vertė – 137 500 Lt. VAVMI nusprendė, kad šis turtas priskiriamas pajamoms natūra, ir konstatavo, kad pareiškėjas pagal minėtas mainų sutartis gavo 19 918 Lt (39 836 Lt/ 2) ir 68 750 Lt (137 500 Lt/ 2) pajamų natūra. VAVMĮ pagrįstai pripažino pareiškėjo pajamomis natūra gautą mainais nekilnojamąjį turtą, remdamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 15 dalimi, Tvarkos 2.2 ir 5.1 punktais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarties atveju abi sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Šis principas taikomas ir mokesčių teisėje. Atlygis už parduotą turtą, t. y. mainais gaunamas kitas turtas, yra apmokestinamas kaip pajamos natūra. Pagal GPMĮ nuostatas apmokestinamos ne tik piniginės priemokos už mainų pagrindu perleistą turtą, tačiau ir kita forma gauta nauda, t. y. paties turto vertė. 2004 m. spalio 7 d. pareiškėjas kartu su savo sutuoktine ir kitais bendrasavininkais 5 fiziniams asmenims pardavė 16 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., už 3 995 000 Lt. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausanti sklypų pardavimo pajamų dalis – 1 498 125 Lt. Minėtus žemės sklypus pareiškėjas su bendrasavininkais 2002 m. birželio 24 d. sujungė į naują žemės sklypą, kurį padalijo į 16 sklypų ir pakeitė jų paskirtį. Pareiškėjo 2004-2005 m. pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už sklypus gautos pajamos deklaruotos kaip individualios veiklos pajamos. Pagal 2005 m. birželio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį pareiškėjas su sutuoktine pardavė butą ir 1/9 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., už 55 000 Lt UAB „Bokšto valda“. Minėti butas ir dalis ūkinio pastato buvo įsigyti 2004 m. gruodžio 28 d. už 55 000 Lt. Gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje buto ir ūkinio pastato pardavimo pajamos deklaruotos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos.
Atsakovas pabrėžė ir tai, jog 2004 m. spalio 25 d. pareiškėjas kartu su savo sutuoktine pagal mainų sutartį perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., už kurią mainais gavo 261/1529 dalį 0,1529 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Perleidimo metu stovėjimo aikštelės dalies vertė buvo 20 400 Lt. Pareiškėjas Gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje aikštelės perleidimo pajamų nedeklaravo. Pagal 2005 m. gegužės 9 d. mainų sutartį pareiškėjas kartu su sutuoktine Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus Vilniaus mieste, už kuriuos mainais gavo 3 butus name (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kurių bendra vertė – 137 500 Lt. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė savo paaiškinimuose nurodė, kad tiek perleisti butai, tiek mainais už juos gauti butai name (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti kaip investicinis turtas ir pareiškėjo bei jo šeimos reikmėms nenaudojami. Pareiškėjas Gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje šių butų perleidimo pajamų nedeklaravo. VAVMI, VMI ir MGK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A.K. priklausiusio turto pardavimo veikla buvo savarankiška, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kitų asmenų. Nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis rodo pareiškėjo veiklos tęstinumą. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė A.K. savo paaiškinimuose nurodė, kad parduoti minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti kaip investicija, pareiškėjo ar jo šeimos poreikiams jie nebuvo naudojami. Pareiškėjas kartu su sutuoktine A.K. 2003 - 2006 metais sudarė 15 nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių ir 5 nekilnojamojo turto pardavimo bei kitokio perleido sandorius, kurių pagrindu įsigijo 20 nekilnojamojo turto vienetų ir pardavė bei kitaip perleido 23 nekilnojamojo turto vienetus. Atsakovas nurodė, kad kadangi pareiškėjas vykdė individualią veiklą, tai jo vykdyta veikla atitiko ir PVMĮ įtvirtintus ekonominės veiklos požymius. Pareiškėjas kartu su sutuoktine pagal 2004 m. spalio 7 d. pirkimo pardavimo sandorį už 1 498 125 Lt pardavė 16 žemės sklypų dalių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., o pagal 2006 m. spalio 5 d. sandorį už 2 800 000 Lt pardavė 1,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kurių paskirtis yra individualiems namams ir (ar) statiniams statyti ir eksploatuoti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti, todėl pareiškėjas privalėjo nuo parduotų 16 žemės sklypų dalių vertės ir nuo parduoto 1,23 ha žemės sklypo vertės skaičiuoti ir mokėti 297 315 Lt PVM. VAVMI nuo papildomai apskaičiuoto PVM pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 101 006 Lt PVM delspinigius ir 395 Lt GPM delspinigius, pareiškėjui nuo papildomai apskaičiuotos 198 305 Lt PVM sumos pagrįstai skyrė vidutinę 30 proc. 59 492 Lt PVM baudą, o nuo papildomai apskaičiuotos 99 010 Lt PVM sumos pagrįstai skyrė 10 proc. 9 901 Lt PVM baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, VAVMI pagrįstai jam apskaičiavo 1 357,36 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bei 1 155,487 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, pagrįstai paskyrė 678,68 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 577,14 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad, palaikydama VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl individualios ir ekonominės veiklos vykdymo teismas konstatavo, jog iš vietos mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2003 - 2006 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, sudarė nekilnojamojo turto pardavimo ir kitų sandorių. Pagal byloje surinktus įrodymus, ši veikla buvo savarankiška, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Vietos mokesčių administratoriaus nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės - nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas), sudarė pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Pareiškėjas vietos mokesčių administratorius nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2003 - 2006 m. parduoti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų. Todėl vietos mokesčių administratoriui, įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą, o taip pat atsižvelgiant ir į nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį visose pareiškėjo per 2003 - 2006 metus gautose pajamose bei įrodymus apie iki ir po 2003 metų pareiškėjo vykdytą ir tebevykdomą nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti nekilnojamojo turto pardavimo veiklos 2003 - 2006 metais versliškumo požymį ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą. Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo individualios veiklos vykdymo, vertinami ir kitais laikotarpiais vykdyti sandoriai. Nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius nuolat sudarinėjo ir iki tikrinamo laikotarpio, ir po tikrinamo laikotarpio.
Teismas akcentavo, jog pareiškėjas teigia, kad neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių buvo konstatuotas pareiškėjo ekonominės naudos siekimas. Teismo nuomone, šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas, nes 2008 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte Nr. 21.26-04-77-87 nustatyta, kad siekimą gautų pajamų, ar kitokią ekonominę naudą rodo tai, kad nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dydis sudaro didžiąją dalį S.K. gaunamų pajamų: 2003 m. gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dydis sudaro 90,5% visų pajamų, 2004 m. - 67,7% ir 2005 m. - 61,2 % visų pajamų. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad Mokestinių ginčų komisija ir VMI visiškai nepagrįstai nurodė, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. pardavimo sandoriai patvirtina jo vykdytą individualią ekonominę veiklą, tačiau išsamiai nepagrindė savo pozicijos. Pareiškėjo manymu, asmeninėms reikmėms įsigyto sklypo pardavimą, dėl susiklosčiusių aplinkybių viseto, mokesčių administratorius ir MGK nepagrįstai laikė individualia ekonomine veikla, taip pat kad jo paaiškinimai, jog sklypas buvo įsigytas asmeninėms reikmėms (statyti gyvenamajam būstui sau ir savo šeimos nariams), o suformuoti sklypai buvo parduoti tik kilus nesutarimams su bendrasavininkais, liko neišnagrinėtos. Teismo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, jog šių argumentų pareiškėjas nepagrindė. Priešingai, byloje nustatyta, kad 2004 m. spalio 7 d. pareiškėjas kartu savo sutuoktine A.K. bei su kitais bendrasavininkais (M.K., R.K., Z.T. ir A.T.) 5 fiziniams asmenims pardavė 16 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. už 3 995 000 Lt. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausanti sklypų pardavimo pajamų dalis – 1 498 125 Lt. Pagal žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties sąlygas 450 000 Lt lygiomis dalimis pareiškėjas ir jo sutuoktinė gavo sutarties pasirašymo dieną (po 225 000 Lt), likusią (1 048 125 Lt) sumą pirkėjai įsipareigojo sumokėti pavedimu į pareiškėjo ir jo sutuoktinės sąskaitas lygiomis dalimis iki 2004 m. gruodžio 24 d. (po 524 062,50 Lt). Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui 524 062,50 Lt pirkėjai pervedė 2005 m. sausio 21 d.. Minėti žemės sklypai buvo suformuoti po to, kai pareiškėjas bendros jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine bei kartu su kitais bendrasavininkais 2001 m. rugsėjo 17 d. įsigijo 2,2842 ha ir 2001 m. rugsėjo 28 d. įsigijo 0,273 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., o 2002 m. birželio 24 d. šiuos žemės sklypus sujungė į naują žemės sklypą, kurį padalijo į 16 sklypų ir pakeitė šių sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą (sodybinei namų valdai, inžineriniams įrenginiams, keliui ir inžineriniams tinklams kloti, bendro naudojimo želdynui, sporto ir žaidimų aikštelėms išdėstyti).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas 2004-2005 metų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo pajamas, gautas 2004 m. spalio 7 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu kaip individualios veiklos pajamas, tačiau individualios veiklos GPMĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neregistravo. Tuo, teismo vertinimu, pareiškėjas pripažino, kad vykdo nekilnojamojo turto prekybos individualią veiklą, todėl pareiškėjo skundo motyvas, kad sklypų pardavimo priežastis - kilę nesutarimai tarp bendraturčių dėl sklypų pasidalinimo, atmestinas. Mokestinių ginčų komisijos sprendime šios aplinkybės yra įvertintos. Be to, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, mokesčių administratorius tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jis iš inspekcijos 2005 m. sausio 28 d. gavo atsakymą į paklausimą (Nr. (13.1-13)-3-2950), kuriame nurodyta, kad iš vykdomos analogiškos žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pardavimo veiklos gautos pajamos apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, ir konkrečiai nurodyta, kad tokiu atveju mokėtinas GPM, tačiau dėl PVM buvo pateikti tik abstraktūs samprotavimai, dėl kurių mokesčių mokėtojas negalėjo spręsti, ar jam kyla pareiga mokėti PVM. Teismo nuomone, šie pareiškėjo motyvai yra visiškai nepagrįsti, nes iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. sausio 28 d. atsakymo į paklausimą (Nr. (13.1-13)-3-2950 turinio nustatyta, kad mokesčių administratorius pakankamai išsamiai atsakė į pareiškėjo paklausimą ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas mokesčių administratoriaus.
Teismo vertinimu, nepagrįsti yra ir pareiškėjo teiginiai, kad dovanojant sūnui 1,23 ha sklypą (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus r., nebuvo siekiama mokestinės naudos ir kad mokesčių administratorius nevertino jo skunde išdėstytų argumentų. Pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, padovanotas pareiškėjo sūnui (duomenys neskelbtini), visą laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo įkeistas bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, šios sutarties pagrindu pareiškėjas ir jo sutuoktinė paėmė kreditą AB banke „Hansabankas“, kurio paskirtis - nekilnojamam turtui statyti (statoma 12 gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.). 2006 m. spalio 5 d. pareiškėjo sūnus A.K. dovanojimo būdu įgytą žemės sklypą pardavė UAB „Asko statyba“, kurios vieninteliai akcininkai yra A.K. tėvai, t. y. pareiškėjas ir A.K.. 2006 m. spalio 5 d. įsigijusi žemės sklypą iš A.K., UAB „Asko statyba“ šį sklypą padalijo į 3 sklypus, kuriuose atlieka gyvenamųjų namų statybas. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad ir po dovanojimo sutarties sudarymo realiai minėtą sklypą savo veikloje naudojo pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Kaip pabrėžė teismas, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad minėtą žemės sklypą UAB „Asko statyba“ realiai pardavė pareiškėjas su sutuoktine, nes per savo valdomą bendrovę turėjo tikslą minėtuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus.
Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad jo sūnus visiškai neplanuotai nusprendė parduoti jam padovanotą sklypą, nes nutarė išvykti mokytis ir gyventi į užsienį ir jam reikėjo pinigų. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Asko statyba" neturėjo jokių finansinių galimybių atsiskaityti su A.K.. Patikrinimo metu mokesčių inspekcija nustatė, jog UAB „Asko statyba" 2006 m. spalio 5 d. piniginių lėšų likutis bankuose ir kasoje buvo 5 843,44 Lt. Pagal UAB „Asko statyba" 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, 2005 metų pabaigoje pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis – 8 910 Lt, 2006 metų pabaigoje – 6 304 Lt. 2006 metų pabaigoje po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų likutis 3 064 100 Lt (didžioji dalis - skola (duomenys neskelbtini) pagal 2006 m. spalio 5 d. sutartį). Be to, pareiškėjas savo 2008 m. kovo 31 d. bei 2008 m. birželio 6 d. paaiškinimuose, pareiškėjo sutuoktinė A.K. 2008 m. birželio 5 d. paaiškinime bei A.K. 2008 m. vasario 26 d. paaiškinime patys patvirtino, kad parduodamas žemės sklypą, A.K. žinojo, jog UAB „Asko statyba" neturėjo lėšų už jį atsiskaityti. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iki minėto žemės sklypo pardavimo UAB „Asko statyba" A.K. savarankiškai bandė parduoti šį sklypą, ar buvo vedamos derybos su kitu galimu pirkėju. Be to, žemės sklypas nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo įkeistas hipotekos lakštu, kurio 2005 m. rugsėjo 2 d. priedo 8 punkte nustatyta, kad įkeičiamo daikto savininkai, norėdami parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamą daiktą ar teises į jį, privalo gauti rašytinį kreditoriaus sutikimą. Kreditoriaus sutikimas byloje nėra pateiktas, todėl toks pareiškėjo motyvas prieštarauja bylos duomenims.
Teismas padarė išvadą, kad dovanojimo sandoriu buvo siekiama gauti mokestinės naudos, t. y. išvengti PVM mokėjimo, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką bei atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. MGK sprendime pagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius teisingai nurodė, jog šiuo atveju mokestinės naudos gavo pareiškėjas bei jo sutuoktinė A.K., o (duomenys neskelbtini) mokesčio bazė buvo perkelta formaliai.
Be to, kaip nurodė teismas, 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija, toliau – VSDĮ) 4 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) nustatė, kad savarankiškai dirbantys asmenys (pagal šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį prie savarankiškai dirbančių asmenų priskiriami ir individualių įmonių savininkai bei asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPMĮ), išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, nustatyto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, nustatytų pagal GPMĮ, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Teismo nuomone, vietos mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjo 2003 - 2006 metais gautos pajamos laikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą, VAVMI pagrįstai jam apskaičiavo 1 357,36 Lt VSD įmokas bazinei pensijos daliai bei 1 155,487 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, o vadovaudamasi VSDĮ 16 straipsnio 2 dalimi (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija), pagrįstai paskyrė 678,68 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą ir 577,14 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.
Dėl pajamų natūra teismas konstatavo, kad pagal GPMĮ 2 straipsnio 15 dalį pajamomis natūra laikomas neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal GPMĮ nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. GPMĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtintos Tvarkos 2.2 punkte nurodyta, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos. Pagal šios Tvarkos 5.1 punktą pajamos, gautos natūra, įvertinamos gauto turto ar paslaugų tikrąją rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad mokesčių inspekcija visiškai nepagrįstai prie GPM apmokestinamų pajamų priskyrė pajamas, gautas pagal 2005 m. birželio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį pardavus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį butą kartu su 1/9 ūkinio pastato, kad nepagrįstai šios pajamas priskirtos prie pajamų gautų iš individualios veiklos vykdymo. Pareiškėjas nurodė, jog minėtas butas su ūkinio pastato dalimi buvo įsigytas siekiant jį išmainyti su Vilniaus miesto savivaldybės taryba į kurį nors butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad, nepavykus šiems planams, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius pasiūlytų mainų, minėtą turtą nusprendė parduoti ir jokios ekonominės naudos įsigydamas ir parduodamas aptariamus nekilnojamuosius daiktus neturėjo. Teismas pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Iš minėtų GPMĮ bei Tvarkos nuostatų matyti, kad tas pats principas taikomas ir mokesčių teisėje, t. y. laikoma, kad asmuo perdavęs kitam asmeniui turtą, laikomas šio turto pardavėju. Atlygis už parduotą turtą - mainais gaunamas kitas turtas, ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra. Teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis negavo jokios naudos ar pajamų, todėl jam negali būti skaičiuojamas GPM. Pagal GPMĮ nuostatas apmokestinamos ne tik piniginės priemokos už mainų pagrindu perleistą turtą, tačiau ir kita forma gauta nauda, t. y. paties turto vertė. Taigi tai, kad pareiškėjas mainais gavo mažesnės vertės turtą bei negavo jokios piniginės priemokos, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis jokios naudos negavo ir nėra ką apmokestinti.
Teismas akcentavo, kad byloje nustatyta, jog 2004 m. spalio 25 d. pareiškėjas kartu su sutuoktine A.K. pagal mainų sutartį L.L.L. ir S.L. perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Už aikštelę mainais pareiškėjas su sutuoktine gavo 261/1529 dalį 0,1529 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (pareiškėjui su sutuoktine atiteko 0,0261 ha žemės sklypas). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro – 39 836 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2005 m. gegužės 9 d. mainų sutartį pareiškėjas kartu su sutuoktine Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už perleistus butus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainais taip pat buvo gauti 3 butai name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1, 5 ir 6 butai), Vilniaus m. Pagal butų mainų sandorį iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos gautų butų bendra rinkos vertė – 137 500 Lt. Teismas nurodė, jog mainais gautas turtas priskiriamas pajamoms natūra jo gavimo momentu tikrąja rinkos kaina, todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pagal minėtas mainų sutartis gavo atitinkamai 19 918 Lt (39 836 / 2) ir 68 750 Lt (137 500 / 2) pajamų natūra. Mainais gautas minėtas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendra jungtinė nuosavybė, todėl ir pajamos natūra dalijamos pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis. VAVMI pagrįstai pripažino pareiškėjo pajamomis natūra gautą mainais nekilnojamąjį turtą, nes pareiškėjas mainų sutarčių pagrindu gavo 88 668 Lt pajamų natūra. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 68-28 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. S-125(7-62/2009) yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundo motyvų, nes jie neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvacinės dalies argumentų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą bei priimdamas nepalankų pareiškėjui sprendimą, iš esmės atkartojo motyvus išdėstytus VMI atsiliepime į skundą. Atlikus atsiliepimo į skundą ir teismo motyvuojamosios dalies tekstų lyginimą matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime faktiškai identiškai atkartojami sakiniai. Skundo išnagrinėjimo visapusiškumo bei objektyvumo stoka suponuoja teiginį dėl galimai neteisingo sprendimo priėmimo. Be to, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti visus įrodymus inter alia išklausyti proceso šalių paaiškinimus, prašymus ir tik motyvuotai juos tenkinti ar atmesti. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti savo gynybinę poziciją bei įrodyti skunde užfiksuotus teiginius siekė, kad teismo posėdžio metu būtų apklausiami liudytojai:
1.Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Apskaitos ir sutarčių skyriaus Sutarčių poskyrio vyr. specialistas A.J. (šis asmuo gali patvirtinti bylai svarbias aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio buto kartu su 1/9 ūkinio pastato pardavimo aplinkybes);
2. Architektas E.L. (šis asmuo gali patvirtinti ir pakomentuoti susidariusias faktines aplinkybes dėl kurių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav. pardavimo sandoriai niekaip negalėjo atitikti individualios veiklos pobūdžiui, įvertinant Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 24 d. detaliojo plano korektūros sprendimus ir iš to kylančias pasekmes pareiškėjui);
3. Vienas iš galimų pirkėjų, siekusių įsigyti sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. - D.B. (šis asmuo tiesiogiai derėjosi su pareiškėjo sūnumi A.K. dėl minėto sklypo įsigijimo ir savo paaiškinimais teismo posėdžio metu galėjo atskleisti daug bylai svarbių detalių dėl derybų proceso. Kartu šio liudytojo paaiškinimai galėtų paneigti arba patvirtinti skundžiamuose sprendimuose konstatuotus faktus dėl neva vykdytos individualios veiklos parduodant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)).
Tačiau teismas atsisakė tenkinti ne tik prašymą apklausti liudytojus, bet ir prašymą išreikalauti iš „Swedbank", AB rašytinį patvirtinimą apie paskolos/kredito, skirtos 1,23 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., įsigyti neišdavimą D.B.. Visi aukščiau išvardinti prašymai pirmosios instancijos teismo nemotyvuotai buvo atmesti tuo apribojant pareiškėjo galimybes realizuoti konstitucinę teisę į gynybą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl teismo padarytų procesinio pobūdžio pažeidimų, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes teismas priimdamas sprendimą išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei pateiktus tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas nepateikė jokių materialinių įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių teiginius, jog žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje pardavimo bei mainų sutartimi gautos pajamos yra nepriskirtinos individualios veiklos pajamoms bei tai, kad VMI netinkamai vertino 1,23 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje dovanojimo sandorio, sudaryto tarp pareiškėjo, jo sutuoktinės bei sūnaus, aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas S.K. skunde teismui prašo panaikinti VMI 2009 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 68-28; panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. S-125(7-62/2009), kuriuo paliktas galioti VMI 2009-02-05 sprendimas Nr. 68-28. Bylos medžiaga patvirtina, jog VMI 2009-02-05 sprendimu Nr. 68-28 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-299, kuriuo patvirtinti 2008 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte Nr. 21.26-04-77-87 pareiškėjui papildomai apskaičiuoti 297315 Lt PVM, 101006 Lt PVM delspinigių, 1461 Lt GPM, 395 Lt GPM delspinigių, 1357,36 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 1155,48 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bei skirtos 69393 Lt PVM bauda, 146 Lt GPM bauda, 678,68 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda ir 577,74 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.
Įvertinus šių sprendimų turinį, darytina išvada, jog mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas su savo sutuoktine, sudarydami turto dovanojimo savo sūnui sandorį, išvengė mokesčio (PVM) mokėjimo ir mokesčių administratorius, apskaičiuodamas PVM, pagrįstai taikė 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, ginčas šioje byloje kilo dėl 2003 - 2006 metais pareiškėjo kartu su sutuoktine vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklos pripažinimo individualia veikla bei dėl to, ar pagrįstai sudarytų mainų sutarčių pagrindu įgytas turtas pripažintas pareiškėjo pajamomis natūra. Ginčas taip pat vyksta dėl to, ar pareiškėjo vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla yra ekonominė veikla PVMĮ prasme ir iš šios veiklos gautos pajamos yra PVM objektas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam apskaičiuotomis VSD įmokų bazinei pensijos daliai bei VSD įmokų papildomai pensijos daliai sumomis.
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudarytam dovanojimo sandoriui
Byloje nustatyta, kad pagal 2002 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teise su savo sutuoktine iš (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis įsigijo 1,23 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone už 210000 Lt. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5925-41 šio žemės sklypo paskirtis pakeista į kitą paskirtį (sodybinio užstatymo gyvenamosios teritorijos detalųjį planą). Iš UAB „OBER-HAUS" 2005 m. rugpjūčio 4 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. 1688 V:5MK matyti, jog pareiškėjo sutuoktinės A.K. užsakymu UAB „OBER-HAUS" atliko minėto žemės sklypo rinkos vertės ir likvidacinės vertės nustatymą. Nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2100000 Lt. Pareiškėjas su savo sutuoktine minėtą žemės sklypą 2005 m. rugpjūčio 5 d. padovanojo savo sūnui A.K.. Dovanojimo sutarties šalių susitarimu žemės sklypas įvertintas 2100000 Lt. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2006 m. spalio 5 d. A.K. dovanojimo būdu įgytą žemės sklypą pardavė UAB „Asko statyba" už 2800000 Lt. Pagal pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas pirkėjas UAB „Asko statyba" įsipareigojo atsiskaityti iki 2009 m. spalio 5 d. Byloje nustatyta, jog pirkėjas UAB „Asko statyba" su A.K. dar neatsiskaitė, t. y. A.K. jokių pajamų iš minėto žemės sklypo pardavimo negavo. Įvertinęs minėto žemės sklypo dovanojimo bei pirkimo ir pardavimo sandorių aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė, veikdami kartu su savo sūnumi A.K., būdami iš anksto susitarę, pasinaudodami nesąžiningai sudarytais sandoriais, siekė mokestinės naudos, turėdami tikslą išvengti nuo gautų individualios veiklos pajamų mokėtino PVM, o UAB „Asko statyba" atsiskaičius pagal 2006 m. spalio 5 d. sandorį ir atsiradus prievolei mokėti GPM, sumažinti mokėtiną GPM. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad mokesčio bazė (duomenys neskelbtini) buvo perkelta formaliai, o realiai minėtą žemės sklypą 2006 m. spalio 5 d. pirkimo - pardavimo sandoriu pardavė pareiškėjas su A.K.. Mokesčių administratorius nurodė, kad MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme 2005 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik mokestinės naudos, kitų tikslų siekimas šiuo atveju nenustatytas.
Interpretuojant nurodytą teisės normą „pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. <...> taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.1.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog mokesčių administratoriaus išvada, kad 2006 m. spalio 5 d. sandoriu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, UAB „Asko statyba" faktiškai pardavė pats pareiškėjas su sutuoktine, o dovanojimo sandoriu buvo siekiama gauti mokestinės naudos, t. y. išvengti PVM mokėjimo (žemė, kuri skirta statybai, laikytina PVM objektu PVMĮ (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) 32 straipsnio 2 dalies prasme, o apmokestinamojo asmens pajamos iš PVM apmokestinamos ekonominės veiklos, viršijančios 100 000 Lt sumą, apmokestinamos PVM, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo įregistruotas PVM mokėtoju ar ne (PVMĮ 71 straipsnio 2 ir 4 dalis). Priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog iki minėto žemės sklypo pardavimo UAB „Asko statyba" A.K., veikdamas savarankiškai, bandė parduoti šį sklypą ar vedė derybas su kitu galimu pirkėju. Be to, šis žemės sklypas nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo įkeistas hipotekos lakštu pareiškėjo S.K. prievolėms užtikrinti. Hipotekos lakšto 2005 m. rugsėjo 2 d. priedo 8 punkte buvo nustatyta, jog įkeičiamo daikto savininkai, norėdami parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamą daiktą ar teises į jį, privalo gauti rašytinį kreditoriaus (Nordea Bank Finland Plc.) sutikimą. Byloje nėra duomenų, jog toks kreditoriaus sutikimas byloje buvo pateiktas ar kad į kreditorių buvo kreiptasi dėl jo gavimo. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tiek iki dovanojimo sutarties sudarymo, tiek ir po šio sandorio realiai minėtą sklypą savo veikloje naudojo pareiškėjas ir jo sutuoktinė (pareiškėjas su sutuoktine 2006 m. rugsėjo 12 d. kredito sutarties pagrindu iš AB bankas „Hansabankas“ paėmė 1200000 Lt kreditą bei 788000 Lt kreditą, kurio paskirtis nekilnojamam turtui 12 gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone - statyti. Kaip nustatė mokesčių administratorius, UAB „Asko statyba“, kurios vieninteliai akcininkai yra pareiškėjas bei jo sutuoktinė, 2006 m. spalio 5 d. įsigijusi aptariamą žemės sklypą iš A.K., jį padalino į 3 sklypus, kuriuose atlieka(-o) gyvenamųjų namų statybas. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjo motyvas dėl dovanojimo sandorio sudarymo pagrįstumo ekonomine ar kita objektyvia būtinybe prieštarauja bylos duomenims.
Dėl mainų sutartimis įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo pareiškėjo pajamomis natūra
Byloje nustatyta, kad 2004 m. spalio 25 d. pareiškėjas kartu savo sutuoktine A.K. pagal mainų sutartį L.L.L. ir S.L. perleido 1/15 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Už aikštelę mainais pareiškėjas su sutuoktine gavo 261/1529 dalį 0,1529 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (pareiškėjui su sutuoktine atiteko 0,0261 ha žemės sklypas). Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta V[ „Registrų centras" - 39836 Lt. Byloje taip pat nustatyta, jog pagal 2005 m. gegužės 9 d. mainų sutartį pareiškėjas kartu su sutuoktine Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perleido 3 butus Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už perleistus butus iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainais taip pat buvo gauti 3 butai name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1, 5 ir 6 butai), Vilniaus m. Pagal butų mainų sandorį iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos gautų butų bendra rinkos vertė - 137500 Lt (nustatyta remiantis AB „Centro kubas" pateiktomis turto vertės nustatymo pažymomis). VMI nurodė, kad mainais gautas turtas priskiriamas pajamoms natūra jo gavimo momentu tikrąja rinkos kaina, todėl konstatavo, kad pareiškėjas pagal minėtas mainų sutartis gavo atitinkamai 19918 Lt (39836 / 2) ir 68750 Lt (137500 / 2) pajamų natūra. Mokesčių administratorius pažymėjo, jog mainais gautas minėtas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendra jungtinė nuosavybė, todėl ir pajamos natūra dalinamos pareiškėjui ir jo sutuoktinei lygiomis dalimis.
Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad, anot pareiškėjo, iš šių mainų sandorių jis negavo jokios ekonominės naudos (nekilnojamojo turto objektai buvo mainomi be jokių piniginių priemokų), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo gautos pajamos natūra. Remiantis GPMĮ 2 straipsnio 15 dalimi (originali įstatymo redakcija), pajamos natūra laikomas neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal GPMĮ nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. GPMĮ 9 straipsnis (originali įstatymo redakcija) nurodo, kad pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtintos Tvarkos 2.2 punkte buvo nurodyta, kad pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos. Pagal šios Tvarkos 5.1 punktą pajamos, gautos natūra, įvertinamos gauto turto ar paslaugų tikrąją rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Taigi pagal GPMĮ nuostatas apmokestinamos ne tik piniginės priemokos už mainų pagrindu perleistą turtą, tačiau ir kita forma gauta nauda, t. y. paties turto vertė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik tai, kad pareiškėjas mainais gavo mažesnės vertės turtą bei negavo jokios piniginės priemokos, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis jokios naudos negavo ir apmokestinimo objekto nėra.
2003 - 2006 metais pareiškėjo kartu su sutuoktine vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklos pripažinimo individualia veikla ir pareiškėjui apskaičiuoto PVM
Dėl šio mokestinio ginčo epizodo, susijusio su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos individualios veiklos sąvokos aiškinimu ir taikymu pažymėtina, kad dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), kurie vertintini kaip teisės šaltiniai ir jais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Tokia išvada darytina, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje yra išimtinis netinkamo įstatymų taikymo atvejis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. birželio 16 d. sprendime nurodė, kad „Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims [...]. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos“ (administracinė byla Nr. A5 – 902/2006).
Iš vietos mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2003-2006 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, sudarė nekilnojamojo turto pardavimo ir kitų sandorių. Pagal byloje surinktus įrodymus, ši veikla buvo savarankiška, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui ir jo sutuoktinei. Vietos mokesčių administratoriaus nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės - nevienkartinis, nuolatinis nekilnojamojo turto sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojamumas), sudarė pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Pareiškėjas vietos mokesčių administratorius nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad 2003-2006 m. parduoti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų. Todėl vietos mokesčių administratoriui, įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą, o taip pat atsižvelgiant ir į nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį visose pareiškėjo per 2003 - 2006 metus gautose pajamose bei įrodymus apie iki ir po 2003 metų pareiškėjo vykdytą ir tebevykdomą nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti nekilnojamojo turto pardavimo veiklos 2003 - 2006 metais versliškumo požymį ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą. Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, jog 2008 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktu Nr. 21.26-04-77-87 buvo nustatyta, kad siekimą gauti pajamų ar kitokią ekonominę naudą rodo tai, kad nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dydis sudaro didžiąją dalį S.K. gaunamų pajamų: 2003 m. gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamų dydis sudaro 90,5% visų pajamų, 2004 m. - 67,7% ir 2005 m. - 61,2 % visų pajamų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei MGK išvada, jog mokesčių administratorius nuo iš nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo (mainų) pareiškėjo gautų 8 652 305 Lt individualios veiklos pajamų, pagrįstai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 1461 Lt GPM.
Kadangi pareiškėjas vykdė individualią veiklą, todėl taip pat konstatuotina, kad jo vykdyta veikla atitiko ir PVMĮ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus ekonominės veiklos požymius. Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjas kartu su sutuoktine, vykdydami individualią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklą, pagal 2004 m. spalio 7 d. pirkimo - pardavimo sandorį už 1498125 Lt pardavė 16 žemės sklypų dalių (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, o pagal 2006 m. spalio 5 d. sandorį už 2800000 Lt pardavė 1,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kurių paskirtis yra individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms statyti ir eksploatuoti. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies, 71 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis, privalėjo nuo parduotų 16 žemės sklypų dalių vertės ir nuo parduoto 1,23 ha žemės sklypo vertės skaičiuoti ir mokėti PVM. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus nurodymai pareiškėjui
sumokėti 297315 Lt PVM yra pagrįsti.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad sprendžiant klausimą dėl individualios vykdymo buvo vertinami ir kitais laikotarpiais (nepapuolančiais į oficialų patikrinimo laikotarpį) vykdyti sandoriai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą bei spręsdamas klausimą dėl individualios vykdymo, pagrįstai atsižvelgė į jo vykdytus sandorius, nepatenkančius į mokestinio patikrinimo laikotarpį. Aptariamu atveju mokesčio sumos pareiškėjui buvo apskaičiuotos tik už mokestinio patikrinimo laikotarpį, į kitais laikotarpiais (nepapuolančiais į oficialų patikrinimo laikotarpį) vykdytus sandorius buvo atsižvelgta tik kaip į bylai įrodomąją reikšmę turintį faktą, vertinant pareiškėjos 2003 - 2006 metų veiklos laikotarpį. Toks pareiškėjo veiklos vertinimo panaudojimas šios bylos aplinkybių įrodinėjimo procese yra pagrįstas ir įstatymams neprieštarauja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 - 206/2009).
Dėl pareiškėjo prašymų pateiktų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjas teismui pateikė prašymus iškviesti bei apklausti liudytojos A.J. bei E.L., kurie galėtų pateikti paaiškinimus dėl kai kurių sudarytų nekilnojamojo turto sandorių aplinkybių (šių sandorių tikslų ir pan.), taip pat išreikalauti iš AB „Swedbank“ rašytinį patvirtinimą apie atsisakymą suteikti D.B. paskolą / kreditą 1,23 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. 4107-0600-0334, įsigyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie prašymai yra nepagrįsti bei atmestini. Dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Aptartos teisinės ir faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų akivaizdžiai patvirtinančių mokesčių administratoriaus išvadas dėl pareiškėjo siekio išvengti mokestinių prievolių valstybei, taip pat dėl individualios bei ekonominės veiklos vykdymo fakto, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra objektyvios būtinybės išreikalauti ar tirti papildomus įrodymus bei apklausti liudytojus (šiuo aspektu taip pat atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjo pateikiami duomenys apie papildomų įrodymų rinkimo būtinybę nėra sietini su esminių bylos aplinkybių nustatymu).
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3464/2010 pagal pareiškėjų A.K. ir S.K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašoma teismo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus dėl atsisakymo suvesti pareiškėjų patikslintų deklaracijų duomenis į VMI duomenų bazę bei įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti pakartotinius pareiškėjų 2004 ir 2005 m. mokestinių laikotarpių mokestinius patikrinimus bei suvesti patikslintų deklaracijų duomenis į VMI duomenų bazę. Kaip matyti, iš paties pareiškėjo nurodomų aplinkybių, administracinėje byloje Nr. I-3464/2010 vyksta ginčas tarp kitų šalių (atsakovu šiame ginče yra Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), taip pat dėl kito dalyko ir kitu pagrindu (ginčas vyksta dėl pareiškėjų mokesčių deklaracijų tikslinimo). Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šio ginčo nagrinėjimo rezultatai turi tiesioginę prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai, o administracinės bylos nagrinėjimas privalo būti sustabdytas (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnio 2 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, prašymas dėl administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo yra atmetamas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjant šį mokestinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiškėjui sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S.K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.