Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos skyriuje gauta advokatės M. S. išvada, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas Pareiškėjai būtų neperspektyvus ir paprašė Klaipėdos skyriaus nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Klaipėdos skyrius, susipažinęs su paskirtosios advokatės M. S. išvada bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-438-15999 nutraukė Pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Nustatė, kad Pareiškėja 1994-04-25 sudarė vienašalį sandorį dėl jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies atsisakymo savo sesers A. J. naudai. Vienašalis Pareiškėjos sudarytas sandoris buvo patvirtintas Raseinių rajono Ariogalos apylinkės viršaičio pavaduotojos. Pareiškėjos teigimu, 2005 metais ji sužinojo, kad A. J. visą tėvo ir senelio žemę, tame tarpe ir Pareiškėjai priklausančią dalį, įregistravo savo vardu. Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti jos 1994-04-25 atsisakymą nuo jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-189-06/2006 Pareiškėjos ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2006-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-772-159/2006 pirmos instancijos teisino sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-26-714/2008 Pareiškėjos ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog A. J. būtų suklaidinusi Pareiškėją, priešingai, sandorio sudarymo metu pati Pareiškėja veikė pakankamai aktyviai, neneigė, kad atsisakė savo žemės dalies, perrašydama ją A. J. Teismas taip pat pažymėjo, kad dar iki nuosavybės teisių atkūrimo A. J., Pareiškėja turėjo teisinę galimybę keisti savo valią, tačiau to nepadarė. Klaipėdos apygardos teismas 2008-06-05 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.

2009-10-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00020-09 buvo nutrauktas nenustačius, kad 1994-04-25 Pareiškėjos parašas buvo suklastotas. Netenkinti Pareiškėjos skundai dėl šių nutarimų panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-438-881 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu sprendimu Tarnyba nutraukė Pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-438-15999. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t. y. nustačius, kad atstovavimas Pareiškėjai byloje yra neperspektyvus.

Pareiškėja 2019 m. vasario 27 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 14-18). Tarnyba 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-438-15999 suteikė Pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme bei paskyrė advokatę M. S. teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 148-150).

Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai atstovavimas yra neperspektyvus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2015 m. sausio 21 d. nutartyje Nr. A-1115-575/2015 nurodyta, jog neabejotina, kad atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pastarosios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama dėl teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo ir dėl jos nutraukimo, turi teisę atlikti pirminį pareiškėjo reikalavimų vertinimą. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu bei susiformavusia teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę ir pareigą atlikti vertinimą ne tik tuo aspektu, ar yra pakankamai prielaidų kreiptis į teismą, bet ir siekiant nustatyti, ar pareiškėjo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, reikalavimas bus patenkintas teisme (bus pasiektas siekiamas rezultatas). Todėl darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vertindama pareiškėjo reikalavimo ginti materialiąją teisę pagrįstumą, neperžengia įstatymų jai nustatytų ribų. Įstatymų leidėjas tokią pareigą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms nustatė ne tik siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bet ir numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2011 m. kovo mėn. 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės mėn. 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, ir kt.).

Tarnybos Klaipėdos skyrius, susipažinęs su advokatės M. S. pateikta išvada ir susijusiais dokumentais, nustatė, kad Pareiškėja 1994-04-25 sudarė vienašalį sandorį dėl jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies atsisakymo savo sesers A. J. naudai. Vienašalis Pareiškėjos sudarytas sandoris buvo patvirtintas Raseinių rajono Ariogalos apylinkės viršaičio pavaduotojos. Pareiškėjos teigimu, 2005 metais ji sužinojo, kad A. J. visą tėvo ir senelio žemę, tame tarpe ir Pareiškėjai priklausančią dalį, įregistravo savo vardu. Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti jos 1994-04-25 atsisakymą nuo jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies A. J. naudai negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-189-06/2006 Pareiškėjos ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2006-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-772-159/2006 pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-26-714/2008 Pareiškėjos ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog A. J. būtų suklaidinusi Pareiškėją, priešingai, sandorio sudarymo metu pati Pareiškėja veikė pakankamai aktyviai, neneigė, kad atsisakė savo žemės dalies perrašydama ją A. J. Teismas taip pat pažymėjo, kad dar iki nuosavybės teisių atkūrimo A. J., Pareiškėja turėjo teisinę galimybę keisti savo valią, tačiau to nepadarė. Klaipėdos apygardos teismas 2008-06-05 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.

Pareiškėja taip pat kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi, Pareiškėjos teigimu, A. J. teismo posėdžių metu davė melagingus parodymus, o Pareiškėją dėl sukčiavimo ir melo apgavo bei užgrobė jai teisėtai priklausančią žemę. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. Ū. 2008-09-16 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-10-10 nutartimi Pareiškėjos skundo dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. Ū. 2008-09- 16 nutarimo panaikinimo netenkino.

Pareiškėja taip pat kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi, jos teigimu, Pareiškėjos parašas 1994-04-25 pareiškime buvo suklastotas. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. R. 2009-10-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00020-09 buvo nutrauktas nenustačius, kad 1994-04-25 Pareiškėjos parašas buvo suklastotas. Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. L. 2009-12-12 nutarimu Pareiškėjos skundas dėl 2009-10-02 nutarimo panaikinimo atmestas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nutartimi Pareiškėjos skundas dėl 2009-10-02 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. R. nutarimo ir 2009-11-23 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavarduotojo nutarimo panaikinimo netenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2010-01-29 nutartimi Pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nutartį.

Šias Tarnybos 2019 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-438-881 nurodytas aplinkybes patvirtina ir Tarnybos pateikti rašytiniai įrodymai – teismų sprendimai, nutartys (b. l. 23-26, 106-111, 112-114, 115-116, 117-122, 123-124, 125-126, 127-128, 129-131, 132-135, 136-138, 154-155, 156-157, 158-159, 160-162, 165-170, 171-173, 174-179, 180-183 (pastaba – dalis šių dokumentų kartojasi), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakymai pareiškėjai (b. l. 63-64, 162-164), Klaipėdos apygardos prokuratūros atsakymas pareiškėjai (b. l. 74-76). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijų atliktų neteisėtų veiksmų; 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nesant nustatytų neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra ir vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, jog Tarnyba, įvertinusi įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis bei prokuratūros atliktus tyrimus, pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, todėl neperspektyvu kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. tinkamai pagrindė kodėl atstovavimas byloje neperspektyvus. Taip pat iš ginčijamo sprendimo matyti, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba, priimdama sprendimą, įvertino tiek Pareiškėjos, tiek advokatės M. S. pateiktą informaciją, dokumentus bei kitą medžiagą, ir, savarankiškai išanalizavusi visus klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Pareiškėjai aktualius duomenis, priėmė sprendimą, kad Pareiškėjos atstovavimas byloje neperspektyvus, todėl, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą Pareiškėjai.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl Pareiškėjos skunde nurodytų neesminių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-438-881 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjos skundas dėl šio Tarnybos sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio Pareiškėjos reikalavimo, atmestinas ir jos skundas dalyje dėl išvestinio reikalavimo - įpareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių paskirti Pareiškėjai sąžiningą ir kompetentingą advokatą procesinių dokumentų paruošimui. Taigi, Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-438-881 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.