Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. K. (M. C.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo M. K. prašymas suteikti daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji bylą, kurioje M. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 6 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. sausio 22 d., apie 12 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iš kitų asmenų įgijo didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaunamųjų ginklų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų – snaiperinį šautuvą, trotilą, granatsvaidžius, detonatorius ir tokiu būdu teikė Airijos Respublikos teroristinei grupei ,,XXX“ (,,xxx“) – ,,XXX“ paramą.

2009 m. gegužės 22 d. kaltinamasis M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas suteikti daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė kaltinamojo M. K. prašymą. Teismas nutartyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. K. sutuoktinei A. D. (A. D.) taip pat buvo pareikšti įtarimai pagal BK 250 straipsnio 6 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, tačiau nesurinkus pakankamai jos kaltę pagrindžiančių duomenų ikiteisminis tyrimas jai nutrauktas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą A. D. apklausta kaip liudytoja, tačiau ji, būdama kaltinamojo M. K. sutuoktinė, atsisakė duoti parodymus. Teismo nuomone, nors prieš buvusią įtariamąją (šiuo metu liudytoją) A. D. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, negalima daryti kategoriškos išvados, kad ji nėra susijusi su sutuoktinio M. K. nusikalstama veika, kitais įtariamaisiais ir pan. Dėl to teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis M. K., susisiekdamas su sutuoktine A. D. ar kitais artimaisiais, gali trukdyti teismo procesui – per minėtus asmenis bandyti paveikti liudytojus bei kitus įtariamuosius. Be to, teismas nutartyje nurodė, kad iki šiol nėra suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarkos, kuri pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnį turi būti nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Kaltinamasis M. K. skundu prašo nutartį panaikinti ir suteikti daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei A. D. Nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, garantuojantį kiekvieno asmens teisę į apsaugą nuo nežmoniško elgesio, nes jis daugiau nei 17 mėnesių neturi jokių tiesioginių kontaktų su sutuoktine bei artimaisiais giminaičiais.

Ikiteisminis tyrimas sutuoktinei A. D. nutrauktas, todėl ji laikytina visiškai nekalta dėl visų jai anksčiau pareikštų įtarimų. Bet koks mėginimas sutuoktinę A. D. sieti su kaltinamajam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja A. D. procesinei padėčiai (ji yra liudytoja) bei pažeidžia jos kaip asmens, kuris niekuo nėra kaltinamas, nekaltumo prezumpciją.

Nepagrįstas teismo motyvas, kad skambindamas sutuoktinei kaltinamasis gali paveikti liudytojus, nes byloje iš esmės visi liudytojai yra Lietuvos Respublikos ir Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Be to, teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą leisti skambinti sutuoktinei, nutartyje išreiškė išankstinę nuomonę ir dėl galimų prašymų leisti skambinti artimiesiems giminaičiams, nors tokie prašymai teismui nebuvo pateikti. Šie motyvai rodo teismo išankstinį, nepagrįstą ir neteisėtą nusistatymą prieš kaltinamąjį.

Nepagrįstas bei neteisėtas kitas teismo argumentas atsisakyti leisti skambinti sutuoktinei, nes Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse iki šiol nenustatyta suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka. Skambinimo telefonu tvarka numatyta pačiame Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, todėl kardomojo kalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nebuvimas negali kliudyti įgyvendinti šios suimtojo teisės, juo labiau kad kitiems suimtiesiems šia teise leista gana plačiai naudotis.

Teismo posėdyje kaltinamojo M. K. gynėjos prašo kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Kaltinamojo M. K. skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, įsigaliojusio 2009 m. balandžio 1 d., 23 straipsnyje numatyta suimtojo teisė paskambinti telefonu. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.

Suimtasis M. K., laikydamasis aptariamo įstatymo nuostatų, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, prašydamas suteikti daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei A. D., tačiau teismas prašymą atmetė.

Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismo motyvai atmesti suimtojo prašymą nepagrįsti.

Byloje iš tiesų yra duomenų, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-105-07 pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 6 dalį, 253 straipsnio 2 dalį dėl rengimosi daryti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų kontrabandą, paramos teroristinei grupei, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis įtarimai buvo pareikšti ir kaltinamojo M. K. sutuoktinei A. D., tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę padarius BK 250 straipsnio 6 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, 2009 m. vasario 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jai nutrauktas.

Priėmus šį nutarimą, A. D. teisinis statusas pasikeitė, ji nagrinėjamoje byloje tapo liudytoja. Esant tokiai situacijai, negalima daryti išvados, jog A. D. gali būti susijusi su sutuoktinio nusikalstama veika, kitais įtariamaisiais, nes tokių duomenų byloje nėra. Dėl to skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas prašymo suteikti daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei atmetimo motyvas tėra objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos.

Aplinkybė, kad M. K. sutuoktinė A. D. atsisakė duoti parodymus kaip liudytoja, taip pat nėra pagrindas teigti, jog ji gali būti susijusi su sutuoktinio nusikalstama veika ar kitais įtariamaisiais, nes liudytoja A. D., būdama kaltinamojo šeimos narė – sutuoktinė, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies nuostatas gali neduoti parodymų ir šia teise pasinaudojo. Beje, ji net neįtraukta į teisiamajame posėdyje apklaustinų asmenų sąrašą (t. 17, b. l. 18).

Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis M. K., susisiekdamas su sutuoktine A. D. ar kitais artimaisiais, gali trukdyti teismo procesui – per minėtus asmenis bandyti paveikti liudytojus ir kitus įtariamuosius.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tokią apygardos teismo išvadą. Priešingai, iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad visi liudytojai byloje yra arba Lietuvos Respublikos ir Didžiosios Britanijos specialiųjų tarnybų pareigūnai, arba liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas.

Nagrinėjant skundą aukštesniajame teisme prokuroras pripažino, jog kaltinamojo broliui L. K. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis sulaikytas Airijos Respublikoje, artimiausiu metu bus svarstomas klausimas dėl jo perdavimo Lietuvai.

Taigi tokie bylos duomenys paneigia teismo motyvą, kad kaltinamasis M. K., susisiekdamas su sutuoktine A. D., gali trukdyti teismo procesui, bandyti paveikti liudytojus bei kitus įtariamuosius.

Kitas teismo motyvas, jog iki šiol nenustatyta suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka, taip pat negali būti pagrindas atsisakyti kaltinamajam išduoti leidimą skambinti sutuoktinei.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio, numatančio suimtųjų teisę paskambinti telefonu, 2 dalyje nurodyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių; telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis.

Taigi esminės skambinimo tvarkos nuostatos (telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičiaus neribojimas, skambučių apmokėjimas, pokalbių trukmė) aptartos pačiame įstatyme, o Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės šią tvarką gali tik detalizuoti.

Kita vertus, įstatymas priimtas daugiau kaip prieš metus. Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant Vidaus reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pasiūlyta iki 2009 m. balandžio 1 d. patvirtinti teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

Apygardos teismo nutarties argumentas, beje, nepagrįstas, jog visiškai neaiški suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka, aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad kompetentingų institucijų neveiklumas, nesiėmimas priemonių paruošti detalesnę įstatymo įgyvendinimo tvarką pažeidžia suimtųjų teisę paskambinti telefonu ir rodo nepagarbą įstatymui. Juo labiau kad aptariamu konkrečiu atveju M. K. suimtas daugiau nei 17 mėnesių ir visą šį laiką neturi jokių tiesioginių kontaktų su sutuoktine, nors ikiteisminis tyrimas baigtas ir byloje nėra jokių duomenų, jog toks jo bendravimas su sutuoktine galėtų trukdyti teismo procesui.

Kaltinamasis skunde prašo aukštesniojo teismo ne tik panaikinti apygardos teismo nutartį, bet ir suteikti jam daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei A. D. Toks kaltinamojo prašymas negali būti patenkintas.

Jau minėto Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad suimtiesiems telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, yra Vilniaus apygardos teismo žinioje ir perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl tik šis teismas gali duoti sutikimą suimtajam paskambinti telefonu.

Dėl to kaltinamojo M. K. skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis naikinama, o prašymas grąžinamas nagrinėti iš naujo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

kaltinamojo M. K. (M. C.) prašymą suteikti daugkartinį leidimą skambinti sutuoktinei A. D. (A. D.) su baudžiamosios bylos medžiaga grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.