Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimo S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. T. už tai, kad šis (duomenys neskelbtini) savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra saugoma teritorija - kultūros paveldo vietovė - Aštuoniasdešimt sodybų gatvinis kaimas, unikalus kodas Nr.10342 Kultūros vertybių registre, stato silikatinių blokelių garažą, kur statomo garažo ilgis 11,36 m, plotis 6,53 m, aukštis nuo žemės paviršiaus iki vienšlaičio stogo aukštesnėje dalyje 6,93 m, žemesnėje 5,14 m, viso užstatymo plotas su priestatu 83 m², dengtą skarda, bei su įstatytais dvejais vartais ir langais pirmame aukšte (įstatyti) ir antrame aukšte(neįstatyti), tuo pažeisdamas LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 punktus bei Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 ir 18.2 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 7 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad specialios sąlygos gali būti įrašomos ir vėliau. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas nustato, kad, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registrus nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (LAT 2010-11-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1555/2012).

Nagrinėjamu atveju apribojimai taikytini todėl, kad ginčo objektas įrašytas Kultūros vertybių registre, unikalus kodas - 10342. Esminė aplinkybė yra ta, kad garažas su pagalbinėmis patalpomis buvo statomas savavališkai statybos vietoje, kuri jau buvo pripažinta ir laikoma kultūros paveldo objekto teritorija. Iš šiuo metu internete esančio kultūros paminklų sąrašo matyti, kad registrų objektų sąraše yra įrašytas (duomenys neskelbtini) kaip Aštuoniasdešimties sodybų gatvinis kaimas, unikalus kodas - 10342, iki 2005 m. balandžio 19 d. kultūros paminklų sąraše unikalus kodas - AtV786.

Institucijos nuomone, itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad 2011 m. gruodžio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-111222-00075-(14.12) (toliau - Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuota, jog statytojas S. T., neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, pastatė garažą su pagalbinėmis patalpomis ir rūsiu (duomenys neskelbtini), statybos vietoje - kultūros paveldo objekto teritorijoje -Aštuoniasdešimties sodybų gatvinis kaimas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10342, yra galiojantis, nepanaikintas, akte nurodyti faktiniai duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai 2012 m. sausio 17 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-10-120117-00003-(14.29) (toliau - Reikalavimas), kuriuo iš statytojo S. T. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012 m. liepos 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. gruodžio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti garažą su pagalbinėmis patalpomis, savavališkai pastatytus (duomenys neskelbtini), taip pat yra galiojantis. Šie galiojantys Inspekcijos kaip viešojo administravimo subjekto surašyti dokumentai laikytini administraciniais aktais, turinčiais teisinę galią ir pagrindžiančiais administracinio teisės pažeidimo faktą bei sudėtį.

Neginčytinas faktas, kad informacija, jog (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į kultūros paminklų sąrašą ir laikytinas Aštuoniasdešimties sodybų gatviniu kaimu, yra paskelbta viešai, todėl bet kuris vidutinio apdairumo, protingumo ir rūpestingumo asmuo, prieš įgyvendindamas statytojo teisę pirmiausia išsiaiškintų, kokie taikytini įstatymų reikalavimai ir apribojimai konkrečiu statybos atveju. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas netgi nevertino aplinkybės, ar S. T., turėjo ir galėjo sužinoti apie statybos vietos (tuo pačiu jo gyvenamosios vietos) ypatumą. Juolab, teismas nevertino aplinkybės, kad S. T. kaip statytojo nežinojimas, kad statybos vieta priskirtina kultūros paveldo objekto teritorijai, nepanaikina paties fakto, kad statybos vieta yra kultūros paveldo objekto teritorija, kuriai, atsižvelgiant į minėto objekto ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę jį išsaugoti ateities kartoms, tokiam objektui, palyginti su kitais objektais, įstatymu nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas.

ATPK 284 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas, net ir padaręs prielaidą (nors ji ir neteisinga), kad neįrodyta, jog statybos vieta priskirtina kultūros paveldo objekto teritorijai, vis tiek kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinio teisės pažeidimo kaip savavališkos statybos fakto esmė byloje yra įrodyta.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statytojas ginčo objektui statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, nustatęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trukumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo požymius.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

S. T. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 159 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog S. T. savo kaltę neigė, o teismo posėdžio metu nurodė, jog niekada nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) būtų priskirtas kultūros paveldui. Dar 1992 metais jis su tėvu kreipėsi į Varėnos rajono architektą, kuris nubraižę schemą ir pasakė, jog šito užtenka. Vėliau, 2000 metų rudenį tėvo vardu, suderino žemės sklypo ir statybos projektą. 2008 ar 2009 metais buvo atvykę į sodybą statybos priežiūros inspekcijos specialistai A. J. ir R. L., kurie jokių pastabų dėl vykdomos statybos nenustatė.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Byloje esantys duomenys: 2011-12-02 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad buvo patikrinta garažo statyba (duomenys neskelbtini), iš 2011-12-22 savavališkos statybos akto matyti, kad šią dieną buvo užfiksuotas S. T. savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) Kultūros paveldo vietovėje - Aštuoniasdešimties sodybų gatviniam kaime, faktas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš sklypo plano A. T. vardu matyti, kad buvo paruoštas žemės sklypo planas, kur sklypo kairiajam kampe (žiūrint iš kiemo vidaus link kaimo kelio) prie kelio buvo suprojektuotas rūsys (pažymėtas Nr. 2) ir garažas žemės ūkio technikai (pažymėtas Nr.10),esantis šalia rūsio, kuris 2000-10-31 buvo suderintas su Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriumi, o 2000-11-09 buvo suderintas su Varėnos rajono savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriumi.

Nors institucija skunde tvirtina, kad S. T. vykdė savavališką statybą, neturėdamas reikiamų leidimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog S. T. savavališką statybą vykdė tyčia. Iš 2004-01-09 pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais ir žemės sklypo ir teises į šį turtą S. T. vardu matyti, kad pažymėjime nėra įrašyti žemės naudojimo apribojimai dėl vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir vandens telkinių apsaugos zonos ,bei nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona ir kad šį nekilnojamąjį turtą S. T. įgijo 2003-05-22 dovanojimo sutarties pagrindu ir S. T. nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą buvo įregistruotos nuo 2004-01-09.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Merkio g. 5, Dargužių k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav., yra kultūros paveldo objekto teritorijoje -Aštuoniasdešimties sodybų gatvinis kaimas, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10342, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo išduotame pažymėjime kokių nors apribojimų susijusių su kultūros paveldo teritorija nėra nurodyta. Taip pat iš Lietuvos kultūros paminklų sąrašo matyti, jog nėra aišku kada buvo įregistruotas minėta objektas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą. Šią aplinkybę patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje dalyvavęs institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas A. J.. Taip pat jis patvirtino ir tai, jog galimai 2008 ar 2009 metais buvo nuvykęs į minėtą sodybą apžiūrėti statomo objekto, tačiau pažeidimų nebuvo užfiksuota. Esant šioms objektyvioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, jog S. T. tyčia vykdydamas statybą žino, kad jis vykdo savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje ir tai daro sąmoningai, nekreipdamas dėmesio į įstatymų reikalavimus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 288 str. 2 d. reikalavimą per tris dienas išsiųsti nutarimą institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau vien tik, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįsta. Pažymima, jog Institucijai buvo žinoma nutarimo skelbimo vieta ir laikas, tačiau jos atstovas į nutarimo paskelbimą neatvyko. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Institucijos nuomonė dėl Kultūros paveldo departamento įtraukimo į bylą išsakyta tik apeliaciniame skunde, nors apylinkės teisme buvo surengti net keli posėdžiai, tačiau Institucijos atstovas jokių prašymų nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad S. T. paaiškinimai nėra paneigti jokia byloje surinkta medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juo netikėti ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustačius S. T. veiksmuose tyčios vykdyti savavališką statybą, S. T. administracinę bylą nutraukė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.