- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-429/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Advokatai
- Kazis Krivka, Natalija Kaminskienė
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3191-104/2010 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“ (tretysis asmuo V. B.) dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos pasibaigimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl hipoteka užtikrintos prievolės: ar taip užtikrinimas Rusijos įmonės „????-?????“ prievolės pagal 2001-07-25 pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Kretingos grūdai“ įvykdymas, ar tai laidavimas už V. B., laidavusį už minėtas Rusijos įmonės „????-?????“ prievoles.
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Kretingos grūdai“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos baigimo bei prašė (LR CK 4.197 str. 2 d., 6.124 str.):
1. pripažinti V. B. laidavimo prievolę pagal 2002-04-29 AB „Kretingos grūdai“ ir V. B. sudarytą laidavimo sutartį pasibaigusia;
2. baigti hipoteką 2002-04-30 hipotekos lakštu Nr. 01120020004244 (Nr. 01120060009307) įkeistam V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui (duomenys neskelbtini);
3. iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2002-04-29 buvo sudaryta laidavimo sutartis (toliau – Sutartis) tarp AB „Kretingos grūdai“ ir V. B., kuria laiduotojas V. B. įsipareigojo atsakyti kreditoriui AB „Kretingos grūdai“ kaip solidarus skolininkas įkeistu bei visu savo turtu, jeigu Rusijos Federacijos bendrovė „????-?????“ nevykdys sutartinių prievolių ar jų dalies pagal 2001-07-25 kontraktą Nr. 440/05120947/017-01 (toliau – 2001-07-25 kontraktas) su vėlesniais jo papildymais ir pakeitimais.
V. B. laidavimo prievolei užtikrinti 2002-04-30 buvo surašytas pareikštinis hipotekos lakštas Nr. 01120020004244, kuriuo V. B. buvusi žmona V. B. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Hipoteka buvo įregistruota 2002-05-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje. 2009-04-28 AB „Kretingos grūdai“ prašymu pareikštinis hipotekos lakštas Nr. 01120020004244 buvo pakeistas į vardinį, jame nurodant, kad kreditorius yra AB „Kretingos grūdai“ ir įregistruojant hipotekos lakšto pakeitimus Nr. 01120060009307.
2009-05-06 AB “Kretingos grūdai“ kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir 2009-05-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius byloje Nr. 540/2009 priėmė nutartį, kuria teismas nutarė areštuoti V. B. priklausantį hipoteka apsunkintą butą bei įspėjo skolininką V. B. ir nekilnojamojo turto savininkę V. B. apie tai, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. 2009-09-24 V. B. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu baigti hipoteką įkeistam V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui dėl hipoteka užtikrintos prievolės – laidavimo sutarties pasibaigimo ir išregistruoti hipoteką iš Hipotekos registro, tačiau 2009-09-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja V. B. prašymus dėl hipotekos baigimo ir išregistravimo atmetė konstatavusi, kad ginčai, susiję su hipotekos užtikrinta prievole, yra nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškininės teisenos tvarka su prašymu pripažinti skolininko V. B. laidavimo prievolę, kuri buvo užtikrinta hipoteka, pasibaigusia ir baigti hipoteką įkeistam ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, remdamasi šiais svarbiausiais argumentais:
Suėjus naikinamajam terminui, laidavimo prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka, pasibaigė (LR CK 6.124 str.) Laidavimo sutarties 8 punktas numatė, kad laidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius (AB „Kretingos grūdai) per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui (V. B.) ieškinio.
Iš atsakovo AB „Kretingos grūdai“ 2009-05-06 pareiškimo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui matyti, kad AB „Kretingos grūdai“ teigimu, „????-?????“ skola AB „Kretingos grūdai“ pagal 2001-07-25 kontraktą yra lygi 78 435 JAV dolerių sumai už parduotą produkciją ir 14 118,30 JAV dolerių netesyboms (viso 92 553,30 JAV dolerių). Atsakovas AB „Kretingos grūdai“ „????-?????“ skolos sumą paskaičiavo remiantis trimis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2002-01-24 PVM sąskaita faktūra GBD Nr. 0064083, 2002-04-03 PVM sąskaita faktūra GBD Nr. 0065454 ir 2002-05-08 PVM sąskaita-faktūra GBD Nr. 0065832.
Remiantis 2001-07-25 kontrakto 3.3.1. punktu, apmokėjimas už prekes turi būti įvykdytas per penkiasdešimt kalendorinių dienų. Taigi, laidavimo sutarties 8 punkte numatytas naikinamasis šešių mėnesių terminas, per kurį kreditorius galėjo pareikšti reikalavimus laiduotojui V. B., yra pasibaigęs. Atitinkamai yra pasibaigusi ir V. B. laidavimo prievolė pagal laidavimo sutartį.
Pasibaigus V. B. laidavimo prievolei pagal laidavimo sutartį, turi pasibaigti ir V. B. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Remiantis hipotekos lakšto 7 punktu, skolininko V. B. prievolė, kuri buvo užtikrinta hipoteka, turėjo būti įvykdyta 2003-04-28. Tačiau net per šešis mėnesius nuo 2003-04-28 atsakovas ieškinio V. B. nepareiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kretingos grūdai“ prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad pareikštinis hipotekos lakštas Nr. 01120020004244 buvo surašytas hipoteka užtikrinti Rusijos įmonės „????-?????“ įsipareigojimus AB „Kretingos grūdai“ pagal 2001-07-25 kontraktą Nr. 440/05120947/017-01. Laidavimo sutarties dalykas yra minėtos įmonės įsipareigojimų kreditoriui AB „Kretingos grūdai“ užtikrinimas. Laidavimo sutartyje nurodyta, kad skolininkas V. B. įsipareigojo kreditoriui laiduoti už Rusijos įmonės įsipareigojimus bei įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą, kuriuo vertė nemažesnė, kaip 300 000 Lt. Taigi tretysis asmuo buvo įsipareigojęs sudaryti atskirą hipotekos sutartį ir tokiu būdu sukurti įkeitimo teisinius santykius, kad užtikrintų įsipareigojimus pagal kontraktą. Kadangi laiduotojas savo turto neturėjo, tai už jį įkeitimo prievolę įvykdė ieškovė. Reikalavimai Rusijos įmonei buvo užtikrinti kaip laidavimo sutartimi, taip ir V. B. vienašaliu hipotekos sandoriu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010-07-09 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui 4000 Lt atstovavimo išlaidų.
Pirkėjo sutartinė prievolė buvo užtikrinta laidavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovo AB „Kretingos grūdai“ ir V. B., kuris kaip solidarus skolininkas įsipareigojo atsakyti kreditoriui įkeistu bei visu savo turtu, jeigu pirkėjas Rusijos akcinė bendrovė „????-?????“ nevykdys visų sutartinių prievolių ar jų dalies, taip pat įsipareigojo įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą, kuriuo vertė negali būti mažesnė, kaip 300 000 Lt. Vykdant laiduotojo įsipareigojimą įkeisti kreditoriui nekilnojamąjį turtą, 2002-04-30 ieškovė pateikė pareikštinį lakštą dėl buto įkeitimo, sutartinė hipoteka buvo įregistruota hipotekos registre. Kreditoriaus AB „Kretingos grūdai“ prašymu pareikštinis lakštas 2009-04-28 buvo pakeistas vardiniu ir hipotekos pakeitimai taip pat buvo įregistruoti hipotekos registre.
Pagal hipotekos registro duomenis buto įkeitimu užtikrintos prievolės dydis 800 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2003-04-28, kreditorius AB „Kretingos grūdai“. Taigi kreditoriaus (atsakovo) AB „Kretingos grūdai“ reikalavimas pagal 2001-07-25 sutartį su Rusijos bendrove „????-?????“ užtikrintas sutartine hipoteka (ieškovės buto įkeitimu). Nustačius, kad ieškovės butas buvo įkeistas pagrindinei prievolei įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti hipoteka baigta, nes tarp šalių nėra ginčo, kad skolininko prievolė neįvykdyta.
Šalies argumentai
Ieškovės teiginys, kad ji įkeitė butą laiduotojo V. B. laidavimo prievolei užtikrinti, yra nepagrįstas, nes hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas (CK 4.174 str.). Dėl to ieškovės teiginiai, kad hipoteka pasibaigė, nes pasibaigė laidavimo prievolė, neturi teisinės reikšmės. Taip pat neturi reikšmės šiam ginčui ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo žinoma apie hipotekos lakšto pakeitimą vardiniu, nes hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Be to, pareikštinis hipotekos lakštas jo turėtojo (kreditorius) pageidavimu bet kuriuo momentu gali būti įformintas vardiniu hipotekos lakštu (CK 4.186 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės reikalavimas dėl laiduotojo prievolės pripažinimo pasibaigusia negali būti tenkintinas, nes ieškovė nėra laidavimo sutarties šalis, be to, laidavimo sutartimi šalys susitarė dėl prievolės pabaigos, todėl nustatinėti šalių sutartą aplinkybę teismo sprendimu nereikalinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - V. B. ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apygardos teismas turėjo įvertinti tai, jog hipotekos sandoris buvo sudarytas užtikrinti V. B. laidavimo prievolės įvykdymą, o ne AB „Kretingos grūdai” su bendrove „????-?????” 2001-07-25 sudarytą sutartį.
Tarp V. B. ir V. B. sudarytu sandoriu (įformintu pareikštiniu hipotekos lakštu) buvo siekiama užtikrinti V. B. prisiimtų prievolių pagal laidavimo sutartį įvykdymą. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, jog 2001-07-25 sutarties Nr. 440/05120947/017-01 tarp Rusijos Federacijos bendrovės „????-?????” ir AB „Kretingos grūdai” įvykdymas buvo užtikrintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio minė buto įkeitimu. Ieškovės atžvilgiu pagrindinė prievolė yra laidavimo sutartis, todėl, teismui pripažinus pagrindinės prievolės ieškovės atžvilgiu pabaigą, yra pagrindas konstatuoti ir išvestinio/šalutinio prievolės įvykdymą užtikrinančio sandorio - hipotekos pabaigą CK 4.197 ir 6.124 straipsnių pagrindu. Ieškovės atžvilgiu pagrindine prievole laikytina 2002-04-29 laidavimo sutartis, o ją užtikrinantis sandoris yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įkeitimas. Būtent laidavimo sutarties atžvilgiu hipoteka yra šalutinis įsipareigojimas, užtikrinantis pagrindinės prievolės (V. B. laidavimo) įvykdymą.
Apygardos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nurodydamas, jog ieškinys atmestinas, kadangi ieškovė nėra laidavimo sutarties šalis, be to, laidavimo sutartimi šalys yra susitarusios dėl laidavimo pabaigos.
2. Apygardos teismas iš esmės sutiko su ieškinio argumentais, jog laidavimo teisiniai santykiai, tuo pačiu ir V. B. laidavimo prievolė, yra pasibaigę, tačiau ieškinio reikalavimą pripažinti laidavimo prievolę pasibaigusia nepagrįstai atmetė, nurodydamas, jog nustatinėti šalių aptartą aplinkybę teismo sprendimu nereikalinga. Pažymėtina, kad atsakovas prašo ieškinį atmesti, taigi nepripažįsta reikalavimo laidavimą pripažinti pasibaigusiu.
3. Vadovaujantis CK 1.117 straipsnio 6 dalimi, 6.33 straipsnio 3 dalimi, 6.88 straipsniu, 6.124 straipsniu, 2002-04-29 laidavimo sutarties 8 punktu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti V. B. laidavimo prievolės pabaigą. Remiantis 2001-07-25 sutarties 3.3.1. punktu, apmokėjimas už prekes turi būti įvykdytas per penkiasdešimt kalendorinių dienų. Taigi, laidavimo sutarties 8 punkte numatytas naikinamasis šešių mėnesių terminas, per kurį kreditorius galėjo pareikšti reikalavimus laiduotojui V. B., yra pasibaigęs, dėl to konstatuotina, jog yra pasibaigusi ir V. B. laidavimo prievolė.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kretingos grūdai” atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apygardos teismo sprendimas tinkamai motyvuotas.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad buto hipoteka užtikrinta V. B. laidavimo prievolė, o tai pagrindžia Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 28PNAS/200. Apeliantės pateiktame dokumente kalbama ne apie laidavimo prievolę, o apie V. B. įsipareigojimus pagal 2002-04-29 laidavimo sutarti. Laidavimo sutartimi skolininkas V. B. kreditoriui AB „Kretingos grūdai” įsipareigoja du dalykus: 1) laiduoti už nurodytos Rusijos įmonės įsipareigojimus pagal 2001-07-25 sutartį (laidavimo sutarties 1 punktas) ir 2) įkeisti kreditoriui ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 300 000 litų (laidavimo sutarties 6.1 punktas). Šios aplinkybės rodo, kad būtina skirti V. B. įsipareigojimus pagal laidavimo prievolę nuo jo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį.
3. Anot ieškovės, pareikštinis hipotekos lakštas surašytas dėl laidavimo sutarties užtikrinimo, tuo tarpu pati laidavimo sutartis yra sudaryta dėl kontrakto su Maskvos įmone užtikrinimo. Tačiau byloje esančios aplinkybės rodo, kad buvo prielaidos hipotekos teisiniams santykiams atsirasti.
Iš 2002-04-29 laidavimo sutarties turinio seka, kad laidavimo sutarties dalykas yra Rusijos akcinės bendrovės „????-?????“ įsipareigojimų AB „Kretingos grūdai“ pagal 2001-07- 25 sutartį su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais užtikrinimas. Joje įtvirtinti ne tik laidavimo, bet ir hipotekos teisiniai santykiai. Tretysis asmuo V. B. buvo įsipareigojęs sudaryti atskirą hipotekos sutartį, įkeičiant jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio kaina ne mažesnė kaip 300 000 litų, ir tokiu būdu sukurti įkeitimo (hipotekos) teisinius santykius, kad užtikrintų Rusijos akcinės bendrovės „????-????? ” įsipareigojimus kreditorei AB „Kretingos grūdai” pagal minėtą 2001-07-25 pirkimo pardavimo sutartį, o ne tam, kad užtikrintų laidavimo sutartį.
Nekilnojamojo turto įkeitimo prievolę už trečiąjį asmenį V. B. įvykdė ieškovė V. B. 2002- 04-30 sudarydama hipotekos sandorį ir įkeisdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.
4. Liudytoja J. B. parodė, o AB „Kretingos grūdai“ generalinis direktorius O. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad iki ieškinio pateikimo teismui bendravo su ieškove ir siekė taikiai susitarti dėl jos įsipareigojimų pagal hipotekos lakštą įvykdymo. Ieškovė pripažino savo įsipareigojimus ir buvo tariamasi dėl jų įvykdymo techninių dalykų, t.y. dėl jos 6 kambarių 188 m² buto padalinimo natūra ir dalies šio buto perleidimo AB „Kretingos grūdai“. Tuo tikslu į ieškovės butą buvo atvykęs projektuotojas. AB „Kretingos grūdai” buvo pasirengęs padengti visas buto padalinimo, įteisinimo, techninio pertvarkymo ir kitas su tuo susijusias išlaidas. Derybos vyko sėkmingai, tačiau likus tik pasirašyti taikos sutartį atsakovas sulaukė V. B. ieškinio.
5. Nors apeliantė remiasi CK 4.197 straipsnio 2 dalimi, kurioje kalbama apie hipotekos pasibaigimo pagrindus, šiose normose nėra punkto, kuris galėtų būti taikomas byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamosi šiuo principu šalys gali sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Nors 2002-04-29 sutartis pavadinta „laidavimo“, ja šalys susitarė tiek dėl laidavimo, tiek įsipareigojo sukurti hipotekos teisinius santykius. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susiklostę tiek laidavimo, tiek hipotekos teisiniai santykiai. Ginčas kilo tik dėl hipoteka užtikrintos prievolės identifikavimo.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Byloje nustatyta, kad 2002-04-29 AB “Kretingos grūdai“ ir V. B. sudarė laidavimo sutartimi vadinamą sutartį. Šia sutartimi laiduotojas V. B. įsipareigojo atsakyti kreditoriui AB „Kretingos grūdai“ kaip solidarus skolininkas įkeistu bei visu savo turtu, jeigu Rusijos Federacijos bendrovė „????-?????“ nevykdys sutartinių prievolių ar jų dalies pagal 2001-07-25 kontraktą Nr. 440/05120947/017-01 su vėlesniais jo papildymais ir pakeitimais (Sutarties 1 punktas). Sutarties 6.1 punktu V. B. įsipareigojo įkeisti kreditoriui ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė negali būti mažesnė kaip 300 000 Lt.
2002-04-30 buvo surašytas pareikštinis hipotekos lakštas Nr. 01120020004244, kuriuo ieškovė V. B. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Skolininkas hipotekos lakšte nurodytas V. B..
Kaip teisingai skundžiamame sprendime vertino pirmosios instancijos teismas, tiek laidavimu, tiek įkeitimu buvo užtikrinama Rusijos Federacijos bendrovės „????-?????“ prievolės kreditoriui UAB „Kretingos grūdai“ pagal 2001-07-25 kontraktą Nr. 440/05120947/017-01. Pažymėtina, kad hipoteka yra daiktinė teisė, kuri pagal savo paskirtį tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl hipoteka gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais. CK 4.197 straipsnio nuostatos, nustatančios hipotekos pasibaigimo pagrindus, taikomos sistemiškai su CK šeštos knygos IX skriaus nuostatomis, nustatančiomis prievolės pabaigą. Kaip jau minėta, hipoteka buvo užtikrinamas Rusijos Federacijos bendrovės „????-?????“ prievolių vykdymas, todėl hipotekos pasibaigimui gali būti aktualus būtent šios bendrovės prievolių AB „Kretingos grūdai“ pasibaigimas, o ne V. B. laidavimo prievolės pabaiga, kurią byloje įrodinėjo ieškovė. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės argumentai, jog pasibaigus laidavimo prievolei, pasibaigė ir hipoteka.
Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio (nuo likusios žyminio mokesčio dalies buvo atleista).
Už advokato teisines paslaugas atstovas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla yra santykinai nedidelės apimties ir joje nagrinėjami klausimai nepasižymi sudėtingumu bei naujumu, atsakovo advokato darbo vieta Vilniuje, jis atstovavo atsakovą ir pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus rekomenduotinus dydžius, mano esant tikslinga atsakovui iš ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas sumažinti iki 1000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“ (j. a. k. 164156867) iš ieškovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 litų atsakovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų.