Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C. 2025 m. spalio 5 d., apie 13.32 val., Vilniuje, Kazbėjų g. - Abiejų Tautų Respublikos pl., sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 2,47 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Šiais savo veiksmais R. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 rodmenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 5 d. 13:32 val., R. C. iškvėptame ore buvo 2,47 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 rodmenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 5 d. 13:48 val., R. C. iškvėptame ore buvo 2,52 promilių etilo alkoholio koncentracija

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. C., gim. (duomenys neskelbtini).

2025 m. spalio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto duomenimis, automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Arro“ aikštelėje, adresu Minsko pl. 21, Vilnius.

2025 m. spalio 8 d. surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, kuriame numatyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui R. C. duotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.

R. C. 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino visas įvykio aplinkybes, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pažada ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, būti drausmingu ir atidžiu vairuotoju. Tai jam didelė pamoka, iš kurios jau dabar pasimokė ir padarė reikiamas išvadas. Pavedė ne tik save, tačiau ir savo artimuosius. Jam tikrai labai gėda dėl tokio savo poelgio. Kvailai pasielgė, savęs neteisina. Yra dirbantis. Dirba „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Darbe charakterizuojamas teigiamai. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, nes į jo darbo funkcijas įeina (duomenys neskelbtini), nuvykimas jas pasiimti. Taip pat tokia teisė reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į sodą (duomenys neskelbtini) rajone, nes pastarąjį reikia prižiūrėti. Toks įvykis atsitiko pirmą kartą gyvenime. Po įvykio, norėdamas suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes, pats savo noru susirado ir užsirašė į UAB „Dokrinas“ organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, kuriuos jau išklausė ir gavo pažymėjimą. Prašo, kad jo žmona būtų jo laiduotoja. Teigia, kad žmona negalėjo patikėti, kad jis taip pasielgė, buvo nustebusi ir labai dėl jo pergyvena. Kaltinamasis įsiklauso į savo žmonos nuomonę, patarimus, jie jam labai svarbūs. Gyvenimiškus klausimus jiedu sprendžia kartu pasitarę. Šioje situacijoje žmona taip pat pasiūlė padėti. Jis žmonos nepaves. Jo žmona verta teismo pasitikėjimo, atitinka laiduotojos savybes.

A. C. 2025 m. spalio 16 d. pateikė prašymą tapti laiduotoja.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. C. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. R. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. spalio 5 d., apie 13.32 val., Vilniuje, Kazbėjų g. - Abiejų Tautų Respublikos pl., sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 2,47 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 5 d., buvo sodyboje, dirbo, išgėrė apie 2 litrus alaus, užėjus kaimynui ir atsinešus brendžio butelį, išgėrė po 150 ml. brendžio. Nors ir neplanavo niekur važiuoti, tačiau išvažiavo. Kur planavo važiuoti tiksliai nežino, tačiau pamena, kad pradėjo važiuoti į Vilnių, ties Trakų Voke jį sustabdė policija. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį (maždaug 2 litrai alaus ir 150 ml. brendžio), jo vartojimo laiką (nusikalstamos veikos padarymo dieną), R. C. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

R. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, A. C. 2025 m. spalio 16 d. prašymas atleisti kaltinamąjį R. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį žmonos A. C. atsakomybėn.

Prašyme nurodyta, kad jos vyras geras ir nuoširdus žmogus. Jis ramaus būdo, sąžiningas, atsakingas, rūpestingas. Atsitiko taip, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks jo poelgis ją tikrai šokiravo. Jis niekada nėra taip neatsakingai pasielgęs ir nėra sėdęs už vairo būdamas neblaivus. Šiuo atveju jis padarė didžiulę klaidą, dėl kurios jis tikrai labai gailisi ir dabar jau padarė atitinkamas išvadas, suprato kokias teisines pasekmes tai užtraukia. Tai jam labai didelė gyvenimo pamoka. Su juo turėjo giežtą pokalbį, daug kalbėjosi apie galimas įvykio pasekmes, nors jis ir pats puikiai viską supranta kas nutiko. Vyrui jos nuomonė ir jos patarimai yra tikrai labai svarbūs, jis į juos visada įsiklauso. Mano, ne veltui kreipiasi į ją pagalbos. Tai įrodo, kad ja jis gali pasitikėti ir vertina jos pastangas, kad jam jos nuomonė yra svarbi. Ji padeda jam savo gyvenimiškais patarimais. Judviejų santykiai tikrai labai geri ir šilti. Jiedu susituokę nuo (duomenys neskelbtini). Toks laikotarpis tikrai yra pakankamas, kad kitas asmuo galėtų ir sugebėtų padaryti įtaką. Nori vyrui pagelbėti šioje situacijoje. Mano, kad yra tinkama laiduotoja šioje byloje. Nėra teista, nėra piktybinė KET pažeidėja. Dirbanti. Darbe charakterizuojama teigiamai. Mano, kad jos stiprios charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės tikrai leidžia ir leis daryti tik teigiamą įtaką jos vyrui ir tuo pačiu laiduoti už jį. Jei vyru nepasitikėtų, tikrai neitų į teismą už jį laiduoti. Prašo perduoti R. C. jos atsakomybėn pagal laidavimą, be piniginio užstato.

Galima laiduotoja A. C. teisme nurodė, kad toks vyro elgesys visiems buvo šokas. Savo vyru pasitiki, jis pareigingas, kartu nugyveno daug, pats vyras negali paaiškinti tokio savo elgesio. Galima laiduotoja mano, kad gali koreguoti savo vyro elgesį. Pažymėjo, kad užstatas jiems būtų našta.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad R. C. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje R. C. administracine tvarka baustas penkis kartus (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti ant žolės, šaligatvio, rezervuotoje vietoje, viršijo greitį, nesumokėjo vietinės rinkliavos), baudos sumokėtos. Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Pažymėtina, jog R. C. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. C. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. C. su sutuoktine A. C. sieja artimi ryšiai, ši jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad A. C. dirba (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) programą (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojama, jos atžvilgiu taikytos moralinės ir materialinės skatinimo priemonės, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta dėl transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimo, paskirta bauda sumokėta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. C. padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. C. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairuodamas automobilį, kuomet jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinamasis R. C. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis R. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. C. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 6 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam R. C., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Pažymėtina, kad vien tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui ir (arba) jo šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Teismų praktikoje sprendžiama, kad nei asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nei jo šeimos narių interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų, jie patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano nesant kliūčių konfiskuoti automobilį.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 72⁵ straipsnis). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai (BK 72⁵ straipsnis).

Nors prokurorė prašė taikyti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau byloje esantis Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad R. C., 2025 m. spalio 8 d. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Atsižvelgiant į tai, kad R. C. savanoriškai išklausė minėtą programą, teismas mano šiuo konkrečiu atveju nesant poreikio papildomai taikyti tokį įpareigojimą.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Prokurorės 2025 m. spalio 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. C. turimam turtui – automobiliui „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2026 m. balandžio 8 d. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o tada panaikintinas.

Vokas su kompaktine laikmena, esantis prie bylos tomo galinio viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. C., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. C. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 6 d. Apie tai informuoti AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti R. C. asmenine nuosavybės teise priklausantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2025 m. spalio 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. C. turimam turtui – automobiliui „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2026 m. balandžio 8 d., palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o tada panaikinti.

Kaltinamajam R. C. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie bylos tomo galinio viršelio, perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.