- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1786-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25134-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
Jis 2016 m. gegužės 29 d., apie 01.00 val. name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (organizme esant ne mažiau nei 2,38 promilių alkoholio), konflikto metu sudavė ranka vieną smūgį žmonai I. M. į veido kairės pusės sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Taip V. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- Kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad su žmona Irina yra susituokę apie 10 metų, turi bendrą vaiką - sūnų Paulių, jam aštuoneri metai. Su žmona santykiai geri. Jie gyvena name, kuris priklauso abiems bendros nuosavybės teisėmis. 2016 m. gegužės 28 d. jis nedirbo ir užsiėmė ūkio darbais - kasė griovį. Dirbdamas jis vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė alų ir degtinę, išgėrė nemažai. Vakare, jau pabaigus dirbti, jis susikivirčijo su žmona, tačiau dėl savo neblaivumo nepamena, dėl kokios priežasties įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu žmona jam apdraskė nagais dešinės pusės veidą, o jis jai pliaukštelėjo per veidą delnu. Jis prisimena ir prisipažįsta, kad sudavė žmonai smūgį per veidą, bet ne kumščiu, o delnu. Dėl savo elgesio jis gailisi ir žmonos atsiprašys.
- Nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. gegužės 29 d., apie 01.00 val. namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras Vytautas be aiškios priežasties trenkė jai dešine ranka į kairį skruostą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Vyras dažnai prieš ją smurtauja, veja ją iš namų, vadina necenzūriniais žodžiais. Policija jau anksčiau buvo daug kartų kviesta. Ji nori, kad smurtas prieš ją baigtųsi. Aštuonerių metų sūnus Paulius įvykio nematė, nors buvo namuose (b.l. 13-14).
- 2016 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 7-8);
- Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. D. 2016 m. gegužės 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 29 d., apie 01.16 val. gautas iškvietimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras konfliktuoja ir mušasi. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. M.. Ji paaiškino, kad neblaivus vyras V. M. pradėjo konfliktuoti ir trenkė jai kumščiu į veidą (kairės akies sritis). Ant jos veido prie kairės akies matėsi patinimas (padaryta fotografija). Pasak I. M., konfliktai vyksta dėl alkoholio vartojimo. V. M. pripažino trenkęs „iš nervų“ ir gailėjosi (b.l. 9-11);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad V. M. 2016 m. gegužės 29 d., 01.49 val. buvo nustatytas 2,38 promilės girtumo laipsnis (b.l. 27).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. 2016 m. gegužės 29 d., apie 01.00 val. namuose konflikto metu sudavė ranka vieną smūgį žmonai I. M. į veido kairės pusės sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau prašo, esant galimybei, skirtą bausmę sumažinti (b.l. 36-38).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. M. – anksčiau neteistas (b.l. 34), baustas administracine tvarka už KET ir kitus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 31-33), dirba (b.l. 35), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, taip pat ar jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas devynių mėnesių bausmės laikotarpis už nusikalstamą veiką, įpareigojant kaltinamąjį per trijų mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 29 d., 02.00 val. iki 2016 m. gegužės 29 d., 17.10 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 19, 26).
Kaltinamajam V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 25).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. M. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2016 m. gegužės 29 d., 02.00 val. iki 2016 m. gegužės 29 d., 17.10 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.